Europos pietuose – rudeninis „karštis“

Publikuota: 2017-10-03
Francois Lenoir („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Francois Lenoir („reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Sekmadienį įvykęs referendumas dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos žada būti ES dėmesio centre – šalyje kilusi konstitucinė krizė vienaip ar kitaip turės būti išspręsta. Ispanijos vyriausybė nepripažįsta, kad referendumas apskritai vyko. Oficialioji Europa – itin lakoniška.

Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont’as, praėjus kelioms valandoms nuo balsavimo pabaigos, pareiškė, kad regionas laimėjo teisę į valstybingumą. Prieš referendumą jis teigė, kad sėkmės atveju per 48 valandas paskelbs apie regiono nepriklausomybę. Aktyvios Katalonijos pastangos išsikovoti daugiau savarankiškumo tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Itin didžiulis nepasitenkinimas kilęs nuo 2010 m., kai Ispanijos konstitucinis teismas pasakė, kad katalonai negali laikyti savęs tauta, teismo išaiškinimai buvo nepalankūs katalonų kalbai. Pradėjus pliekstis nepasitenkinimo kibirkštims, Ispanijos vyriausybė neieškojo kompromisų, o nuėjo draudimų ir ribojimų keliu.

Katalonai nebuvo patenkinti ir mokesčių politika, tad prieš kurį laiką ėmė reikalauti tokių pat sąlygų, kokias turi baskų kraštas, galintis rinkti mokesčius tiesiogiai. Madridas atmetė tokį pasiūlymą, buvo atmestas ir kitas pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatyta maksimali Katalonijoje surinktų lėšų suma, kurią centrinė valdžia gali skirti kitiems regionams. Katalonija, užimanti šiek tiek daugiau nei 6% Ispanijos ploto, sukuria penktadalį šalies BVP, tačiau, būdama vienu turtingiausių šalies regionų, į Ispanijos biudžetą sumoka 10–15 mlrd. Eur daugiau, nei gauna atgal.

„Mes, katalonai, nusipelnėme teisės būti išgirsti Europoje“, – po referendumo teigė p. Puigdemont’as ir ragino ES atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, kurie vyko balsavimo metu. Taip pat jis paragino Europą įsikišti ir padėti katalonams, kad būtų užtikrintos fundamentinės tautos teisės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, žurnalistų paprašyta, vakar pakomentavo įvykius Katalonijoje. „Įstatymų rėmai ir konstitucija yra visiems svarbus dokumentas ir visi turi laikytis jų demokratinėje valstybėje“, – teigė ji ir kartu pabrėžė, kad jėgos prieš Katalonijos nepriklausomybės referendumo organizatorius panaudojimas buvo ispanų valdžios klaida.

Iš Briuselio šis tas pasigirdo tik pirmadienio popietę. Europos Komisija (EK) išplatino trumpą pareiškimą, jo pirmasis sakinys: „Pagal Ispanijos konstituciją, vakarykštis balsavimas Katalonijoje – neteisėtas.“ Paprastai žodžio kišenėje neieškantis Jeanas Claude’as Junckeris, EK prezidentas, tik pakartojo, kad visa tai – Ispanijos vidaus reikalas. EK pranešimo paskutinėje pastraipoje, tiesa, pažymima, kad „smurtas niekada negali tapti politikos instrumentu“. O Katalonija – perspėjama, kad jei atsiskirs, tai atsidurs už ES ribų.

Artimiausios dienos nežada būti ramios – tikslo siekiantys katalonai gali paralyžiuoti visos Ispanijos gyvenimą. Kur veda tas kelias, kokios galimos išeitys iš šios gana sudėtingos situacijos? Negirdėti jokio formalaus vertinimo ir iš ES valstybių sostinių: regis, laikoma, kad įvykiai Katalonijoje – Ispanijos vidaus reikalas. Ta tyla stebina, tačiau, kita vertus, galima numanyti, kad niekas Europoje nenori tapti Ispanijos priešu ir paremti katalonų. Juolab kad Senajame žemyne vis dar tebekaba jautrūs kitų tautų nepriklausomybės klausimai: baskų, škotų, airių...

VŽ nuomone, Madridas kadaise padarė klaidą, kai nesutiko suteikti Katalonijai daugiau teisių, nors nugriebia iš regiono itin didelį mokesčių gabalą. Dabar Ispanija pateko į gilią konstitucinę krizę. Siekiant išvengti galimų sunkių padarinių, būtinas dialogas, bet jo galimybę apsunkina prieš referendumo dalyvius panaudota jėga. Tačiau demokratinėje, teisinėje valstybėje tik derantis galima pasiekti visoms pusėms tinkamą kompromisą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau