Kaip pasitiksime krizę?

Publikuota: 2017-09-06
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Nors gamtoje žiema kartojasi kasmet, bet daugelį iš mūsų ji užklumpa nelauktai, netikėtai ir nepasiruošus. Reikia pastebėti, kad taip pat atsitinka ir ekonomikoje. Paskutinė krizė mus supurtė prieš aštuonetrius metus. Ūkinė veikla susitraukė 17%, išgyvenome didžiausią sąstingį tarp ES šalių. Teko kelti mokesčius, mažinti atlyginimus ir pensijas, o nesuduriant galų, dar ir skolintis. Per šalį nusirito bankrotų banga, padidėjo nedarbas ir emigracija. Žinant, kad krizės ekonomikoje kartojasi periodiškai, turime ruoštis ir deramai sutikti ateinančią. Bankų dosnių paskolų išpūstas ūkinės veiklos burbulas ne visiems buvo suprantamas, todėl daugeliui buvo netikėtas.

Dabar mūsų laukia suplanuota krizė. Aiškus jos pradžios laikas ir dydis. Krizės pradžia – tai ES paramos pabaiga. Ji nutrūks po 3–5 metų. Užuot gavę, privalėsime patys duoti. Europos senbuvės net ir norėdamos negalės mums padėti, nes per tą laikotarpį priplūs milijonai imigrantų, kuriuos reikės šelpti. Jeigu bandysime nepriimti, reikės paramą suteikti toms šalims, iš kurių šie pabėgėliai plūsta.

Pabandykime panagrinėti, kokia paspirtis Lietuvos ūkiui yra dabartinė ES parama? Šiuo metu Lietuva įvairių fondų pagalba gauna apie 1,5 mlrd. eurų paramą. Žinant, kad pinigai per metus multiplikuojasi ne mažiau nei penkis kartus, gauname 7,5 mlrd. Eur. Tai - vsuma, kuri prilygsta mūsų biudžetui ir kuri vienu ar kitu būdu pasiekia kiekvieno iš mūsų kišenes. Pirminiame etape šie pinigai nusėda įvairių viešųjų įstaigų darbuotojų kišenėse, kad ir už ne visiškai prasmingą darbą. Vėliau šie, vadinamieji „praplauti“ pinigai, pasiekia ir kitus ūkio subjektus, kur jie panaudojami naudingiems darbams ir paslaugoms.

Jau dabar mums turėtų rūpėti, kuo, pasibaigus ES paramai, užkimšime tą 1,5 mlrd. eurų finansinę skylę. Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą“. Todėl vertėtų pradėti mąstyti, diskutuoti, planuoti ir veikti, jei norime, kad ir toliau į Lietuvos ūkį įsilietų tie 1,5 mlrd. eurų. Žmonės, kurie domisi ekonomika, turi galvoti ne kadencijomis, o dešimtmečiais.

Tikėtis paramos iš ES nėra prasmės, nes taip buvo sutarta. Juolab kad iš Europos Sąjungos traukiasi Didžioji Britanija, o ir pati ES turės problemų. Valstybės skolinimasis iš bankų irgi turi ribas – prisiminkime Graikijos atvejį. Manyčiau, lieka vienintelis realus šaltinis – privatus kapitalas. Šiuo resursu sėkmingai naudojasi Didžioji Britanija ir JAV, bet jos negali ramstyti visų ekonominių paliegėlių. Deja, Lietuvoje apie 50% ūkinės veiklos yra valdžios rankose, o pasaulinė patirtis rodo, kad valdžios valdomo verslo našumas apie 20% mažesnis už privataus.Mes neturime nė vieno privataus tilto, kelio ar geležinkelio. Per dešimt metų už privačias lėšas pastatyta viena mokykla bei nutiestas vienas 5 km kelio ruožas ir tai padaryta primityviausiu būdu – skolinant ne iš banko, o iš privataus verslo.

Visuomenės sovietinis mentalitetas sukuria palankias sąlygas valdžiai užsiimti verslu, o ne šalies valdymu. Deja, tai gali pakeisti tik gili krizė. Neveltui Kinijos lyderis Mao Dzedongas teigė: „Kuo blogiau – tuo geriau“. Lėšų biudžete stygius privers valdžią atsisakyti dalies verslo ir perleisti veiklą privačioms struktūroms, bus pradėta lengviau suteikti koncesijas, pradės kurtis bendros valdžios ir verslo įmonės.

Tačiau tam, kad pagal suteiktą koncesiją būtų įgyvendintas konkretus projektas ir dėl to pasipildytų biudžetas, reikalingas kelerių metų laikotarpis. Nesvarbu, ar tai - mokykla, ligoninė, tiltas, kelias, tunelis ar metro – jiems sukurti reikia kelerių metų. Norint, kad šių projektų dėka būtų pildomas biudžetas, pradėti reikia jau dabar. Pavyzdžiui, Vilniaus metropoliteno įdiegimo galimybė svarstoma daugiau nei 40 metų. Tokių objektų Lietuvos miestuose įgyvendinimo tvarka Seime svarstoma jau ketverius metus, o kur dar kiti biurokratiniai barjerai, privataus verslo techninis, organizacinis ir finansinis pasiruošimas.

Apie būsimą ekonominę krizę visuomenė privalėtų pradėti diskutuoti jau dabar. Būtina ieškoti būdų, kad ekonomikos nuosmukis būtų kuo švelnesnis. Kad to galima pasiekti, parodė Estijos ir Latvijos ekonominiai rodikliai krizės laikotarpiu. Vienareikšmiškai galima teigti, kad pagrindinė krizių ir bankrotų priežastis – blogas valdymas. Jį sąlygoja įmonės ar valstybės vadovų ekonominių dėsnių suvokimas ir praktinė vadovavimo patirtis.

Greitai rinksime naujus šalies vadovus, nuo kurių veiklos labai daug priklausys, kaip mes sutiksime ateinančią ekonominę krizę. Todėl labai svarbu viešinti ne tik optimistines partijų programas, bet ir diskutuoti viešai, viešai ieškoti geresnių sprendimų. Jeigu nebus diskutuojama, tikėtina, kad ir tiksliai žinant, kada Lietuvoje prasidės ekonominė krizė, ji užklups netikėtai.

Komentaro autorius - Juozas Zykus, Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos BVP augimas lėtėjo, tačiau vis dar atitiko valdžios tikslą 1

Kinijos ekonomikos augimas antrajį šių metų ketvirtį sulėtėjo ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Vyriausybė Londone braška – žengiama švelnesnio „Brexit“ link Premium

Dviejų svarbių ministrų pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės suteikia Theresai May, šalies...

Verslo aplinka
2018.07.11
Eurokomisija pasikonsultuos, ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą

Europos Komisija (EK) pradeda mėnesį truksiančias viešas konsultacijas dėl dukart per metus visoje Europos...

Verslo aplinka
2018.07.09
Prezidentė neprieštaravo vaistų prekybos liberalizavimui 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis birželį priimtas...

Verslo aplinka
2018.07.08
Įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms: prekybos karas prasideda 17

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms ir tai tapo pirmąja...

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento vadovas

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas.

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė nustebo sužinojusi, kad į Italiją vežame vis daugiau sūrių 13

Lietuviški sūriai rado kelią į gilias sūrio gamybos tradicijas turinčios Italijos rinką. Be to, italai perka...

Verslo aplinka
2018.07.05
EBPO vadovas: visur skundžiamasi mažomis algomis ir didelėmis kainomis 12

Lietuva niekuo neišsiskiria iš absoliučios daugumos kitų pasaulio valstybių, kur nuolat pasigirsta dalies...

Verslo aplinka
2018.07.05
Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare

Lietuva oficialiai tapo „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir...

Verslo aplinka
2018.07.05
Darbo kodekso metinės: rašomas teigiamas pažymys Premium 4

Lygiai metus galiojantis naujasis Darbo kodeksas (DK) ne tik prisidėjo prie lankstesnių, bet ir...

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė diplomatams: „Geopolitinė situacija tebėra sudėtinga“ 6

Dėl prekybos karų stiprėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose, nemažėjanti Rusijos grėsmė, taip pat...

Verslo aplinka
2018.07.03
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 16

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Verslo aplinka
2018.07.02
Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 5

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01
Iš skolininko atlyginimo bus galima išieškoti mažesnę dalį 14

Seimas šeštadienį priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas, pagal kurias reikšmingai sumažinta iš skolininkų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse 16

Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių...

Verslo aplinka
2018.06.30
Užsienyje investavo daugiausia nuo 2004 m.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas pirmąjį 2018 m. ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,6 karto, palyginti...

Verslo aplinka
2018.06.29
Infliacija euro zonoje dėl naftos kainų pasiekė 2% ribą

Pirmą kartą per daugiau nei metus infliacija euro zonoje birželį pasiekė 2%, rodo preliminarūs Eurostato...

Verslo aplinka
2018.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau