Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių Lietuvos ydų

Publikuota: 2017-10-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai išaugo pajamų nelygybė, kuri skaldo visuomenę ir grasina tvariam ūkio augimui, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. O finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad Vyriausybės sprendimai jau kitais metais padidins Lietuvos gyventojų pajamas.

„Tai tiesiogiai gali paveikti ne tik ekonominį gyvenimą, bet apskritai valstybės, kaip tokios, situaciją. (...) Didžiausia to išraiška mūsų gyvenime yra migracija“, – kalbėjo p. Vasiliauskas žurnalistams Vilniuje LB organizuotos konferencijos apie ekonominę nelygybę metu.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Prieš penkerius metus penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių pajamos skyrėsi penkis kartus. Tuo tarpu 2016 m. šis skirtumas jau siekė 7 kartus.

„Važiuojame nuo kalno sėkmingai“, – teigia p. Vasiliauskas.

Pajamų nelygybę galėtų sumažinti didesnis gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

Pasak p. Vasiliausko, padėtį pataisytų LB ne kartą kartotos rekomendacijos.

„Trys dalykai – mokesčių sistema, pensijų sistema ir švietimas. Trys ramsčiai, kurie padėtų mažinti nelygybę“, – teigia LB pirmininkas.

LB teigia, kad reikia didesnės mokesčių reformos, kuri susitelktų į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir naujų valstybės pajamų šaltinių paiešką. Turėtų būti svarstomas ir platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

Siekiant paskatinti žmones dalyvauti socialinio draudimo sistemoje LB siūlo asmeninę sąskaitą, kurioje gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoją oficialus uždarbis.Taip pat LB įspėja, kad pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir nepriešinti jos pakopų.

Švietimo sistemoje reiktų nustoti investuoti į infrastruktūrą ir susitelkti į mokslo kokybės ir jo prieinamumo gerinimą, teigia p. Vasiliauskas.

„Sakyti, kad vien ekonominis augimas mus išgelbės, yra patogi doktrina, tačiau pasaulyje matyti, kad tai nebūtinai veikia“, – pažymi LB vadovas.

Progresiniai mokesčiai – ne išeitis

Finansų ministras pažymėjo, kad pajamų nelygybė tampa stabdžiu ekonomikos augimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Pasaulyje vienas procentas turtingųjų yra sukaupę pusę pasaulio turto. Ar lygiava yra išeitis? Ir mes kiekvienas atskirai jaučiame, ir moksliniai tyrimai, ir istorijos pamokos rodo, kad lygiava yra priešinga žmonių prigimčiai. Kada nelygybė yra sąžininga, kai žmogus daugiau dirba ir daugiau uždirba, tada žmonės tai vertina teigiamai“, – kalba p. Šapoka.

Problema yra tada, kai daug dirbantys negali išlipti iš skurdo ir kai žmonės turtus kaupia nesąžiningai, korupcijos, sukčiavimo, vagysčių būdu, teigia p. Šapoka.

„Negalime toliau toleruoti bet kokios korupcijos, – sako ministras. – Turime atkurti pasitikėjimą valstybe, efektyviau leisti valstybės pinigus. Tada galėsime perskirstyti daugiau, nes atsiras paskatos mokėti mokesčius.“

Ministras teigia, kad Vyriausybė koncentruojasi pirmiausia į šešėlio mažinimą ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimą, o ne turtingųjų papildomą pajamų bei turto apmokestinimą.

„Reikia prisiminti elementarų faktą, kad Lietuvoje sukaupto turto yra trigubai mažiau nei ES. Jeigu norime gauti labai reikšmingas sumas, mūsų tarifai turėtų būti trigubai didesni. Tad tai (progresiniai mokesčiai –VŽ) nėra tokia panacėja, kaip kiti galėtų pasakyti“, – teigia ministras.

Tiesa, jis primena, kad ministerija yra pateikusi siūlymą papildomai apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą.

Pasak p. Šapokos, šalyse, kurios turi progresinius mokesčius, pajamų struktūra yra kitokia nei Lietuvoje, kur daug uždirbančiųjų sudaro mažą gyventojų dalį. „Ar įvedę progresinius mokesčius surinksime dideles sumas, tai yra didelis klaustukas“, – teigia p. Šapoka.

Tarp Vyriausybės priemonių pajamų nelygybei mažinti – neapmokestinamo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimas, pensijų ir socialinių išmokų didinimas.

„Jau po metų vertindami statistiką pamatysime save kitų šalių atžvilgiu geresnėje padėtyje“, – žada p. Šapoka.

Anot ministro, mokesčių sistemos pakeitimų teigiamą poveikį pajus ne tik mažiausiai uždirbantys, bet ir gaunantys vidutines pajamas.

Šešėlio mažinimas

Dar viena didelė problema, kuri Lietuvoje skatina pajamų nelygybę – vis dar vyraujantis didelis šešėlis.

Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

„Vieną kartą suvokime, kad mokesčių nemokėjimas yra vagystė, – sako p. Vasiliauskas. - Mes tikrai nesame drakonų valstybė, kuri atima viską per mokesčius.“

Tačiau jis pažymi, kad mokesčių surinkimo sistema nėra veiksminga ir dar neseniai Lietuvoje vyravo selektyvus mokesčių administravimas, kurio būtina visiškai atsikratyti.

Ponas Šapoka pažymėjo, kad tarptautinių organizacijų vertinimu, du trečdalius Lietuvos viešųjų finansų atotrūkio nuo ES vidurkio paaiškina šešėlis, tad mokesčių administravimo tobulinimui yra daug erdvės.

„Bet vien administravimu nereiktų apsiriboti, turime mokesčių sistemą padaryti tokią, kuri skatintų žmones pačius išlįsti iš šešėlio“, – teigia p. Šapoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau