VŽ paaiškina: kaip valstybės biudžeto deficitas tampa biudžeto pertekliumi

Publikuota: 2017-10-13
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vyriausybės Seimui teikiamas 2018 m. biudžeto projektas yra vienu metu ir deficitinis, ir perteklinis. Valstybės biudžetas – su minuso ženklu, bet konsoliduotieji viešieji finansai, planuojama, bus su perviršiu.

Didžiulis dokumentų paketas

Šią savaitę iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės ateinančios žinios galėjo sugluminti. Iš pradžių skelbta, kad kitąmet planuojamas perteklinis biudžetas – esą pajamos viršys išlaidas 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 240 mln. Eur, tačiau vėliau pranešta, kad „valstybės biudžetas kitąmet vis dar turės deficitą – bemaž 0,5 mlrd. Eur“.

Toks paradoksas yra dėl to, kad iš Vyriausybės į Seimą svarstymui ir priėmimui keliaujantis biudžetinis paketas yra labai didelis ir gana sudėtingas dokumentų ir planų rinkinys. Jis susideda iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių, taip pat „Sodros“ biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto bei įvairių valstybinių fondų, pvz., Stabilizavimo (rezervinio), Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Garantinio bei kitų fondų.

Visi kartu šis biudžetai yra oficialiai vadinami „viešaisiais finansais“, „konsoliduotaisiais viešaisiais finansais“ arba „valdžios sektoriaus balansu“. Bet viešojoje erdvėje kur kas labiau paplitęs tiesiog paprastas apibendrinantis įvardijimas „biudžetas“.

Būtent jis – valdžios sektoriaus balansas arba tiesiog konsoliduotasis biudžetas – kitąmet bus perteklinis, nors į konsoliduotąjį biudžetą įtrauktas valstybės biudžetas bus vis dar deficitinis.

Atkreipė dėmesį prezidentė

Į tai, kad valstybės biudžetą vis dar slėgs deficitas, nors bendrieji viešieji finansai jau turės perviršį, atkreipė dėmesį ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nors mes ir kalbame apie visų sektorių pozityvų biudžetą, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Bet kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras viešojo sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Taigi, mes dar nepasiekėm, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales.“

„Todėl galvoti, kad pinigų pilna ir auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima. Nes išlaidų tempas ir taip auga“, – interviu LRT radijui pridūrė ji.

Kitų metų valstybės biudžete numatomas 468,6 mln. Eur deficitas. „Sodros“ biudžetas 2018-aisiais turės beveik 218 mln. Eur perteklių. PSDF biudžetas visuomet yra subalansuotas – pajamos bei išlaidos bus vienodos ir kitąmet sieks 1,748 mlrd. Eur, t. y. bus apie 11% didesnės nei šiemet. Numatomi ir subalansuoti savivaldybių biudžetų rodikliai – pajamos ir išlaidos sieks 2,761 mlrd. Eur. Įvairūs valstybiniai fondai, kaip ir „Sodra“, bus pertekliniai.

Tai ir nulemia, kad bendras visų valstybės finansų perteklius kitąmet, planuojama, sieks apie 240 mln. Eur.

Tęsinys po lentele

[infogram id=“8f5a7321-4155-4475-91ff-9f11e3e5aa79“ prefix=“AEA“ format=“interactive“ title=“Planuojamas valdžios sektoriaus balansas 2018 m, mln. Eur“]

Neįtraukti pinigų srautai

Miglė Tuskienė, finansų viceministrė, atkreipė VŽ dėmesį, kad tik mechaniškai susumavus visų biudžetų pajamas ir išlaidas nebus gautas 0,6% BVP perteklinis rezultatas. „Tie skirtumai atsiranda dėl metodologinių aspektų. Dėl jų biudžeto projektuose esančių atskirų biudžetų pajamų ir išlaidų suma, taigi, tuo pačiu ir balansų suma, nesudaro konsoliduotų, pagal tarptautinius standartus apskaičiuotų, valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų. Fiskalinės drausmės taisyklės (nacionalinės ir Europos Sąjungos) reglamentuoja valdžios sektoriaus balansų rodiklius, apskaičiuotus įsipareigojimų principu. O tvirtinant metinius biudžetus didžiąja dalimi naudojame pinigų srautų principą.“

„Skaičiuojant 0,6% taip pat išeliminuojami vidiniai pinigų srautai tarp biudžetų, nes bendram rodikliui poveikio jie neturi“, – pastebėjo p. Tuskienė.

Metų bendrasis biudžetas su pliuso ženklu parengtas pirmą kartą Lietuvos istorijoje – iki šiol visi planai būdavo deficitiniai. Tiesa, faktinį biudžeto perviršį jau turėjome 2016-aisiais – jis tuomet siekė apie 0,3% BVP arba maždaug 112 mln. Eur, ir, greičiausiai, turėsime šiemet. Taip atsitinka dėl to, kad biudžetai vykdomi geriau nei suplanuota.

[infogram id=“f59535f5-72ae-4423-ba99-ce241e90d3b4“ prefix=“UQY“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Planuojamos valstybės biudžeto pajamos 2018 m.“]

[infogram id=“1be0ed0f-b013-49d7-a62a-4d480ae6c9d7“ prefix=“MmU“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Didžiausi valstybės biudžeto asignavimai 2018 m.“]

[infogram id=“58d228d9-215f-45e3-a0bd-90018145549b“ prefix=“96y“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Valstybės biudžeto asignavimų pokyčiai 2018 m.“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau