Kai pasaulis ima ir sugriūva: kitokio gyvenimo pradžia

Publikuota: 2017-02-16
Mindaugas Bilius, Lietuvai aukso medalį iškovojęs parolimpietis: „Kai nugali mirtį, dar nesi nugalėtojas. Pergalė yra tada, kai jautiesi laimingas.“
Laimos Penekaitės nuotr.
Mindaugas Bilius, Lietuvai aukso medalį iškovojęs parolimpietis: „Kai nugali mirtį, dar nesi nugalėtojas. Pergalė yra tada, kai jautiesi laimingas.“ Laimos Penekaitės nuotr.

„Kai esi tarp gyvenimo ir mirties, arba pasiduosi ir tavęs neliks, arba kovosi ir išgyvensi. Bet likti gyvam – dar nėra pergalė. Nugalėtojas esi tada, kai pasijauti laimingas. Kai matai, kad tavo negalia įkvepia sveikuosius. Aš esu laimingas“, – tokie Mindaugo Biliaus, Lietuvai aukso medalį iškovojusio parolimpiečio, žodžiai nuskambėjo finaliniame „Gazelės“ renginyje.

Apie sunkumus, nelaimes, ligas retas yra viešai linkęs kalbėti. Dar sunkiau tai daryti, kai Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinkę per 1.000 verslininkų. Ir nors Mindaugas Bilius savo gyvenimo istoriją, tinkančią filmo scenarijui, pasakojo jau ne pirmą kartą, tačiau kartais iš susijaudinimo jam strigo žodžiai, ypač kalbant apie šeimą, kuri yra pats geriausias vaistas nuo skausmo, baimių, nevilties.

Kai Mindaugas kalbėjo, visas salė jo klausė nuščiuvusi. Tik retsykiais iš kažkur pasigirsdavo prasiveržęs verksmas ir kosulys, turintys jį užgožti. Ne vienam sėdinčiam salėje nuriedėjo ašara besiklausant parolimpiečio kalbos – vėliau net vyrai prisipažino, kad ašarų gumulą gerklėj sunkiai sekėsi sulaikyti.

Ir ašaros riedėjo ne iš užuojautos Mindaugui, nors tai, ką jis išgyveno, protu sunku suvokti. Tai buvo pasididžiavimo ašaros: juo, žmogaus stiprybe ir Lietuva, nes būtent jai p. Bilius skyrė Rio de Žaneiro olimpiadoje iškovotą medalį, kuris yra kur kas daugiau negu auksas.

Laimėtos lažybos

„Mane surinko iš gabaliukų. Kai atsigavau iš komos, sužinojau, kad lūžę 27 kaulai 58-iose vietose. Koma, kraujas, išsiliejęs į smegenis, pašalinta dubens kaulo dalis, pažeistas nervas nugaroje, kairės pusės nejautra. Ypač smarkiai sužalota kairė ranka“, – p. Bilius vardija kraupios avarijos, į kurią 2009 m. pateko gyvendamas JAV, padarinius.

Pasirodo, gelbėtojai, traukę jį iš metalo krūva tapusio automobilio, net buvo susilažinę, ar vyriškis valdys kairę ranką – taip grėsmingai ji tąsyk atrodė.

„Kai kiek apsveikęs buvau išleistas iš ligoninės, nuvažiavau gelbėtojams padėkoti ir parodyti, kuo baigėsi lažybos. Pamatę, kad ranką valdau, visi pratrūko džiaugsmo šūksniais ir plojimais. „Stebuklų vis dėlto būna“, – girdėjau iš daugelio, sveikinusių mane, kad išgyvenau“, – prisiminęs šypsosi sportininkas.

Įkvepia ir kitus

Prieš patekdamas į avariją vyriškis svėrė 104 kg, išleistas iš ligoninės – 51 kg. Daug įprastų dalykų teko mokytis iš naujo.

„Ir štai draugas man sako – važiuok į Lietuvą, nes šeima gydo geriausiai. Ir nors JAV buvau pragyvenęs 9 metus, supratau, kad mano tikrieji namai ten – Lietuvoje. Grįžau namo. Grįžau pas tėvus, sesę“, – esminį sprendimą, padėjusį jam atsistoti ant kojų tiesiogine žodžių prasme, įvardija p. Bilius.

Čia reikėjo mokytis galybės įprastų dalykų iš naujo – net užsirišti batų raištelius buvo neįmanoma užduotis, tai padėdavo padaryti namiškiai. Tačiau Mindaugas nepasidavė – jis treniravosi, stiprėjo fiziškai, tuo pačiu studijavo kūno kultūrą ir sporto pedagogiką.

„Sykį, treniruojant vaikus, vienas jų klausia, kodėl aš pats nesportuoju. Pasakiau, kad esu neįgalus. „Tai sportuokite kartus su invalidais“, - nuoširdžiai pasakė vaikas, panaudodamas būtent tą žodį. Juk negalėjau jo nepaklausyti“, – šypteli vyriškis.

Po sunkių treniruočių p. Bilius tapo Lietuvos neįgaliųjų lengvaatlečių čempionu, netrukus laimėjo ir žaidynes Jungtinėse Arabų Emiratuose, iškovojo kelialapį į Londono parolimpines varžybas. Ir pagaliau Rio de Žaneire iškovotas sidabras disko metimo rungtyje beigi auksas stumiant rutulį.

„Jei ne treneris Rimantas Plungė, nebūčiau to pasiekęs. Jis man yra tarsi antras tėvas“, – nuoširdžiai prisipažino sportininkas.

Dabar jis ne tik pats sportuoja, bet treniruoja ir kitus, yra įsteigęs neįgaliųjų sporto klubą Šiauliuose. Ir, žinoma, rengiasi Tokijo olimpiadai.

„Kai matai dar labiau likimo nuskriaustus žmonės, norisi jiems padėti. Tačiau neperšant savo pagalbos, o tik palaikant, padrąsinant. Nes mes norime pamiršti apie savo traumas, negalias. Mes esame lygūs su kitais, turime tokius pačius jausmus, svajones, kaip ir sveikieji. Tik mes esame patyrę tą jausmą, kai atrodo, kad pasaulis sugriuvo. Bet jis tebėra. Tereikia išmokti prie jo prisitaikyti iš naujo. Man tai ir pavyko, o tai jau pergalė“, – savo gyvenimo istorija dalijosi p. Bilius.

FOTOGALERIJA „Gazelė 2016“ renginio akimirkos (84 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau