Užsienio verslą vilioja tik deklaracijomis, o ne darbais

Publikuota: 2015-10-10
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė: „Lietuva, turėdama nemažai pranašumų ir būdama patraukli verslui, dėl savo politikos ir pasyvios praktikos daugeliu atvejų pralaimi kitoms ES šalims, net ir mažesnėms. Nesiimant pokyčių, šis atotrūkis dar didės, o to padarinys – galimas verslo perkėlimas į kitas šalis, tarp kurių dažnai minima Estija.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė: „Lietuva, turėdama nemažai pranašumų ir būdama patraukli verslui, dėl savo politikos ir pasyvios praktikos daugeliu atvejų pralaimi kitoms ES šalims, net ir mažesnėms. Nesiimant pokyčių, šis atotrūkis dar didės, o to padarinys – galimas verslo perkėlimas į kitas šalis, tarp kurių dažnai minima Estija.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Visuose strateginiuose šalies dokumentuose kalbama, kaip svarbu pritraukti užsienio verslą. Tačiau tai lieka gražūs žodžiai, nes Lietuva neturi jokio strateginio dokumento, kuriame būtų įvardyti prioritetai, tikslai ir priemonės, kaip tai pasiekti. Užsieniečiai, norintys kurti verslą Lietuvoje, vis dar susiduria su aibe kliūčių.

„Verslo ir investicijų pritraukimas skamba daugiau kaip politinė deklaracija, neįgaunanti realaus programinio pobūdžio. Migracijos klausimai tame kontekste nenagrinėjami“, – konstatuota spalio pradžioje pristatytoje Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro atliktoje studijoje „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“.

Šioje studijoje migracijos specialistai išanalizavo užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką, galimybes ir tiesiogines šių procesų sąsajas su migracija. Tam buvo išanalizuoti šalies strateginiai ir teisiniai dokumentai, viešosios nuomonės tyrimo duomenys, specialiai šiai studijai atliktas ir Lietuvos ekspertų bei šalyje dirbančių užsienio verslininkų nuomonių tyrimas.

Vaikas be galvos

„Bendro vektoriaus, kuris susietų migracijos ir užsienio verslininkų pritraukimo politiką, nėra. Neturint aiškios vizijos ir strategijos, problemos nusidriekia tiek į verslo ir ekonominę sritį, tiek į migracijos klausimus“, – tvirtina Audra Sipavičienė, TMO Vilniaus biuro vadovė.

Todėl Lietuvos pranašumai, pritraukiant investicijas, dažnai nepanaudojami ar panaudojami tik iš dalies, šalies galimybės neidentifikuojamos ir neanalizuojamos, problemos sprendžiamos „gaisrų gesinimo“ principu, o tai neretai sukuria naujų problemų.

Anot jos, Lietuvoje susiformavo ydinga ekonominės migracijos politikos formavimo praktika – ją šiuo metu vairuojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) akcentuoja saugumo klausimus, o už investicijų pritraukimą atsakinga Ūkio ministerija (ŪM) prisideda menkai. Kita vertus, Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri būtų visiškai atsakinga už migracijos politikos formavimą ir jos įgyvendinimą, o tai apsunkina sprendžiamų migracijos klausimų koordinavimą, neleidžia operatyviai spręsti kylančių problemų.

Apie problemas kalba ir TMO apklausoje dalyvę Lietuvoje jau įsitvirtinę ir sėkmingai čia verslą plėtojantys užsieniečiai. Ponia Sipavičienė svarsto, kad jų pastebėjimai veikiausiai yra visų problemų, su kuriomis užsieniečiai susiduria pradėdami verslą Lietuvoje, ledkalnio viršūnė.

Tiesa, verslininkams Lietuvoje daug kas patinka: tai, kad Lietuva yra ES šalis, kur verslui iš Rytų čia lengviau prisitaikyti nei „kokioje Šveicarijoje, Belgijoje“, kad rusakalbiams čia nėra kalbos barjero. Ypač jiems patinka Vilnius – daugiakultūris miestas, kuriame jie nejaučia diskriminacijos, o rusiškai, angliškai gali be vargo susikalbėti su kaimynais, gydytojais ar paslaugų tiekėjais. Tarp pranašumų minimas ir spartus internetas, gera ekologinė situacija mieste.

Minusai gožia pliusus

Tuo Lietuvos pliusai iš principo ir išsemiami. Verslininkai piktinasi tuo, kad Lietuvoje dažnai ir be perspėjimo keičiasi įstatymai ar taisyklės, kartais „nuo šiandien“. Neaišku, kokiu pagrindu reikia teikti prašymą leidimui dirbti ar gyventi gauti, – „iš pradžių teiki vienu pagrindu, ateini – reikalauja kitu pagrindu, tuomet patys (migracija) nežino, kokiu pagrindu galima duoti leidimą“. Kaip vieną opiausių problemų užsieniečiai verslininkai mini ir sudėtingas, ilgas procedūras prireikus atsivežti darbuotojų.

Juos nuvilia tai, kad Lietuvoje yra priversti ieškoti būdų, kaip „apgauti“ sistemą. „Arba gaišti dvi savaites ar daugiau, ir dar neaišku, koks bus rezultatas, arba moki advokatams 2.000 Eur, ir jie sutvarko“, – pavyzdį pateikia rusų verslininkas. Tokios advokatų kontoros neretai siūlo, kaip apeiti įstatymus, – susirasti fiktyvų direktorių lietuvį, įsigyti lietuvišką „firmelę“.

„Matėme žmonių, kurie atvyko čia gana keistu būdu. Jie naudojosi ryšiais Migracijos tarnyboje, ir visos procedūros, aišku, buvo atliktos greičiau“, – pasakoja kitas.

Tai reiškia, kad neskaidraus verslo atstovai sugeba apeiti įstatymą ir atvykti į Lietuvą, o sąžiningiems kai kurie reikalavimai sudaro dirbtinių kliūčių, pabrėžia studijos autoriai.

Valdo biurokratija

Vienas akcentuojamų minusų – sustabarėjusios valdžios struktūros, lėta reakcija į kylančias problemas. Beveik visi apklaustieji mini klestinčią biurokratiją ir popierizmą („kaip prieš 10 metų“): norint gauti leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu, vargina užpildyti būtinų dokumentų gausa, eilės migracijos poskyriuose, dokumentų formų užsienio kalbomis trūkumas. Kaip gerą pavyzdį verslas dažnai mini Estiją, kur dokumentus galima pateikti internetu.

Kai kuriose srityse tebeklesti kyšiai.

„Turime mokėti kyšius muitininkams. Su baltarusiais viskas buvo gerai, o lietuviai pasakė, kad neveikia rentgenas ir reikės laukti iki kitos dienos. Vairuotojas, kuris čia nuolat važiuoja, užsiminė, ar būtų galima kuo nors prisidėti, kad būtų greičiau sutvarkytas rentgenas. Muitininkas paklausė, kokia tai suma. Vairuotojas pasakė, kad 50 Eur. Tuomet muitininkas atsakė, kad čia išvis nėra jokio rentgeno“, – pasakoja kitas verslininkas.

Skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse (Maltoje, Kipre, Švedijoje ir kt.), Lietuvoje jiems ne tik nenumatyta jokių mokesčių nuolaidų ar lengvatų, bet ir negalima daryti kokių nors atskaitymų, kurie leistų sumažinti mokesčius.

„Sąnaudos beveik vienodos ir Lietuvoje, ir Švedijoje. Skirtumas tik tas, kad Švedijoje gaudavau įvairių mokesčių lengvatų. Kartą per metus už mano biuro valymą Švedijoje sumokėdavo valstybė. Tai vienas būdų sumažinti mokesčius, ir tokių dalykų yra įvairių“, – lygina verslininkas iš Rusijos.

Sąlygos pablogėjo

Remiantis Europos migracijos tinklo atliktomis valstybių narių apklausomis, dauguma šalių siekia palengvinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų atvykimą, ieško naujų būdų, kaip jų pritraukti, – įgyvendina tikslines specialias programas, numatančias palankesnes atvykimo ir buvimo šalyje sąlygas, siūlo papildomų teisių, privilegijų ar net pilietybę. Itin aktyviai siekiama pritraukti inovatyvių, potencialo turinčių verslų, startuolių. Tokios programos taikomos Nyderlanduose, Italijoje, Airijoje. Lietuvoje jokių panašių palengvinimų nėra, pabrėžia studijos autoriai, yra tik kai kurios lengvatos stambioms įmonėms.

Pernai lapkritį įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, ribojantiems galimybes steigti fiktyvias užsienio įmones Lietuvoje, sąžiningu nedideliu verslu norintiems užsiimti užsieniečiams sąlygos pablogėjo. Mat užsienietis įgyja teisę prašyti leidimo gyventi Lietuvoje, jei čia turi įmonę, kurioje pusmetį iki prašymo pateikimo yra įdarbinti bent 3 Lietuvos piliečiai, o jos nuosavo kapitalo vertė sudaro bent 28.000 Eur. Anot TMO kalbintų verslininkų, tai rimta kliūtis verslui, ypač IT sektoriaus, kurių darbuotojai paprastai dirba pagal autorių ar terminuotas sutartis.

Rengia pagerinimus

Šį pavasarį ir vasaros pradžioje politikai, už verslo aplinką atsakingų valstybės institucijų pareigūnai vienas už kitą garsiau skelbė, esą Lietuva tampa užsienio investicijų traukos centru, o pradinio verslo investicijoms – beveik rojumi, į kurį krypsta pasaulio lyderių ir pradedančių užsienio verslininkų žvilgsniai. Euforijos kerus prasklaidė baltarusių programuotojo Ramano Ulasau, žaidimų kūrimo verslą pradedančios bendrovės „JetCat Games Studio“ vadovo, interviu VŽ. Jis pareiškė, kad dabartinė migracijos tvarka Lietuvoje ir vietos valdininkų požiūris skatina ne plėtoti čia verslą, o iš čia išvažiuoti. Kiek vėliau „Investuok Lietuvoje“ parengtoje problemos ataskaitoje buvo pateikta daugiau ir įvairesnių pavyzdžių, rodančių, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia puiki, kaip spėta įtikėti.

Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, dar liepą žadėjo artimiausiu metu parengti naują liberalesnę ir užsienio investuotojams priimtinesnę leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje tvarką. Kaip VŽ informavo VRM, šiuo metu „yra dirbama siekiant pokyčių imigracijos procedūrų klausimais“, daugiau informacijos apie tai VRM planuoja pateikti kitą savaitę.

Ekspertų pasiūlymai investicijų pritraukimui gerinti

  • Strateginiame dokumente aiškiai nurodyti svarbiausias prioritetines verslo ir investicijų kryptis. Tikslinga svarstyti dėl specialios užsieniečių verslininkų pritraukimo programos sukūrimo.
  • Į verslo migracijos politikos kūrimą ir reguliavimą įtraukti Ūkio ministeriją ir jai pavaldžias institucijas, kurios galėtų nuo pat pradžių atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams. Apsvarstyti kitų ES šalių praktiką, kai užsieniečio verslo planą vertina už verslą atsakinga institucija.
  • Migracijos procedūrų lengvinimą sieti ne tik su sukuriamų darbo vietų skaičiumi, bet ir su kitokia užsieniečio įmonės teikiama nauda (pvz., sumokami mokesčiai, naujos technologijos, plėtra regionuose).
  • Teikti visą informaciją vieno langelio principu, tobulinti ir spartinti migracijos procedūras, perkeliant kuo daugiau paslaugų į elektroninę erdvę.
  • Inicijuoti įvaizdį gerinančių migracijos sprendimų diegimą (pvz., specialios vizos ar leidimai laikinai gyventi startuolių steigėjams). Tokie sprendimai didelės realios pridėtinės vertės trumpuoju laikotarpiu gali neduoti, tačiau gali būti itin naudingi kuriant ir komunikuojant Lietuvos kaip atviros verslui šalies įvaizdį.

Šaltinis: TMO studija „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“

Straipsnis spalio 2 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau