Seime priimta urėdijų reforma

Publikuota: 2017-07-11

Dešimt metų su pertraukomis besitęsusi urėdijų pertvarkos saga Seime šiandien pasiekė finišą. Antradienį priėmus Miškų įstatymo pataisas Vyriausybei buvo atrištos rankos pradėti įgyvendinti urėdijų reformą jau nuo 2018 m.

Ypatingos skubos tvarka antradienį priimtos Miškų įstatymo pataisos, numatančios, kad nuo kitų metų nebelieka nekintamo 42 urėdijų skaičiaus.

Už pataisas balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė - 12.

Premjeras Saulius Skvernelis, nors ir pralaimėjęs mūšį (Vyriausybės teiktas urėdijų pertvarkos projektas praeitą savaitę buvo atmestas), po atskiro susitarimo su antra didžiausia Seime Tėvynės Sajungos-LKD frakcija, šįryt užsitikrino opozicijos paramą Miškų įstatymo pataisoms atveriančioms kelią urėdijų reformai, numatančiai apjungti 42 urėdijas į vieną įmonę.

Tokiam planui nepritarė socialdemokratai, „valstiečių-žaliųjų“ koalicijos partneriai, tad opozicijos parama Seime reformai buvo būtina.

„Šiandien krito paskutinis bastionas Lietuvoje“, - po įstatymo priėmimo sakė konservatorius Dainius Kreivys. Jis priminė, kad buvo laikas kristi valstybe valstybėje pramintiems „Lietuvos geležinkeliams“, vėliau priimti sprendimai konsoliduoti kelių priežiūros įmones, o dabar atvertas kelias labiausiai politizuotų Lietuvoje valstybės įmonių - urėdijų reformai.

„Valstiečių“ atskiras susitarimas su konservatoriais, įgalinęs mobilizuoti politinę valią Seime, numato įsipareigojimą už paramą urėdijų reformai palikti galioti kitąmet PVM lengvatą centriniam šildymui.

Aplinkos apsaugos komitetas pritarė pataisoms

Pataisos priimtos po to, kai skubos tvarka joms antradienį popiet pritarė Aplinkos apsaugos komitetas (AKK).

AKK pritarė „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus pataisoms, kurie pasiūlė reformą pradėti 2018 m.

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, žurnalistams Seime antradienį sakė, kad urėdijas sujungti į vieną juridinį asmenį numatoma per šiuos ir kitus metus, iki 2019-ųjų, o dėl veiklos optimizavimo bus atleista mažiau darbuotojų nei planuota pradžioje.

Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. pabaigos turės priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.

Pagal Aplinkos ministerijos siūlomą reformos planą buvo numatyta atleisti iki 400 buhalterių ir kitas administracines funkcijas atliekančių darbuotojų iš maždaug 4.000 žmonių dirbančių valstybiniame miškų sektoriuje, paliekant tą patį girininkų ir kitų dirbančių miške darbuotojų skaičių.

Blogiau kaip buvo nebus

Kazimieras Šiaulys, bemaž dvidešimt metų su urėdijomis dirbantis kaip rangovas ir medienos pirkėjas, po Seimo sprendimo komentavo, kad priimtą urėdijų reformą jis vertina teigiamai.

„Visos reformos ypatingai tokiame sektoriuje yra su daugeliu klaustukų ir nežinomųjų, tačiau šita sistema, kuri buvo neefektyvi, vienareikšmiškai duos daugiau naudos Lietuvai ir nacionaliniam biudžetui“, - komentavo p. Šiaulys. Jis yra ir Lietuvos miško sąjungos asociacijos pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Į reforma jis siūlo žvelgti tik per socialinę prizmę, kad atleidžiamiems žmonėms būtų užtikrintos socialinės garantijos, kad jie nebūtų palikti "pliki ant ledo", turėtų finansinę pagalbą, persikvalifikuotų, susirastų kitų darbo galimybių, kad ir privačiame miškų sektoriuje.

Jis nesureikšmina nuogąstavimų, kad reforma paveiks smulkius rangovus, miško pirkėjus. „Visi mes jau ir taip nukentėjome. Kentėjo rangovai, kentėjo medienos pirkėjai dėl visiškai neaiškių parduodamos medienos kokybės kriterijų. Visame pasaulyje priimta, kad pirkėjas visada teisus, o su urėdijomis prekiaujant visada būdavo pardavėjas teisus“, - sakė p. Šiaulys.

Jo vertinimu, sistema šiandien per daug griozdiška, valdo didžiulį nekilnojamąjį turtą, urėdijų, girininkijų pastatų, galbūt ir technikos yra perdaug. Mūsų valstybė nepajėgi išlaikyti tokias dideles ir neefektyvias valstybinio valdymo struktūras.

Urėdijos vienintelė nuo sovietinių laikų nepaliesta struktūra, kuri taip įnirtingai priešinosi, tad galima tiktai įsivaizduoti, koks yra interesų mastas šitoje srityje. „Geležinkeliečiai, kelininkai sudėjo iš karto ginklus. Išvilko aikštėn prasivogusius vadus, gi miškininkai taip įnirtingai priešinosi, kad galima tiktai įsivaizduoti, koks yra interesų mastas šitoje srityje“, - sakė p. Šiaulys.

Jis pasakoja, kad dar prie Benjamino Sakalausko, buvusio Generalinės miškų urėdijos (ji po reformos bus panaikinta) vadovo ir jo pavaduotojo Gintaro Visalgos buvo sukurta “totalitarinė, uždara“ sistema, kur visi paklusdavo vienintelei “generolo" nuomonei, na ir pasak jo, urėdijos reformos svarstymo metu pasimatė, kurios partijos valstybiniuose miškuose turėjo „labai didelių interesų".

„Negali visos tautos turtas – valstybiniai miškai tarnauti 4.000 uždarai sistemai. Tai yra visos tautos turtas“,- sakė p. Šiaulys.

Seime įsisiūbavo urėdijų trileris

Paskutinėmis dienomis iki Miškų įstatymo svarstymo Seime konkuravo keli pataisų pasiūlymai.

Vyriausybės teiktasis, kuriame buvo konkrečiai įrašyta, kad valstybės miškų patikėjimo teise valdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ su urėdijomis-filialais. Tačiau pastarasis įstatymo variantas praėjusį penktadienį buvo atmestas AKK.

Tame pačiame posėdyje kiek netikėtai paremtas alternatyvus opozicijos atstovų – liberalo Simono Gentvilo (taip pat) konservatoriaus Pauliaus Saudargo, patobulintas jo tėvo Eugenijaus Gentvilo „alternatyvus“ pertvarkos variantas, kurį priėmus iš esmės liktų veikti nepakitusi sistema su 15-25 urėdijomis – planas, kokį nuo pat pradžių palaikė socialdemokratai. Projektu Vyriausybei siūlyta suteikti mandatą savarankiškai peržiūrėti sistemą tik nuo 2020 m. Šis projektas komitete buvo atmestas šiandien.

Todėl Seime vėl grįžta prie Eugenijaus Gentvilo, Seimo Liberalų Sąjūdžio frakcijos seniūno, Gabrieliaus Landsbergio, konservatorių lyderio ir liberalo Kęstučio Glavecko teiktos pataisos, kuria tiesiog pasiūlyta iš Miškų įstatymo išbraukti nekintamą 42 urėdijų skaičių.

Pavyzdžiui, numatyta, kad urėdijos Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninės ir mažmeninės prekybos būdu parduoda pagamintą miško produkciją, žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.

Tai reiškia, kad prekyba mediena ir toliau vyks per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant ilgalaikius ir trumpalaikius aukcionus, tačiau atliepiant į nuogąstavimus, kad konsolidavus urėdijų veiklą nukentės smulkieji pirkėjai įteisinta nuostata, kad mažmeninėje prekyboje per urėdijas bus parduodama iki 7% medienos, prioritetą teikiant malkoms skirtoms medienos pardavimui gyventojams.

„Iš mano teiktos trijų žodžių pataisos gimė kažkoks dinozauras. Į šį projektą žiūriu kaip arklys į Trojos vartus“, – replikavo p. Gentvilas. Tačiau dar praeitą savaitę teikdamas svarstymui šį projektą politikas teigė, kad tai yra „reali alternatyva“ teiktam Vyriausybės projektui, jei pastarąjam paremti pritrūktų balsų Seime.

Socialdemokratai mėgina stabdyti priėmimą

Socialdemokratai netruko apskųsti svarstymą Seime, keliant klausimą, ar svarstymo metu priimtos pataisos buvo prieš tai apsvarstytos pagrindiniame Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

„Jūsų kreipimasis teisėtas, bet tai nestabdo Miškų įstatymo priėmimo“, – sakė Seimo posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė, parlamento pirmininko pavaduotoja, „valstietė“.

Socialdemokratai išplatintame pranešime nurodo, kad remiantis protokolais AKK nesvarstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės pataisų, kurios ryte buvo įtrauktos į Miškų įstatymo projektą, tačiau Seimui komitetas pateikė išvadą, kurioje minimoms pataisoms nepritarta.

Savo ruožtu Rita Tamašunienė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, lenkų frakcijos Seime atstovė, patvirtino, kad gavo šį skundą, kartu dar ryte replikavo, kad Komisija nėra „politinių požiūrių aiškinimosi arena“ ir paragino Seimo narius nepiktnaudžiauti.

Urėdijų pertvarkos klausimas uždarame Seimo valdybos, komitetų ir komisijų sprendimų verpete sukosi bemaž du mėnesius ir niekaip nepasiekė lemiamo balsavimo Seime dėl įstatymo pakeitimų.

Daugiausiai procesas vilkintas reikalaujant nepriklausomos Miškų įstatymo pataisų dėl urėdijų reformos ekspertizės.

Politologas: koalicija turėtų išlikti

Politologas Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas, nemato nieko labai blogo, kad „valstiečiai-žalieji“, matydami savo koalicijos partnerių nenorą vykdyti Vyriausybei svarbią reformą, intensyviai ieškojo ir rado sutarimą dėl šios reformos su opozicijos atstovais, taip pat pasirašė su jais susitarimą dėl tam tikrų politinių mainų, pažadėdami rudenį sugrąžinti PVM lengvatą šildymui.

„Piliečiai turi matyti, kaip Seime vyksta politiniai susitarimai. Toks santykinis viešumas yra kur kas geriau nei pokiliminiai, neskaidrūs susitarimai. Politika tikrai nėra tokia jau balta ir pūkuota, kaip neretai įsivaizduojama. Joje visada vyksta tam tikri interesų sandėriai, tik ši sąvoka šiuo atveju tikrai neturi neigiamos konotacijos“, - sakė p. Dumbliauskas.

Pasak politologo, visi šie įvykiai toli gražu nereiškia, kad žlunga valdančioji koalicija. Nors ji ir yra tam tikra prasme „santuoka iš reikalo“, vis dėlto, tokia patyrusi valdžios partija kaip socialdemokratai vargu ar nori ir gali jau dabar atsisakyti tos valdžios. Jaunasis socialdemokratų lyderis nėra Seimo narys, o Seimo Socialdemokratų frakcijoje yra daugiausiai pagyvenę, labiau patyrę nei Gintautas Paluckas politikos vilkai. Todėl jie nesuinteresuoti jau dabar sukelti tokią dramą, kokią bando sukelti p. Paluckas. Ir p. Paluckas nelabai turi palaikymo toje frakcijoje.

„Manau, socialdemokratai apsvarstys savo vadovybėje visą šią padėtį ir nuspręs dar bent iki rudens, o greičiausiai - ir dar ilgiau išlikti valdžioje. Bet kuo labiau artės 2020 m. Seimo rinkimai, tuo labiau ten kils klaustukų, ar nevertėtų trauktis iš koalicijos, kad būtų paprasčiau rengtis rinkimams“, - sakė politologas.

Dėl ko laužytos ietys

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams.

Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse.

Oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams susitarti bus lengviau dėl kainos nei su 42 urėdais.

Urėdijų pertvarkai aktyviai priešinosi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, „tvarkiečiai“, dalis liberalų ir konservatorių.

Premjeras Skvernelis įstatymo svarstymo metu sakė, kad šis „vadybinis klausimas“ dėl urėdijų reformos buvo politizuotas iki tokio lygio, kokio dar nebuvo Lietuvoje.

„Nepriklausomai nuo urėdijų juridinio statuso ūkinė veikla išliks“, - sakė p. Skvernelis. Jis akcentavo, kad reformavus urėdijas svarbu užtikrinti, kad būtų gaunama derama nuosavybės grąžą valstybei, šalies gyventojams iš 1-2 mlrd. Eur vertinamo valstybinio miško. Šiandien nuosavybės grąžą tesiekia 2,3%, palyginti energetikos sektoriuje jis siekia – apie 6%.

Ministras Navickas dar kovo mėnesį Seime pateikiant Vyriausybės siūlomas Miškų įstatymo pataisas priminė, kad diskusija dėl urėdijų reformos dar pradėta 2007 m. prie socialdemokratų aplinkos ministro Arūno Kundroto. Vėliau reformą įgyvendinti mėgino kitos vyriausybės.

„Nupūtėme dulkes dar nuo 2010 m. pradėtos konservatorių, vėliau tęstos socialdemokratų reformos. Dabar darome dar socialiai atsakingesnę reformą, siekiant maksimaliai išsaugoti darbo vietas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo p. Navickas. Pasak jo, nereformuotos 42 urėdijos, kaip ir visas valstybės įmonių valdymas Lietuvoje šiandien yra viena pagrindinė kliūtis stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau