Migracijos tramdomas investicijų „rojus“

Publikuota: 2015-08-01
Osvaldas Čiukšys, Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas:
„Realus migracijos politikos vaizdas negerina mūsų šalies reitingų. Jie darbo rinkos atvirumo srityje nuolat yra žemiausi.“
Osvaldas Čiukšys, Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas: „Realus migracijos politikos vaizdas negerina mūsų šalies reitingų. Jie darbo rinkos atvirumo srityje nuolat yra žemiausi.“
 

Prabilus su migracijos institucijomis susidūrusiems IT startuoliams, aiškėja, kad aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus ir investuotojus iš užsienio Lietuva vertina it perėjūnus.

Š. m. pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje politikai, už verslo aplinką atsakingų valstybės institucijų pareigūnai vienas už kitą garsiau skelbė, esą Lietuva tampa užsienio investicijų traukos centru, o pradinio verslo investicijoms – beveik rojumi. Euforiją skatino ir žurnalas „Forbes“: „Nors Londonas ir Berlynas toliau laikomi garsiausiais pradedančiųjų verslo centrais, Europoje yra ir kitų mažiau žinomų vietų, kurias galima laikyti karštaisiais vaisingų inovacijų taškais – Olandijos Eindhoveno miestas bei Vengrijos, Estijos, Portugalijos ir Lietuvos sostinės“.

Ūkio ministras Evaldas Gustas Lietuvą ir Vilnių vadino vieta, į kurią krypsta pasaulio lyderių ir pradedančiųjų verslininkų žvilgsniai.

„Lietuva gali tapti patraukliu Baltijos šalių regiono startuolių centru dėl patogios geografinės padėties, sąlyginai žemų išlaidų pragyvenimui, stiprių IT profesionalų gausos bei augančios ir aktyviai veikiančios startuolių bendruomenės“, – rašyta reklaminiame-informaciniame leidinėlyje „Lietuva LT“.

Baltarusiškas šokas

Šaltu dušu, privertusiu į tikrovę pažvelgti ne pro rožinius akinius, tapo baltarusių programuotojo Ramano Ulasau, žaidimų kūrimo verslą pradedančios bendrovės „JetCat Games Studio“ vadovo, interviu VŽ. Jis pareiškė, kad dabartinė migracijos tvarka Lietuvoje ir vietos valdininkų požiūris skatina čia ne plėtoti verslą, bet išvažiuoti.

Ta pačia proga paaiškėjo, kad kitas IT startuolis – UAB „Gudri akis“ – patiria sunkumų legalizuodamas Lietuvoje įmonės bendraturčius iš Baltarusijos. Edmundas Balčikonis, įmonės vadovas, pasakojo, kad pastangos legaliai į Lietuvą atvažiuoti ir pradėti dirbti dviem jo bendrovės partneriams baltarusiams užtruko nuo 2014 m. pradžios iki š. m. balandžio ir liepos.

Kai prieš tris savaites viešumon iškilo investuotojų startuolių problemos, valstybės institucijos suskato nagrinėti padėtį ir reaguoti, šalies investicinio patrauklumo veidrodis pasirodė nepadoriai kreivas. „Investuok Lietuvoje“ (IL) parengtoje problemos ataskaitoje, kurią neoficialiai gavo VŽ, pateikta daugiau ir įvairesnių pavyzdžių, rodančių, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia giedra, kaip spėta įtikėti.

„Su tokiu žmonių nesiskaitymu ir blogomis migracijos procedūromis susidūriau tik Ukrainoje“, – cituojamas vienos pasaulinės informacinių technologijų kompanijos biuro Lietuvoje vadovas.

„Buvau sulaikytas nakčiai be galimybės gauti vandens ar paskambinti, kitą dieną pirmu traukiniu buvau deportuotas į Baltarusiją, – rašo vienos didžiausių reklamos agentūrų Lietuvoje darbuotojas. – Keisčiausia, kad rankose turėjau leidimą gyventi. Kitą dieną paskambinęs į Migracijos departamentą sužinojau, kad mano leidimas buvo anuliuotas per klaidą. Tačiau net kai išsiaiškinta dėl klaidos, iš naujo sutvarkyti dokumentus užtruko dar tris savaites.“

„IT įmonių vadovai, norėdami sparčiai plėtoti verslą Lietuvoje, ne kartą buvo priversti save įdarbinti įmonėje, užuot įgiję leidimą laikinai gyventi kaip vykdantys teisėtą veiklą, nes procedūros užtrunka dvigubai ilgiau“ – rašoma IL ataskaitoje.

infogr.am::infogram_0_migrantu_profecijos

Stabdo plėtrą

Apibendrinant Lietuvoje investuojančių IT įmonių patirtį, ataskaitoje beriama kritika Migracijos departamentui: šios institucijos darbuotojai nežino naujausių teisės aktų pateikimų, procedūros užtrunka ilgiau, nei numatyta teisės aktuose, o į užsieniečius žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius.

Dėl investicinės aplinkos požiūriu nekonkurencingo imigracijos procedūrų reglamentavimo šiuo metu stringa 8 tiesioginių užsienio investicijų perkėlimo į Lietuvą projektai IT sektoriuje, rašoma ataskaitoje. Bendras šių projektų sukuriamų tiesioginių darbo vietų skaičius galėtų siekti pusšešto šimto. IT specialistų atlyginimas 70% didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį, dėl to, IL ekspertų požiūriu, Lietuvos biudžetas kasmet netenka beveik 5 mln. Eur.

Kita vertus, rodo 2014 m. bendrovės „Spinter“ atlikti tyrimai dėl darbo santykių reguliavimo, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas kelia plėtros problemų 59% šalies įmonių, o 69% darbdavių skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. IL turimais duomenimis, darbdaviai ieškodami IT specialistų užtrunka vidutiniškai 1–2 mėnesius, tačiau kai kurie VŽ kalbinami darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad šiemet šie duomenys atrodo jau pasenę.

Dėl šių priežasčių randasi tendencija, kad vis daugiau IT įmonių iš trečiųjų šalių pageidauja perkelti savo verslą į Lietuvą kartu su turimais darbuotojais. Tačiau dabar galiojantys teisės aktai tokių atvejų nereglamentuoja, todėl taikomos kelios procedūros iš karto: vieniems darbuotojams siekiama gauti ES Mėlynąją kortelę, kitiems – leidimą dirbti, trečius – formaliai komandiruoti.

„Dabar galiojanti tvarka neskatina mūsų įmonių ir Lietuvos kaip valstybės konkurencingumo, – sako Osvaldas Čiukšys, Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas. – Todėl daugelis regione veikiančių įmonių, įvertinę mūsų migracijos procedūras, nelanksčią darbo rinką ir kitus „privalumus“, kuriuos sužino iš čia jau dirbančių kolegų ir investicijų konsultantų, regioniniams biurams mieliau renkasi Lenkiją, Estiją ar Latviją.“

Įrodyti kvalifikaciją

Kliūčių patiria ne tik žemesnių grandžių samdomi darbuotojai iš užsienio, bet ir vyriausieji įmonių vadybininkai. Jie gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tik tada, jei įmonė vykdo veiklą ne trumpiau nei šešis mėnesius.

„Ligi tol, kaip nustatyta, įmonėje visu etatu privalo būti įdarbinti mažiausiai trys Lietuvos piliečiai (vienintelis toks reikalavimas ES šalyse – VŽ), ji privalo turėti 28.000 Eur nuosavo kapitalo, o užsienietis investuotojas – investuoti mažiausiai 14.000 Eur, tik tada po pusmečio užsieniečiui suteikiama teisė prašyti laikino leidimo gyventi, o paraiška nagrinėjama iki keturių mėnesių“, – VŽ sako Nerijus Patlabys, advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ advokato padėjėjas.

„Taigi užsienio pilietis, siekiantis Lietuvoje be vietos partnerių įkurti įmonę, neturi jokių galimybių“, – priduria Rūta Skyrienė, „Investor‘s forum“ vykdomoji direktorė.

Ji tikina, esą iki šiol nepanaikintas reikalavimas Lietuvoje apsigyvenančiam užsieniečiui pateikti būsto savininko sutikimą. „Viešbučio deklaracijos nepakanka, įmonės adresas migracijos tarnyboms netinka“, – sako p. Skyrienė.

„ES direktyva dėl Mėlynosios kortelės šalių narių migracijos institucijoms leidžia pasirinkti, kaip vertinti tą aukštą kvalifikaciją: pagal patirtį ar išsimokslinimo dokumentus. Lietuvoje teoriškai įmanomi abu būdai, tačiau mūsų tikrovė rodo, kad susigalvojama papildomų perteklinių reikalavimų“, – sako Romantas Stanevičius „Valiūnas Ellex“ kontoros advokatas.

„ES direktyva aiškiai apibrėžia: aukštą kvalifikaciją liudija arba aukštojo mokslo diplomas, arba penkerių metų darbo patirtis, be to – juk įmonės reikalas, jeigu ji atsivežtam darbuotojui moka dvigubą arba trigubą, palyginti su vidutine Lietuvoje, algą“, – sako p. Skyrienė.

„Teoriškai ES Mėlynąją kortelę aukštos kvalifikacijos užsieniečiui galima sutvarkyti per tris savaites“, – sako p. Patlabys. Tačiau šiuo būdu pasinaudojusių užsienio piliečių skaičius vis dar labai menkas. Kaip VŽ informavo Janas Vidickas, laikinai pareigas einantis Migracijos departamento direktorius, 2013 m. dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą Lietuvoje išduota 22 leidimai, 2014 m. – 93.

 

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 22 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau