Pusė grynųjų eurų iš Suomijos iškeliauja svetur, neretai – į Rusiją

Publikuota: 2016-02-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Suomijoje vis rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau eurų spausdinama vis daugiau. Didelę dalį euro banknotų iš šalies išgabena turistauti į užsienį susiruošę suomiai ir rublio stabilumu nepasitikintys rusai.

Centrinis Suomijos bankas skaičiuoja, kad atsižvelgiant į pastarųjų metų atsiskaitymų debetinėmis ir kredinėmis kortelėmis augimo tempus, jau 2029 m. euro banknotų atsiskaitymams šalies viduje nebereikės, rašo naujienų portalas „Yle.fi“.

Šiuo metu bendra pirkinių vertė, įsigyta naudojant bankų korteles, Suomijoje siekia 42 mlrd. Eur, tuo tarpu už grynuosius pirkinių įsigyta vos už 16 mlrd. Eur. Jau kuris laikas Suomijos gyventojai dažniau renkasi atsiskaitymus bankų kortelėmis. Naujausi duomenus rodo, kad 7 iš 10-ies pirkėjų naudojasi kortelėmis, ir tik 13% linkę dažniau atsiskaityti grynaisiais.

Paradoksą, kodėl atsiskaitymų grynaisiais mastui Suomijoje mažėjant eurų banknotų tenka spausdinti daugiau nei ankščiau, centrinis Suomijos bankas aiškina tuo, kad didėja į užsienio šalies išgabenamų eurų banknotų kiekis.

Skaičiuojama, kad maždaug pusė eurų banknotų, kuriuos į apyvartą išleidžia Suomijos bankas, iškeliauja į užsienį. Didelę jų dalį išveža suomių turistai, nes grynieji daugelyje Europos šalių tebėra įprastas atsiskaitymo būdas, pvz., Vokietijoje 8 iš 10-ies transakcijų vis dar vyksta grynaisiais pinigais. Be to, suomiai, norėdami sutaupyti, neretai vyksta į kitas Europos šalis pirkti automobilių, kuriuos paprastai įsigyja už grynuosius.

Didelis kiekis į apyvartą Suomijoje išleistų euro banknotų iškeliauja iš euro zonos ribų, manoma, jie sudaro apie 30% euro banknotų.

Kario Takalos, Suomijos banko vyriausiojo patarėjo, nuomone, nemažai jų įsigyja kaimyninės Rusijos gyventojai, kurie linkę kaupti lėšas grynaisiais eurais ir JAV doleriais, nes tradiciškai nepasitiki savo šalies bankininkystės institucijomis ir nenori laikyti indėlių bankų sąskaitose. Saugoti pinigines atsargas tvirta valiuta – eurais arba doleriais, Rusijos gyventojus skatina ir nukritusios naftos kainos bei susilpnėjęs rublis. Suomijos banko manymu, „eurų turizmo” teoriją patvirtina tai, kad šalyje išaugo 50 Eur banknotų paklausa. Tuo tarpu 500 Eur banknotų poreikis gerokai sumenko, o ši tendencija stebima nuo 2011 m., kai eurą įsivedė Rusijos kaimynė Estija.

Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad ir Lietuvos gyventojai už pirkinius ir paslaugasj au rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tiesa, didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams.

Apklausos duomenimis, sąskaitą bent vienoje kredito įstaigoje pernai turėjo 80% Lietuvos gyventojų. Per 2015 m. trečdaliu sumažėjo Lietuvos gyventojų, kurie pajamas gauna grynaisiais pinigais, 2015 m. jie sudarė 29%.

Banko „Swedbank“ užsakymu pernai atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai pirmą kartą už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaitė kortele nei grynaisiais. Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 % Lietuvos gyventojų. Prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 % gyventojų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau