Prognozė: darbo užmokesčio aruodai nėra beribiai

Publikuota: 2017-06-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šalies BVP šįmet ūgtels 3,3%, o infliacija sieks 3,2%. Tuo pačiu pastebimas darbo užmokesčio augimas, kuris kelia įtampą rinkoje. 

Tokias šalies ekonomikos įžvalgas Lietuvos bankas pirmadienį pristatė spaudos konferencijoje.

„2017 m. šalies BVP ūgtels 3,3%. Tai spartesnis augimas nei 2016 m. ar 2015 m.“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Pirmiausia, kalba ekspertas, tokias prognozes lėmė pasaulinė ekonominė aplinka, kuri turėjo teigiamą poveikį šalies prekių bei paslaugų eksportuotojams. Eksportas padidėjo tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis. Ypač ūgtelėjo paslaugų eksportas. Paminėtinas transporto sektorius, kuris, Rusijai paskelbus embargą, savo veiklą nukreipė Vakarų kryptimi ir ten geba stipriai augti.

Antra priežastis, lėmusi BVP augimą, – aktyvi darbo rinka, spartus darbo užmokesčio augimas, kuris skatina vidaus vartojimą.

Ponas Šimkus išskiria ir  trečiąją – ES lėšų panaudojimas.

„Pernai ES lėšų panaudojimas buvo kritęs, tačiau šįmet numatome pagyvėjimą, didesnį lėšų panaudojimą. Tai skatins investicijas, ypač statybų sektoriaus aktyvumą“, – kalba p. Šimkus.

2018 m. ekonomika augs 2,8%. Šis augimas, paaiškina ekspertas, grindžiamas prielaida, kad „darbo užmokesčio aruodai nėra beribiai ir darbo užmokesčio augimas turėtų būti nuosaikesnis, o tai turėtų veikti vidaus paklausą nuosaikėjimo kryptimi“.

Darbo užmokesčio dinamika

Šiemet I ketv. vidutinis darbo užmokestis augo kiek daugiau nei 9%. Pernai vidutinis darbo užmokestis buvo beveik 800 Eur, nurodo p. Šimkus.

„Jei 2016 m. darbo užmokesčio augimą lėmė MMA didėjimas, tai dabar šis poveikis slopsta. Pernai 10% mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygis už darbą augo apie 17%, t.y. panašiai tiek, kiek augo MMA. Tuo tarpu nagrinėjant 2017 m. I ketv. duomenis, pastebimos tendencijos, kad darbo užmokesčio kilimas pastebimas visoje ekonomikoje, t.y. visose darbuotojų grupėse. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio, atlyginimo augimas buvo apie 8% “, – duomenis nagrinėja p. Šimkus.

Dirbančiųjų mažėja

Darbuotojų ištekliai senka. Pastaruoju metu nedarbo lygis šalyje vidutiniškai siekia apie 8%. Atidžiau panagrinėjus nedarbo lygį, kalba p. Šimkus, aiškėja, kad kvalifikuotų asmenų nedarbas sudaro apie 6%, o 10% nekvalifikuotos darbo jėgos nedarbo lygis siekia 20%.

„Kitaip tariant, darbo jėgos rezervas yra nedidelis. Be to, teks ieškoti priemonių, kaip į darbo rinktą įtraukti tą nekvalifikuotos darbo jėgos dalį, kuri net ekonomikai augant vis dar neįsitraukia į darbo rinką“, – kalba p. Šimkus.

Kiek bedarbių tenka vienai darbo vietai? Ekspertas skaičiuoja, kad 1 darbo vietai tenka 17 darbo neturinčių asmenų.

„Kuo labiau mažėja nedarbas, tuo labiau darbdaviai yra linkę dalintis pajamomis su darbuotojais, nes darbuotojų derybinės galios stiprėja. Šiuo metu darbo pajamų dalis BVP sudaro 44%. Mes esame labai arti aukščiausio darbo pajamų dalies BVP taško. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad ekonomikos aktyvumas vis labiau viršija ekonomikos potencialą“, – detalizuoja p. Šimkus.

Pokyčiai

Įvertinus gimstamumo, mirštamumo, emigracijos prielaidas, galima prognozuoti, koks gi bus darbo jėgos aktyvumas ateityje.

„Pagal optimistinį scenarijų per artimiausius 5 metus darbo jėga kasmet trauksis po 0,5% per metus. Pagal kitą scenarijų, kurį mes vadiname labiau tikėtinu, darbo jėga trauksis nuo 0,5 iki 1% per metus. Tai rodo, kad įtampa darbo rinkoje taip greitai neatslūgs“, – kalba p. Šimkus.

Pasak eksperto, iki 2060 m. prognozuojama, kad darbo jėga susitrauks 34%, o pensininkų skaičius beveik nepakis. Jis akcentuoja, kad remiantis šia tendencija, galima daryti išvadą, kad spaudimas pensijų sistemai didės.

„Iki 2026 m. 10 darbingo amžiaus asmenų teks apie 4,5 pensininko. Net jei pensinis amžius ir būtų didinamas iki 70 m. vis tiek 2040 m. 10 darbingo amžiaus žmonių teks 5,4 pensininkai. Jeigu pensinis amžius liks nepakitęs, tai šis skaičius padidės iki 6“, – nurodo p. Šimkus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau