Kaip pasitiksime krizę?

Publikuota: 2017-09-06
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Nors gamtoje žiema kartojasi kasmet, bet daugelį iš mūsų ji užklumpa nelauktai, netikėtai ir nepasiruošus. Reikia pastebėti, kad taip pat atsitinka ir ekonomikoje. Paskutinė krizė mus supurtė prieš aštuonetrius metus. Ūkinė veikla susitraukė 17%, išgyvenome didžiausią sąstingį tarp ES šalių. Teko kelti mokesčius, mažinti atlyginimus ir pensijas, o nesuduriant galų, dar ir skolintis. Per šalį nusirito bankrotų banga, padidėjo nedarbas ir emigracija. Žinant, kad krizės ekonomikoje kartojasi periodiškai, turime ruoštis ir deramai sutikti ateinančią. Bankų dosnių paskolų išpūstas ūkinės veiklos burbulas ne visiems buvo suprantamas, todėl daugeliui buvo netikėtas.

Dabar mūsų laukia suplanuota krizė. Aiškus jos pradžios laikas ir dydis. Krizės pradžia – tai ES paramos pabaiga. Ji nutrūks po 3–5 metų. Užuot gavę, privalėsime patys duoti. Europos senbuvės net ir norėdamos negalės mums padėti, nes per tą laikotarpį priplūs milijonai imigrantų, kuriuos reikės šelpti. Jeigu bandysime nepriimti, reikės paramą suteikti toms šalims, iš kurių šie pabėgėliai plūsta.

Pabandykime panagrinėti, kokia paspirtis Lietuvos ūkiui yra dabartinė ES parama? Šiuo metu Lietuva įvairių fondų pagalba gauna apie 1,5 mlrd. eurų paramą. Žinant, kad pinigai per metus multiplikuojasi ne mažiau nei penkis kartus, gauname 7,5 mlrd. Eur. Tai - vsuma, kuri prilygsta mūsų biudžetui ir kuri vienu ar kitu būdu pasiekia kiekvieno iš mūsų kišenes. Pirminiame etape šie pinigai nusėda įvairių viešųjų įstaigų darbuotojų kišenėse, kad ir už ne visiškai prasmingą darbą. Vėliau šie, vadinamieji „praplauti“ pinigai, pasiekia ir kitus ūkio subjektus, kur jie panaudojami naudingiems darbams ir paslaugoms.

Jau dabar mums turėtų rūpėti, kuo, pasibaigus ES paramai, užkimšime tą 1,5 mlrd. eurų finansinę skylę. Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą“. Todėl vertėtų pradėti mąstyti, diskutuoti, planuoti ir veikti, jei norime, kad ir toliau į Lietuvos ūkį įsilietų tie 1,5 mlrd. eurų. Žmonės, kurie domisi ekonomika, turi galvoti ne kadencijomis, o dešimtmečiais.

Tikėtis paramos iš ES nėra prasmės, nes taip buvo sutarta. Juolab kad iš Europos Sąjungos traukiasi Didžioji Britanija, o ir pati ES turės problemų. Valstybės skolinimasis iš bankų irgi turi ribas – prisiminkime Graikijos atvejį. Manyčiau, lieka vienintelis realus šaltinis – privatus kapitalas. Šiuo resursu sėkmingai naudojasi Didžioji Britanija ir JAV, bet jos negali ramstyti visų ekonominių paliegėlių. Deja, Lietuvoje apie 50% ūkinės veiklos yra valdžios rankose, o pasaulinė patirtis rodo, kad valdžios valdomo verslo našumas apie 20% mažesnis už privataus.Mes neturime nė vieno privataus tilto, kelio ar geležinkelio. Per dešimt metų už privačias lėšas pastatyta viena mokykla bei nutiestas vienas 5 km kelio ruožas ir tai padaryta primityviausiu būdu – skolinant ne iš banko, o iš privataus verslo.

Visuomenės sovietinis mentalitetas sukuria palankias sąlygas valdžiai užsiimti verslu, o ne šalies valdymu. Deja, tai gali pakeisti tik gili krizė. Neveltui Kinijos lyderis Mao Dzedongas teigė: „Kuo blogiau – tuo geriau“. Lėšų biudžete stygius privers valdžią atsisakyti dalies verslo ir perleisti veiklą privačioms struktūroms, bus pradėta lengviau suteikti koncesijas, pradės kurtis bendros valdžios ir verslo įmonės.

Tačiau tam, kad pagal suteiktą koncesiją būtų įgyvendintas konkretus projektas ir dėl to pasipildytų biudžetas, reikalingas kelerių metų laikotarpis. Nesvarbu, ar tai - mokykla, ligoninė, tiltas, kelias, tunelis ar metro – jiems sukurti reikia kelerių metų. Norint, kad šių projektų dėka būtų pildomas biudžetas, pradėti reikia jau dabar. Pavyzdžiui, Vilniaus metropoliteno įdiegimo galimybė svarstoma daugiau nei 40 metų. Tokių objektų Lietuvos miestuose įgyvendinimo tvarka Seime svarstoma jau ketverius metus, o kur dar kiti biurokratiniai barjerai, privataus verslo techninis, organizacinis ir finansinis pasiruošimas.

Apie būsimą ekonominę krizę visuomenė privalėtų pradėti diskutuoti jau dabar. Būtina ieškoti būdų, kad ekonomikos nuosmukis būtų kuo švelnesnis. Kad to galima pasiekti, parodė Estijos ir Latvijos ekonominiai rodikliai krizės laikotarpiu. Vienareikšmiškai galima teigti, kad pagrindinė krizių ir bankrotų priežastis – blogas valdymas. Jį sąlygoja įmonės ar valstybės vadovų ekonominių dėsnių suvokimas ir praktinė vadovavimo patirtis.

Greitai rinksime naujus šalies vadovus, nuo kurių veiklos labai daug priklausys, kaip mes sutiksime ateinančią ekonominę krizę. Todėl labai svarbu viešinti ne tik optimistines partijų programas, bet ir diskutuoti viešai, viešai ieškoti geresnių sprendimų. Jeigu nebus diskutuojama, tikėtina, kad ir tiksliai žinant, kada Lietuvoje prasidės ekonominė krizė, ji užklups netikėtai.

Komentaro autorius - Juozas Zykus, Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Schwabas: permainų laikais svarbiausia – pasitikėjimas Premium

Klausas Schwabas (kuriam 2018 m. kovą sukaks 80 metų) į mūsų šalį atvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos...

Verslo klasė
2017.11.19
BMW derasi dėl naujos gamyklos Kaliningrade statybų 10

Vokietijos automobilių gamintojas BMW kitų metų pirmoje pusėje turėtų apsispręsti dėl naujos gamyklos...

Transportas
2017.11.17
Nauja Merkel vyriausybė kelią skinasi sunkiai Premium

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Vokietijos parlamento rinkimų, naujos valdžios paveikslas išlieka...

Verslo aplinka
2017.11.16
Seimas konstatavo – 2016 m. viešieji finansai jau buvo pertekliniai

Praėjusiais metais faktinis viešųjų finansų balansas Lietuvoje buvo teigiamas – pajamos buvo apie 112 mln.

Verslo aplinka
2017.11.16
Panaikinti pertekliniai reikalavimai dėl duomenų 2

Nuo kitų metų balandžio valdžios institucijos nebegalės reikalauti iš asmenų tų duomenų, kuriuos jau turi...

Verslo aplinka
2017.11.16
Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES ir euro zonoje 2

Metinė infliacija Lietuvoje spalio mėnesį buvo aukščiausia ES bei euro zonoje ir siekė 4,2%, rodo...

Verslo aplinka
2017.11.16
Sušvelninti reikalavimai Lietuvoje dirbančių užsienio bankų vadovams

Siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) švelninami reikalavimai...

Verslo aplinka
2017.11.16
Japonijos augimas – ilgiausias nuo 2001-ųjų

Japonijos, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos, BVP augo jau septintą ketvirtį iš eilės. Tai yra...

Verslo aplinka
2017.11.16
Bėgdami ratu proveržio nesulauksime 5

Vyriausybės euforija dėl BVP augimo neblėsta, tačiau realiai matyti, kad Lietuva auga per lėtai ir praktiškai...

Verslo aplinka
2017.11.16
Rusija ištiesė gelbėjimosi šiaudą Venesuelai 13

Rusija ir Venesuela pasirašė susitarimą dėl Venesuelos 3,15 mlrd. USD skolos restruktūrizavimo. Pagal...

Verslo aplinka
2017.11.15
Politinė suirutė Artimuosiuose Rytuose persimetė į dar vieną valstybę Premium 3

Netiesioginė Saudo Arabijos ir Irano konfrontacija pasiekė dar vieną Artimųjų Rytų regiono valstybę – Libaną.

Verslo aplinka
2017.11.15
Vyriausybė nemato galimybių smarkiai didinti biudžetininkų algas 14

Vyriausybė atmeta Seime gimusią iniciatyvą nuo kitų metų smarkiau padidinti bazinės algos lygį, kas nulemtų...

Verslo aplinka
2017.11.15
Atsargiai – strateginių įmonių sąrašas 7

Seime kelią skinasi Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo nauja redakcija. Čia...

Vadyba
2017.11.15
Valstybės kontrolė teigiamai vertina biudžetą, bet turi ir pastabų 1

Vyriausybės parengtą ir Seime šiuo metu svarstomą kitų metų biudžeto projektą Valstybės kontrolė (VK)...

Verslo aplinka
2017.11.15
Zimbabvėje kariuomenė perėmė valdžią, kad „apsaugotų Mugabę“

Zimbabvės karinės pajėgos trečiadienį perėmė valdžią. Kariuomenė tvirtina, kad taip pasielgta, norint...

Verslo aplinka
2017.11.15
EK bando sparčiau kovoti su „mokesčių rojais“ 2

Europos Sąjungai būtina pasiekti greitą susitarimą dėl kovos su mokesčių slėpimu naudojantis lengvatinio...

Verslo aplinka
2017.11.14
Lietuvoje skinasi kelią savivaldžių automobilių įteisinimas 1

Netrukus Seimas ketina priimti įstatymą, apibrėžiantį savivaldes transporto priemones. Jis turėtų įsigalioti...

Verslo aplinka
2017.11.14
Vokietijos ekonomikos augimas du kartus pralenkė JK

Vokietijos, didžiausios euro zonos valstybės, ekonomikos augimas per šių metų trečiąjį ketvirtį viršijo...

Verslo aplinka
2017.11.14
Rusijos BVP augimas sulėtėjo 11

Rusijos ekonomika trečiąjį ketvirtį sulėtėjo labiau nei prognozuota, nepaisant naftos, pagrindinės šalies...

Verslo aplinka
2017.11.13
Statistika: į Lietuvą per metus pervedama beveik 1,1 mlrd. Eur

Metinės piniginės gyventojų perlaidos iš užsienio šalių į Lietuvą yra beveik du trečdalius karto didesnės nei...

Finansai
2017.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau