Katalonijos lyderis: 90% balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę

Publikuota: 2017-10-02

Carlesas Puigdemontas, Katalonijos lyderis, skelbia, kad regionui atvertos durys vienašališkai skelbti nepriklausomybę. Centrinė valdžia griežtai atmeta tokį teiginį.

Nors iš Madrido stabdyti referendumo buvo pasiųstos didžiulės policijos pajėgos, savo balsą iš viso atidavė 2,26 mln., arba 42% tokią teisę turinčių piliečių, teigia Puigdemontas.

Jis skaičiuoja, kad 90% jų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę, skelbia „Reuters“. Kitų rezultatų, išskyrus Katalonijos vadovo pateiktus, nėra.

Biuletenyje balsuojantiems buvo pateikiamas vienas klausimas: „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma šalimi, kurios valdymo forma būtų respublika?“ Atsakymai du – „Taip“ arba „Ne“.

Katalonijos referendumo įstatymas, priimtas vietos valdžios ir nepripažintas Madrido, numato, kad parlamentas turi paskelbti regiono nepriklausomybę, jei gyventojai taip nubalsavo. Įstatyme nėra numatyta balsavusiųjų riba, nuo kurios balsavimas būtų laikomas įvykusiu. Daugelyje šalių ši riba yra 50%.

nuotrauka::1right

„Šią – vilties ir kančios – dieną Katalonijos piliečiai laimėjo teisę į nepriklausomą respubliką, – kalbėjo Puigdemontas. – Per kelias dienas mano vyriausybė balsavimo rezultatus nusiųs Katalonijos parlamentui, kur ir glūdi mūsų žmonių suverenumas.“

Ji pridėjo, kad Europos Sąjunga (ES) „nebegalės likti nusisukusi“.

Kol kas ES nėra išplatinusi jokio viešo pareiškimo dėl sekmadienį vykusio balsavimo bei policininkų smurto, dėl kurio nukentėjo per 800 žmonių.

Po Katalonijos lyderio pasisakymo transliacijos, į tautą kreipėsi Mariano Rajoy, Ispanijos premjeras. Jis dar kartą pabrėžė, kad referendumas neteisėtas, o jo organizatoriai šantažuoja šalį. Premjeras pasiūlė visoms susijusioms šalis susėsti ir aptarti regiono ateitį.

Madridas referendumą laiko nelegaliu, nes taip anksčiau yra nusprendęs šalies konstitucinis teismas, išaiškinęs, jog pagrindinis įstatymas numato vieną ir nedalomą Ispanijos valstybę ir tautą. Remiantis teismo išaiškinimu, pirma reikėtų pakeisti konstituciją, o tą gali tik parlamentas.

Rezultatus skaičiavo sužeistaisiais

Visą sekmadienį nebuvo aišku, kiek žmonių eina balsuoti. Tačiau Madrido pasiųstos gausios policijos pajėgos privertė skaičiuoti sužeistuosius. Pasak regiono valdžios atstovų, iki pirmadienio ryto pagalbos į medikus kreipėsi 800 žmonių.

Socialiniuose tinkluose išplatintuose, žmonių filmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip lazdomis ginkluoti pareigūnai stumia, traukia, meta žmones, kurie taikiai nesutiko trauktis iš balsavimo vietų. Policija taip pat naudojo gumines kulkas.

Juanas Ignacio Zoido, šalies Vidaus reikalų ministras policijos veiksmus visoje šalyje pavadino „proporcingais ir pofesionaliais“.

Policija smurtavo toli gražu ne visur. Katalonijos širdyje, į šiaurę nuo Barselonos, vietos policijos pajėgos smurto nesiėmė, nepaisant to, kad jiems duoti tie patys nurodymai. Jie nesiėmė šturmuoti balsavimo vietų, kurių įėjimus susiburdami užtvėrė žmonės.

„Nesiimsime jėgos bandydami įeiti, bet liksime lauke visą dieną ir pasinaudosime proga įeiti, jei ji pasitaikys“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja įvardintu nepanorusį būti pareigūną Sant Pere miestelyje.

Dalis analitikų skelbia, kad prasiveržęs smurtas prieš beginklius piliečius buvo didžiulė klaida, kurios kainą Madridui netrukus teks sumokėti.

videoklipas::1

Ilgas kelias

Aktyvios Katalonijos pastangos išsikovoti daugiau savarankiškumo tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Partijos, pasisakiusios už autonomijos statuso patobulinimą, laimėjo absoliučią daugumą regioniniuose rinkimuose dar 2003-aisiais, primena „Politico“. Tuometis šalies premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero tąkart pažadėjo paremti pertvarkas.

2005-aisiais Katalonijos parlamentas patvirtino reformą, pagal kurią regionui suteikiama teisė tiesiogiai rinkti mokesčius, katalonų kalbai suteikiamas svarbesnis statusas už ispanų, sustipinami vietos politikų įgaliojimai. Tačiau 2006-aisiais tuometinis opozicijos lyderis Mariano Rajoy apskundė reformą Konstituciniam teismui.

2006-aisiais Ispanijos parlamentas palaimino sušvelnintą reformos paketą, jį referendume patvirtino Katalonijos gyventojai. Tačiau 2010-aisiais Konstitucinis teismas nusprendė, kad jis prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir jį atšaukė. Būtent tuomet gimė judėjimo už nepriklausomybę iniciatyva. Prie šios idėjos populiarumo prisidėjo ir valstybei skaudžiai smogusi ekonominė krizė. Katalonija yra vienas iš turtingiausių šalies regionų, įvairūs skaičiavimai rodo, kad į biudžetą jis sumoka 10-15 mlrd. Eur daugiau nei gauna atgal.

Verslui nerimą kelia galima suirutė KatalonijojeIspanijos policija atliko kratą, suėmė pareigūnus Katalonijos vyriausybėjeJunckeris: Komisija gerbtų Katalonijos sprendimą atsiskirti

2011-aisiais premjeru tapus p. Rajoy, jo vyriausybė pakeitė regionų skolinimosi taisykles, kurios jiems tapo labiau nepalankios. Tai sukėlė masinius protestus.

Katalonai ėmė reikalauti tokių pat sąlygų, kokias turi baskų kraštas, galintis rinkti mokesčius tiesiogiai. Madridas atmetė tokį pasiūlymą. Po metų buvo atmestas ir kitas pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatyta maksimali Katalonijoje surinktų lėšų suma, kurią centrinė valdžia gali skirti kitiems regionams.

2014-ųjų lapkritį buvo surengtas teisiškai neįpareigojantis referendumas dėl nepriklausomybės. 81% ją palaikė, tačiau dalyvavimo procentas tesiekė 36%. Po metų atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančios partijos dar kartą pelnė daugumą.

Jos pasiryžo surengti referendumą spalio 1-ąją, o sėkmės atveju, per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Varšuva: pokomunistinėms valstybėms reikia daugiau ES paramos

Mateuszas Morawieckis, Lenkijos ministras pirmininkas, po susitikimo su naujuoju Slovakijos premjeru Peteriu...

Nuostoliai kartais mielesni už pelną Premium

Lietuvos ekonomika auga, tačiau kone pusė bendrovių dirba nuostolingai ir bendra jų nuostolių suma didėja.

Finansai
06:00
Nustatoma liberalesnė išorinės reklamos tvarka

Gauti leidimus išorinei reklamai bus paprasčiau. Tai numato Seimo ketvirtadienį priimtos Reklamos įstatymo...

Startuoti negalima laukti Rėmėjo turinys

Pritaikome jau visiems gerai pažįstamą, bet visada aktualų žodžių žaismą. Vis gi kur šiame žodžių junginyje,...

„Danske Bank“: iš vietinio verslo segmento pasitrauksime pamažu 6

Baltijos šalyse „Danske Bank“ nebeteiks paslaugų naujiems vietinio verslo ir privačios bankininystės...

Finansai
08:55
Šiaurės ir Pietų Korėjos santykiuose – pragiedruliai Premium

Šios savaitės pabaigoje susitiks Moon Jae-inas, Pietų Korėjos prezidentas, ir Kim Jong-unas, Šiaurės Korėjos...

Augina produktų išskirtinumas, profesionalūs pardavėjai ir gyventojų sąmoningumas Rėmėjo turinys

Gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ 2017 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Finansai
06:00
Tikslas – suteikti galimybę klientams greičiau bėgti ir augti Rėmėjo turinys

Laimoną Belicką, finansavimo paslaugų bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinį direktorių, verslo...

Finansai
06:00
Iranas įsiuto dėl JAV ir Prancūzijos planų 6

Hassanas Rouhani, Irano prezidentas, aršiai sureagavo į JAV ir Europos partnerių planus pakeisti branduolinį...

Verslo aplinka
2018.04.25
Šveicarijos bendrovė Sirijai tiekė medžiagą, kuri galėjo būti panaudota cheminei atakai

Ant Šveicarijos neįvardijamos bendrovės ir valstybinės institucijos krito šešėlis, kad iš šios šalies...

Verslo aplinka
2018.04.25
Galutinis verdiktas: NŽT vadovas atleistas teisėtai

Buvęs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Danielius Kuprys iš pareigų atleistas pagrįstai, paskelbė...

Verslo aplinka
2018.04.25
STT sulaikė bankroto administratorę 4

STT pranešė, kad veiklą Vilniuje vykdžiusi bankroto administratorė R.T. įtariama tuo, kad už 14.000 Eur...

Verslo aplinka
2018.04.25
Žemės ūkio ministras atsistatydina 16

Svetimos žemės panaudojimu ir europietiškos paramos už tai gavimu kaltintas žemės ūkio ministras Bronius...

Verslo aplinka
2018.04.25
Lietuva Sirijai skirs 20.000 Eur, Vokietija – milijardą 4

Briuselyje vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Sąjungos (ES) konferencijoje „Parama Sirijos ir...

Verslo aplinka
2018.04.25
VMI skelbs daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) pranešė, kad šiemet...

Verslo aplinka
2018.04.25
Kitų ES valstybių piliečiai galės Lietuvoje steigti partijas

Europos Sąjungos reikalavimu Lietuvoje jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį bus stengiamasi priimti...

Verslo aplinka
2018.04.25
Latvija išsižada svajonės tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Premium 8

Latvijos bandymas atgavus nepriklausomybę pozicionuoti save kaip bankinį tiltą tarp Rytų ir Vakarų žlugo.

Verslo aplinka
2018.04.25
Automobiliai Lietuvoje teršia vis labiau 11

Lietuvos transporto sektoriuje tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios laikomos pagrindine...

Transportas
2018.04.25
„Utenos trikotažas“ sukauptą pelną perkėlė į kitus metus

Koncerno SBA valdoma didžiausia Vidurio ir Rytų Europos tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“,...

Finansai
2018.04.25
Prasmingos vasaros vaikams paieškos: edukacija gali būti smagi Rėmėjo turinys

Didėjantis tėvų, norinčių, kad jų atžalos vasarą leistų turiningai, skaičius augina ir naują verslo nišą: per...

Laisvalaikis
2018.04.25

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau