Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių Lietuvos ydų

Publikuota: 2017-10-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai išaugo pajamų nelygybė, kuri skaldo visuomenę ir grasina tvariam ūkio augimui, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. O finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad Vyriausybės sprendimai jau kitais metais padidins Lietuvos gyventojų pajamas.

„Tai tiesiogiai gali paveikti ne tik ekonominį gyvenimą, bet apskritai valstybės, kaip tokios, situaciją. (...) Didžiausia to išraiška mūsų gyvenime yra migracija“, – kalbėjo p. Vasiliauskas žurnalistams Vilniuje LB organizuotos konferencijos apie ekonominę nelygybę metu.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Prieš penkerius metus penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių pajamos skyrėsi penkis kartus. Tuo tarpu 2016 m. šis skirtumas jau siekė 7 kartus.

„Važiuojame nuo kalno sėkmingai“, – teigia p. Vasiliauskas.

Pajamų nelygybę galėtų sumažinti didesnis gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

Pasak p. Vasiliausko, padėtį pataisytų LB ne kartą kartotos rekomendacijos.

„Trys dalykai – mokesčių sistema, pensijų sistema ir švietimas. Trys ramsčiai, kurie padėtų mažinti nelygybę“, – teigia LB pirmininkas.

LB teigia, kad reikia didesnės mokesčių reformos, kuri susitelktų į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir naujų valstybės pajamų šaltinių paiešką. Turėtų būti svarstomas ir platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

Siekiant paskatinti žmones dalyvauti socialinio draudimo sistemoje LB siūlo asmeninę sąskaitą, kurioje gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoją oficialus uždarbis.Taip pat LB įspėja, kad pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir nepriešinti jos pakopų.

Švietimo sistemoje reiktų nustoti investuoti į infrastruktūrą ir susitelkti į mokslo kokybės ir jo prieinamumo gerinimą, teigia p. Vasiliauskas.

„Sakyti, kad vien ekonominis augimas mus išgelbės, yra patogi doktrina, tačiau pasaulyje matyti, kad tai nebūtinai veikia“, – pažymi LB vadovas.

Progresiniai mokesčiai – ne išeitis

Finansų ministras pažymėjo, kad pajamų nelygybė tampa stabdžiu ekonomikos augimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Pasaulyje vienas procentas turtingųjų yra sukaupę pusę pasaulio turto. Ar lygiava yra išeitis? Ir mes kiekvienas atskirai jaučiame, ir moksliniai tyrimai, ir istorijos pamokos rodo, kad lygiava yra priešinga žmonių prigimčiai. Kada nelygybė yra sąžininga, kai žmogus daugiau dirba ir daugiau uždirba, tada žmonės tai vertina teigiamai“, – kalba p. Šapoka.

Problema yra tada, kai daug dirbantys negali išlipti iš skurdo ir kai žmonės turtus kaupia nesąžiningai, korupcijos, sukčiavimo, vagysčių būdu, teigia p. Šapoka.

„Negalime toliau toleruoti bet kokios korupcijos, – sako ministras. – Turime atkurti pasitikėjimą valstybe, efektyviau leisti valstybės pinigus. Tada galėsime perskirstyti daugiau, nes atsiras paskatos mokėti mokesčius.“

Ministras teigia, kad Vyriausybė koncentruojasi pirmiausia į šešėlio mažinimą ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimą, o ne turtingųjų papildomą pajamų bei turto apmokestinimą.

„Reikia prisiminti elementarų faktą, kad Lietuvoje sukaupto turto yra trigubai mažiau nei ES. Jeigu norime gauti labai reikšmingas sumas, mūsų tarifai turėtų būti trigubai didesni. Tad tai (progresiniai mokesčiai –VŽ) nėra tokia panacėja, kaip kiti galėtų pasakyti“, – teigia ministras.

Tiesa, jis primena, kad ministerija yra pateikusi siūlymą papildomai apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą.

Pasak p. Šapokos, šalyse, kurios turi progresinius mokesčius, pajamų struktūra yra kitokia nei Lietuvoje, kur daug uždirbančiųjų sudaro mažą gyventojų dalį. „Ar įvedę progresinius mokesčius surinksime dideles sumas, tai yra didelis klaustukas“, – teigia p. Šapoka.

Tarp Vyriausybės priemonių pajamų nelygybei mažinti – neapmokestinamo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos kėlimas, pensijų ir socialinių išmokų didinimas.

„Jau po metų vertindami statistiką pamatysime save kitų šalių atžvilgiu geresnėje padėtyje“, – žada p. Šapoka.

Anot ministro, mokesčių sistemos pakeitimų teigiamą poveikį pajus ne tik mažiausiai uždirbantys, bet ir gaunantys vidutines pajamas.

Šešėlio mažinimas

Dar viena didelė problema, kuri Lietuvoje skatina pajamų nelygybę – vis dar vyraujantis didelis šešėlis.

Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje. Pagal surenkamus mokesčius – trečia nuo galo, o pagal išlaidas – priešpaskutinė.

„Vieną kartą suvokime, kad mokesčių nemokėjimas yra vagystė, – sako p. Vasiliauskas. - Mes tikrai nesame drakonų valstybė, kuri atima viską per mokesčius.“

Tačiau jis pažymi, kad mokesčių surinkimo sistema nėra veiksminga ir dar neseniai Lietuvoje vyravo selektyvus mokesčių administravimas, kurio būtina visiškai atsikratyti.

Ponas Šapoka pažymėjo, kad tarptautinių organizacijų vertinimu, du trečdalius Lietuvos viešųjų finansų atotrūkio nuo ES vidurkio paaiškina šešėlis, tad mokesčių administravimo tobulinimui yra daug erdvės.

„Bet vien administravimu nereiktų apsiriboti, turime mokesčių sistemą padaryti tokią, kuri skatintų žmones pačius išlįsti iš šešėlio“, – teigia p. Šapoka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Go Vilnius“ savaitei į sostinę priviliojo „Expedia“ ir britų milžinę „BT group“

Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ organizuojamos pažintinės programos „Workation...

Apgalvota viešųjų pirkimų netvarka 3

„Jei Lietuva nori palypėti verslo sąlygų indekso „Doing Business“ reitinge, ji turi iš esmės keisti viešųjų...

ES pinigų panaudojimo bet kaip era baigiasi: subsidijas keičia grąžintinos paskolos Premium

Po 2020 m. iki ketvirtadalio nukirptas ES subsidijas iš sanglaudos fondų Lietuvai, tikėtina, pakeis jau...

Finansai
06:00
JK pagrasino nesumokėti skyrybų su ES sąskaitos 18

Jungtinė Karalystė (JK) gali nesutikti sumokėti pažadėtų 44 mlrd. Eur. siekiančios skyrybų su Europos Sąjunga...

Verslo aplinka
2018.07.22
Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 24

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pinigų kas mėnesį susitaupo kas antras šalies gyventojas, populiariausia investicija - NT 9

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 4

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 14

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Darbdavio laimei ir nelaimei, šiandien kandidatas yra klientas 6

Laikai, kai darbdaviai Lietuvoje galėjo neskubėdami pasirinkti patraukliausią kandidatą ir jaustis...

Vadyba
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Rokiškio verslininkai: turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių 20

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje penktadienio popietę žmonių...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Alytuje atleisti vicemerai 

Alytaus miesto savivaldybės taryba iš pareigų atleido vicemerus Valę Gibienę ir Tautvydą Tamulevičių.

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 14

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
„Bloomberg“: Putinas pareiškė pasiūlęs Trumpui sandorį dėl Ukrainos 33

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, ketvirtadienį savo šalies ambasadoriams esą nurodė, kad per...

Verslo aplinka
2018.07.20
Kyšininkavę advokatas ir bankroto administratorius nuteisti lygtinai 6

Šiandien Vilniaus apygardos teismas dėl kyšininkavimo pripažino kaltais bankroto administratorių Liną...

Verslo aplinka
2018.07.19
Europa vėl įvertino „Brexit“ procesą: aiškumo nepadaugėjo Premium 3

Europos Komisija (EK) įspėjo, kad įstrigusios derybos dėl „Brexit“ gali nulemti, jog Jungtinė Karalystė (JK)...

Verslo aplinka
2018.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau