Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių Lietuvos ydų

Publikuota: 2017-10-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai išaugo pajamų nelygybė, kuri skaldo visuomenę ir grasina tvariam ūkio augimui, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. O finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad Vyriausybės sprendimai jau kitais metais padidins Lietuvos gyventojų pajamas.

„Tai tiesiogiai gali paveikti ne tik ekonominį gyvenimą, bet apskritai valstybės, kaip tokios, situaciją. (...) Didžiausia to išraiška mūsų gyvenime yra migracija“, – kalbėjo p. Vasiliauskas žurnalistams Vilniuje LB organizuotos konferencijos apie ekonominę nelygybę metu.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Prieš penkerius metus penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių pajamos skyrėsi penkis kartus. Tuo tarpu 2016 m. šis skirtumas jau siekė 7 kartus.

„Važiuojame nuo kalno sėkmingai“, – teigia p. Vasiliauskas.

Pajamų nelygybę galėtų sumažinti didesnis gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

Pasak p. Vasiliausko, padėtį pataisytų LB ne kartą kartotos rekomendacijos.

„Trys dalykai – mokesčių sistema, pensijų sistema ir švietimas. Trys ramsčiai, kurie padėtų mažinti nelygybę“, – teigia LB pirmininkas.

LB teigia, kad reikia didesnės mokesčių reformos, kuri susitelktų į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir naujų valstybės pajamų šaltinių paiešką. Turėtų būti svarstomas ir platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

Siekiant paskatinti žmones dalyvauti socialinio draudimo sistemoje LB siūlo asmeninę sąskaitą, kurioje gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoją oficialus uždarbis.Taip pat LB įspėja, kad pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir nepriešinti jos pakopų.

Švietimo sistemoje reiktų nustoti investuoti į infrastruktūrą ir susitelkti į mokslo kokybės ir jo prieinamumo gerinimą, teigia p. Vasiliauskas.

„Sakyti, kad vien ekonominis augimas mus išgelbės, yra patogi doktrina, tačiau pasaulyje matyti, kad tai nebūtinai veikia“, – pažymi LB vadovas.

Progresiniai mokesčiai – ne išeitis

Finansų ministras pažymėjo, kad pajamų nelygybė tampa stabdžiu ekonomikos augimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Pasaulyje vienas procentas turtingųjų yra sukaupę pusę pasaulio turto. Ar lygiava yra išeitis? Ir mes kiekvienas atskirai jaučiame, ir moksliniai tyrimai, ir istorijos pamokos rodo, kad lygiava yra priešinga žmonių prigimčiai. Kada nelygybė yra sąžininga, kai žmogus daugiau dirba ir daugiau uždirba, tada žmonės tai vertina teigiamai“, – kalba p. Šapoka.

Problema yra tada, kai daug dirbantys negali išlipti iš skurdo ir kai žmonės turtus kaupia nesąžiningai, korupcijos, sukčiavimo, vagysčių būdu, teigia p. Šapoka.

„Negalime toliau toleruoti bet kokios korupcijos, – sako ministras. – Turime atkurti pasitikėjimą valstybe, efektyviau leisti valstybės pinigus. Tada galėsime perskirstyti daugiau, nes atsiras paskatos mokėti mokesčius.“

Ministras teigia, kad Vyriausybė koncentruojasi pirmiausia į šešėlio mažinimą ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimą, o ne turtingųjų papildomą pajamų bei turto apmokestinimą.

„Reikia prisiminti elementarų faktą, kad Lietuvoje sukaupto turto yra trigubai mažiau nei ES. Jeigu norime gauti labai reikšmingas sumas, mūsų tarifai turėtų būti trigubai didesni. Tad tai (progresiniai mokesčiai –VŽ) nėra tokia panacėja, kaip kiti galėtų pasakyti“, – teigia ministras.

Tiesa, jis primena, kad ministerija yra pateikusi siūlymą papildomai apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą.

Pasak p. Šapokos, šalyse, kurios turi progresinius mokesčius, pajamų struktūra yra kitokia nei Lietuvoje, kur daug uždirbančiųjų sudaro mažą gyventojų dalį. „Ar įvedę progresinius mokesčius surinksime dideles sumas, tai yra didelis klaustukas“, – teigia p. Šapoka.

Tarp Vyriausybės priemonių pajamų nelygybei mažinti – neapmokestinamo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimas, pensijų ir socialinių išmokų didinimas.

„Jau po metų vertindami statistiką pamatysime save kitų šalių atžvilgiu geresnėje padėtyje“, – žada p. Šapoka.

Anot ministro, mokesčių sistemos pakeitimų teigiamą poveikį pajus ne tik mažiausiai uždirbantys, bet ir gaunantys vidutines pajamas.

Šešėlio mažinimas

Dar viena didelė problema, kuri Lietuvoje skatina pajamų nelygybę – vis dar vyraujantis didelis šešėlis.

Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

„Vieną kartą suvokime, kad mokesčių nemokėjimas yra vagystė, – sako p. Vasiliauskas. - Mes tikrai nesame drakonų valstybė, kuri atima viską per mokesčius.“

Tačiau jis pažymi, kad mokesčių surinkimo sistema nėra veiksminga ir dar neseniai Lietuvoje vyravo selektyvus mokesčių administravimas, kurio būtina visiškai atsikratyti.

Ponas Šapoka pažymėjo, kad tarptautinių organizacijų vertinimu, du trečdalius Lietuvos viešųjų finansų atotrūkio nuo ES vidurkio paaiškina šešėlis, tad mokesčių administravimo tobulinimui yra daug erdvės.

„Bet vien administravimu nereiktų apsiriboti, turime mokesčių sistemą padaryti tokią, kuri skatintų žmones pačius išlįsti iš šešėlio“, – teigia p. Šapoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES lyderiai palankiai įvertino „Brexit“ pažangą

ES valstybių vadovai plojimais įvertino Theresos May, Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės, darbą...

Vakarai ragina „Saudi Aramco“ rengti IPO, o ne parduoti akcijas Kinijai

JAV ir Japonija paragino Saudo Arabiją įgyvendinti didžiausios pasaulyje naftos kompanijos pirminį viešą...

Japonija išplėtė sankcijas Šiaurės Korėjai

Japonija nusprendė padidinti sankcijas, taikomas Šiaurės Korėjai dėl branduolinių ir karinių bandymų.

Pildosi net ir „dirvonavusios“ LEZ 2

Metams artėjant į pabaigą, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vadovai trina rankas: apie įkurtuves jų valdose...

Finansai
06:30
Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas Premium

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių...

Pramonė
06:00
Tarptautinės prekybos sistema atsidūrė krizėje Premium

Kritika, ginčai ir susiskaldymas. Taip galima apibūdinti Pasaulio prekybos organizacijos ministrų susitikimą,...

„IMG group“ per penkerius metus sieks padvigubinti verslo apimtį Premium 1

Į Lietuvą ateina stambiausia Norvegijos baldų gamintoja „IMG Group“ AS, kuri užima 10% ES ir 12% JAV baldų...

Pramonė
06:00
ES pratęsė sankcijas Rusijai  12

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines...

Verslo aplinka
2017.12.14
„Teva“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų, stabdo dividendų mokėjimą 6

Krizės ištikta kompanija „Teva Pharmaceutical Industries“ atleis daugiau nei ketvirtadalį savo darbuotojų,...

Pramonė
2017.12.14
Seimo Ekonomikos komitetui vadovaus Rimantas Sinkevičius 3

Naujuoju Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku paskirtas valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos narys,...

Verslo aplinka
2017.12.14
Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas 5

Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą. Lietuva vadovaus projektui,...

Technologijos
2017.12.14
PVM lengvata medžio granulėms neatsiras 3

Medžio granulėms ir briketams nebus taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9% tarifas.

Agroverslas
2017.12.14
Lietuvos eksportuotojai vėl įsidrąsina Rusijoje 1

Iš nuosmukio išsikapsčiusi Rusijos ekonomika susigrąžina Lietuvos eksportuotojus – šiemet fiksuojamas solidus...

Pramonė
2017.12.14
Naujieji Centrinės Europos lyderiai nenusileidžia ES dėl pabėgėlių kvotų

Naujieji Lenkijos ir Čekijos premjerai, ketvirtadienį pirmą kartą atvykę į Briuselį, nežada pakeisti savo...

Verslo aplinka
2017.12.14
Nesutiko svarstyti nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo 2

Seimas nesutiko svarstyti opozicinių liberalų atstovės Aušrinės Armonaitės parengtą bei beveik pusšimčio...

Verslo aplinka
2017.12.14
Žlugo interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui 7

Seimo valdančioji koalicija sugebėjo apginti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nuo opozicijos...

Verslo aplinka
2017.12.14
 Transliuotojai Radijo ir televizijos komisijai turės sumokėti daugiau 1

Nuo 2019 m. įsigalios didesnės komercinių transliuotojų įmokos už jų veiklą prižiūrinčios Radijo ir...

Rinkodara
2017.12.14
Profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis

Profesinio mokymo įstaigos jau kitąmet bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas, tokiu būdu suteikiant...

Verslo aplinka
2017.12.14
Šapoka: kitąmet pasislėpti nuo mokesčių bus sudėtingiau 14

Po 2018 m. Finansų ministerija planuoja toliau mažinti darbo santykių apmokestinimą, lopyti mokesčių sistemos...

Verslo aplinka
2017.12.14
Palaukim, ICO rinka subręs 8

Gali būti, kad viešų kriptovaliutos siūlymų (ang. initial public offering – ICO) banga yra burbulas, kuris...

Technologijos
2017.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau