Piliečiai – ne įkaitai, o derybų prioritetas

Publikuota: 2017-03-30
Yves Herman („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Yves Herman („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jungtinė Karalystė (JK) užveria Europos Sąjungos (ES) duris – vakar oficialiai pradėta šalies atsiskyrimo procedūra. Europos „klubo“ nariai išreiškė viltį, kad JK liks artima partnerė ir ateityje, ir pareiškė, kad atsiskirianti šalis nemėgintų skaldyti ES vienybės – tai neveiks. Vis dėlto 27 likusių ES narių, įskaitant Lietuvą, santykiai su britais yra įvairaus intensyvumo, todėl jų požiūris į derybas ir interesai labai skirsis.

Theresos May, JK premjerės, pasirašytas oficialus laiškas, kuriame prašoma pradėti išstojimo iš ES procedūrą, vakar buvo įteiktas Donaldui Tuskui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui. Startinis šūvis nuaidėjo – „Brexit“ procesas oficialiai pradedamas ir per 2 metus JK turėtų palikti Bendriją, kuriai priklausė nuo 1973 m. JK ir ES turės apibrėžti dvišalio ekonominio bendradarbiavimo modelį. Nagrinėjami keli variantai: britai gali rinktis likti bendroje ekonominėje erdvėje (Norvegijos scenarijus), sudaryti laisvosios prekybos sutartį arba prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, t. y. kaip su trečiąja šalimi. Ekspertai tvirtina, kad ekonomiškai naudingiausias Norvegijos režimas gali būti politiškai nepriimtinas. Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys veiksniai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai. ES pozicija dėl jos piliečių teisių užtikrinimo – it tvirta uola, be to, ji perspėja JK nemėginti primesti kiekvienai šaliai skirtingas sąlygas. Politinis JK elitas sutaria, kad jau gyvenantys atvykėliai iš ES, įskaitant lietuvius, pokyčių turėtų išvengti. Nuo sąlygų keitimo JK jau dirbantiems ES piliečiams turėtų atgrasyti ir galimos atsakomosios priemonės, skirtos britams, gyvenantiems ES valstybėse. Tokių yra apie 2 mln. Ekspertai prognozuoja, kad atvykėlių iš ES teisės gali būti ta derybinė korta, kurią JK gali panaudoti derėdamasi dėl laisvosios prekybos su ES.

Pagrindiniai visų ES šalių interesai ir pozicijos jau ryškėja – juos išskyrė „Politico“, apklausęs visų 27 ES valstybių pareigūnus. Kaip pagrindinis Lietuvos derybų interesas nurodoma šalies piliečių, gyvenančių JK, teisės, ES finansai ir saugumo klausimai. Nurodoma, kad šalies derybų pozicija iš principo yra švelni, tačiau ji bus kieta klausimais, kurie susiję su ES struktūrine parama. Panaši pozicija būdinga daugeliui Rytų ir Vidurio Europos valstybių. Už kiečiausią „Brexit“ yra Vokietija, Prancūzija, Slovėnija, Bulgarija, Suomija ir Liuksemburgas. Berlyno poziciją trumpai galima apibūdinti kaip „jokio vyšnių rinkimo nuo pyrago“. O Paryžius pirmiausia sieks išvengti tolesnio ES aižėjimo ir norės parodyti, kad sprendimas palikti ES yra skausmingas.

Pirminės „Brexit“ derybų gairės turėtų būti paskelbtos penktadienį, o galutinė strategija dėl bendros pozicijos ir principų, kurių ES laikysis per visas derybas su JK, paaiškės per Bendrijos viršūnių susitikimą balandžio 29-ąją. Kiek toje strategijoje atsispindės kiekvienos šalies balsas, nemaža dalimi priklausys ir nuo aktyvios jos pozicijos. Atitinkamos Lietuvos institucijos turėtų nustatyti, kurie derybiniai skirsniai mūsų šaliai svarbiausi. Ko gero, bene aktualiausia problema Lietuvai – ES gyventojų statusas: nuo to, kaip derybininkai sugebės apginti savo piliečius, priklausys ir jų ryšiai su Lietuva. Tvirta valstybės pozicija leistų jiems pajusti, kad jie rūpi Lietuvai, kad ryšiai nebūtų nutraukiami. Pamodeliuoti derėtų ir kitą situaciją: emigracija gali būti pristabdyta, tačiau galimi ir reemigracijos srautai. Ar Lietuvos atitinkamos tarnybos, pirmiausia – socialinės, bus pasiruošusios priimti grįžtančius piliečius?

VŽ mano, kad Lietuva neturi likti pasyvia stebėtoja – ji privalo būti aktyvi derybų dalyvė, turėti savo poziciją ir teikti pasiūlymus bendrai ES strategijai formuoti. Tada galime tikėtis ir palankiausių mūsų šaliai sprendimų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau