„Versli Lietuva“: migracijos pakeitimai uždirbtų 20 mln. Eur

Publikuota: 2015-07-31
Dovydas Varkulevičius,  VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Per metus dėl griežtų migracijos apribojimų Lietuva neįsisavina apie 20 mln. Eur, kuriuos galėtų surinkti per mokesčius, skaičiuoja Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

„Dabar per metus įsikuria apie 70-80 naujų technologijų įmonių. Kadangi esame sąlyginai saugi zona, o Ukrainoje neramumai tęsiasi, Rusija tampa labiau izoliuota valstybė, o daug tų įmonių turi klientus Europoje, mes esame patogi lokacija ukrainiečiams, baltarusiams ir rusams. Išvada yra labai paprasta – esant palankioms sąlygoms, per metus persikeltų dar bent 50 kompanijų“, – mano p. Varkulevičius.

Departamento direktorius skaičiuoja, ką sėkmės atveju šių kompanijų persikėlimas galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai. Anot jo, kiekviena pradedančioji bendrovė galiausiai įdarbina nuo 10 iki 15 žmonių, kurių vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis negu 2.000 Eur į rankas. Tai reiškia, kad jie sumokėtų bent 120.000 Eur mokesčių per metus.

Pašnekovas kalba, kad reiktų pridėti ir tai, kad geometrine progresija augantys pradedantieji generuoja milijoninius pinigų srautus, galima tikėtis dar nuo 100.000 iki 500.000 Eur kitų mokesčių. Be to, įmonės nuomojasi biurus, naudojasi komunikacijomis, transportu, jų darbuotojai valgo ir apsipirkinėja. Taigi, uždirbamus pinigus išleidžia čia ir sumoka dar daugiau mokesčių.

Žinoma, toks skaičiavimas nepretenduoja į Statistikos departamento analizės tikslumą, o veikiau būtų vertinamas kaip spekuliacija. Bet su p. Varkulevičiumi spekuliuojame toliau. Sakykime, kad viena sėkminga pradedančioji bendrovė per metus galėtų sumokėti apie 400.000 Eur. Jeigu pritrauktume 50 tokių augančių kompanijų, per metus į šalies biudžetą jos įneštų apie 20 mln. Eur.

Praktika rodo, kad pradedantieji gali augti labai sparčiai. Pavyzdžiui, drabužių mainų platforma „Vinted“ ir idėjas, kaip praleisti laisvalaikį, siūlanti programėlė „Yplan“ yra pritraukusios po daugiau 20 mln. Eur investicijų, nors veikia vos kelerius metus. Revoliuciją pasauliniame taksi sektoriuje sukėlusi JAV bendrovė „Uber“, pradėjusi veiklą 2009 m., jau yra vertinama daugiau nei 40 mlrd. USD.

„Įmonės vystosi ir auga, per 5 metus potencialiai jos gali padidėti 10 ar 20 kartų, tai reiškia, kad tokiu atveju mes nepasiimame, sakykime, poros šimtų milijonų eurų“, – svarsto p. Varkulevičius.

VŽ rašė, kad į Lietuvą persikeliantys ir čia jau veiklą vykdantys pradedantieji susiduria su problemomis, kurios atgraso nuo Lietuvos. Jų netenkina 3 mėnesius, o paprastai ir ilgiau trunkantis leidimų laikinai gyventi ir dirbti gavimas, nusistatymas, kad aukštą kvalifikaciją patvirtina tik aukštasis išsilavinimas. O jį turi ne visi profesionalai .

„Mano brolis šiuo metu dirba „Google“, anksčiau dirbo „Microsoft“ ir prisidėjo prie naujausios „Windows“ versijos kūrimo. Lietuvos Vyriausybė mano, kad jis nėra pakankamai kvalifikuotas dirbti šalyje. Jis netinka, nes vietoje studijų dirbo „Microsoft“. Taigi „Microsoft“ ir „Google“ sako, kad jis kvalifikuotas, tačiau su tuo nesutinka Lietuvos Vyriausybė. O kas yra labiau kvalifikuotas tai spręsti?“, – anksčiau ironizuodamas VŽ sakė, Danielis Ray, muzikos programinės įrangos pradedančiosios bendrovės „Xylo“ vadovas iš JAV.

Yra ir kitų reikalavimų, kurie trukdo pritraukti „startuolius“. Pavyzdžiui, įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nurodytas reikalavimas, kad vadovui norint gauti leidimą gyventi šalyje reikia įrodyti, kad bendrovėje yra sukurtos „ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau