Gyvenimas su homo economicus ir homo emoticon

Publikuota: 2017-05-07
Jurgis Didžiulis. Asmeninio arhyvo nuotr.
Jurgis Didžiulis. Asmeninio arhyvo nuotr.
Atlikėjas ir visuomenininkas

Ilgą laiką verslas sėkmingai veikė tvarkinguose logikos rėmuose: ten, kur verslas ir pinigai, ten racionalūs, nauda pamatuojami sprendimai, o kur šeima ir artimieji – galima būti ir jausmingam. Pats esu baigęs verslo vadybos studijas, kur tradiciškai į žmogų žiūrima kaip į savotišką homo economicus, racionalią ir pragmatišką būtybę, kuriančią vertę, uždirbančią, investuojančią ir išleidžiančią pinigus. Tačiau verslas ėmė buksuoti. Kažko trūko.

Pirmieji tai pajuto personalo ir rinkodaros specialistai, kurie grįžta prie esmių esmės – į savo darbuotojus ir klientus pradeda žiūrėti kaip į emociškai užprogramuotas būtybes, kurios savo egzistenciją grindžia ne tik materialia gerove. Į sceną įžengia homo emoticon. Abu jie svarbūs, tad kaip padėti jiems sugyventi?

Iš pradžių ir čia nebuvo išvengta perspaudimo. Įmonės ėmė masiškai formuoti savo socialinės atsakomybės siekius, steigti fondus, deklaruoti vertybes, kaip panacėjos griebtasi kūrybiškumo. Prasminga idėja, rizikuojanti virsti formalumu, be realaus poveikio. Jo galime tikėtis tik tada, kai žmogiškumą ir visuomeninį sąmoningumą matysime ne kaip pareigą, o galimybę. Jeigu kalbėsime apie vertybes ne kaip apie veiklos gaires ar formalumus, o kaip apie tam tikrą emocinį DNR, kuriuo vadovaujasi organizacija, pasieksime tai, ko negali užtikrinti vien tik pinigai: natūraliai pagerės santykiai su darbuotojais, užsimegs nuoširdus ryšys su klientais, tiekėjais, o kartu ir visa visuomene. Tik taip galėsime kurti gilesnę prasmę, o stiprėjantis emocinis kapitalas neabejotinai pagerins ir finansinio kapitalo rodiklius.

Šioje srityje dirbu su įmonėmis daugiau nei trejus metus. Būtent matydamas, kaip esame pasiilgę šios visuomeniškumo ir žmogiškumo terapijos bei kokį poveikį ji turi, nusprendžiau ja dalintis ne tik su verslu, bet ir visais žmonėmis, suderindamas dvi savo aistras – muziką ir visuomeninius procesus. Taigi, mes, mūsų darbuotojai, klientai, tiekėjai ir dar šimtai žmonių, nuo kurių priklauso mūsų verslo sėkmė, esame emocinės būtybės. Mus vienija bendras tikslas – užkopti iki Maslow poreikių piramidės viršūnės. Susikurdami materialinę gerovę, palypėjame pirminių poreikių laipteliais. Iki viršaus dar toli, o priekyje nauja, emocijų, teritorija: norime jaustis laimingi, mylimi, turtingi. Norime prasmės. Kad koptume aukštyn, turime lavinti emocinį intelektą ir atsisakyti iliuzijos, kad materialus mąstymas mums padės žengti toliau. Paskutiniais laipteliais į mūsų saugumo, pripažinimo ir savirealizacijos viršūnę mus užves emocijos. Juk „Ferrari“ savaime dar nereiškia savirealizacijos, tai atsitiks tik tuomet, kai mes emociškai sureikšminsime nuosavo „Ferrari“ turėjimo faktą.

Kaip lavinti emocinį intelektą? Knygos, seminarai, konferencijos? Taip, tai nepakenks, tačiau geriausi savo emocijų treneriai esame mes patys, o veiksmingiausias emocijų lavinimo pratimas – linksmumas, žaismingumas arba tiesiog FUN. Tai linksmiausias būdas susijungti su savo emociniu pradu ir kurti emocinę gerovę. Tik iš pradžių gali tekti pasistengti, perkopiant tam tikrus emocinius barjerus ir leidžiant sau mąstyti ir veikti emociškai. Sąmoningas emocinių motyvatorių ir dirgiklių pažinimas leidžia save kaskart „nuhackinit“ – t.y. persiprogramuoti. Būtent tai darau per seminarus verslui, o dabar ir savo muzikiniame nuotykyje „From Spectate to Participate“. Interaktyvus muzikavimas ir FUN yra puikus būdas tyrinėti savo bei kitų emocijas visuomeninėje aplinkoje, o kai tai darai ne vienas, bet tampi reiškinio dalimi, tai turi ir savotišką terapinį poveikį.

Emocijos? Baikite, nemanau... Mes gi čia rimtą verslą darome, o jūs? Deja, su tokiu požiūriu vis dar tenka susidurti. Tie, kas neigia emocijų galią, neigia savo žmogišką prigimtį ir atsisako suprasti kitus žmones bei jų motyvacijas. Laimė, džiaugsmas, pasitikėjimas, meilė ir kitos emocinės būsenos yra be galo galingos. Būtent jos priverčia homo economicus veikti neracionaliai, išleidžiant finansinius resursus ir švaistant savo energiją vėjais. Pavyzdžiui, kai renkamės vieną, o ne kitą prekę, nes mylime būtent šį prekės ženklą ar jaučiamės kietesni dėvėdami treningus su trimis, o ne keturiomis juostelėmis. O kas nenorėtų turėti darbuotojų, atsidavusių savo organizacijai, nes myli kolektyvą ir tiki organizacijos misija? Būtent FUN labai dažnai gali priverstinį „reikia“ paversti savanorišku „noriu“. Ar bent padėti suprasti, kodėl norime ir kodėl ne. Jei žmogus yra motyvuotas kažką daryti, tai jau yra resursas. Dėl to drįstu sakyti, kad FUN yra latentinė galimybė, jei išmoksime ją panaudoti.

Ar šiauriečiams lietuviams tai nėra per sunku? Manau, mes tiesiog kompleksuoti ir iki galo neišsilaižę komunizmo žaizdų. Ir svarbiausias skirtumas nėra tarp Šiaurės ir Pietų, o labiau tarp pasiturinčiųjų ir nepasiturinčiųjų. Jeigu žmogus turi pakankamai, kad tenkintų esminius poreikius, jis yra ir bus labiau linkęs galvoti apie emocijas. Deja, tarp jų yra ir tokių, kurios kilimą piramidės viršun gali ir stabdyti. Ydingiausia emocija, mano manymu, yra baimė – nepasitikėjimas savimi, nesaugumo jausmas. Baimė yra užraktas pačiame Maslowo piramidės centre. Susireikšminimas taip pat yra baimės pasekmė, kaip ir noras pasirodyti kietais, vengimas pripažinti emocijas, panika pasirodyti pažeidžiamais, ir pan.

Emocijos ir žmogiškumas yra kaip raumuo, kurį reikia lavinti. Tampame geresniais žmonėmis praktikuodami žmogiškumą. Jo neišmoksi, tačiau susidūrę su juo lengvai jį perimame. Mums įprasta imituoti vieni kitus, o pamatę tai, kas palieka įspūdį, ir patys pradedame pamėgdžioti. Tad mano patarimai paprasti:

– Šypsokitės, linkėdami kitiems visa ko geriausio ir skaičiuokite, kiek per dieną šypsenų sulauksite pats. Šypsena yra galingas įrankis, kuris gali akimirksniu pakeisti žmogaus realybę.

– Praleiskite daugiau laiko su vaikais ir pasiduokite jų vaikiškiems žaidimams. Vaikų taisyklės yra universalios, jie gyvena emocijų pasaulyje – jie ir yra geriausi mūsų treneriai.

– Klausykitės ir vadovaukitės emocijomis: išdrįskite padaryti tai, ko bijote, nors tam ir nėra priežasties. O gal tai, ko norite, nelabai dera? Vis tiek išdrįskite! Dažniausiai tai, ko bijome, ir yra tai, ką turime padaryti. O tai, kas labiausiai siutina kituose, yra ne kas kita, kaip mūsų pačių nepageidaujamų savybių atspindys. Patys esame savo emocinės inžinerijos laboratorijos jūrų kiaulytės.

Komentaro autorius – Jurgis Didžiulis, atlikėjas ir visuomenininkas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau