Katalonijos lyderis: 90% balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę

Publikuota: 2017-10-02

Carlesas Puigdemontas, Katalonijos lyderis, skelbia, kad regionui atvertos durys vienašališkai skelbti nepriklausomybę. Centrinė valdžia griežtai atmeta tokį teiginį.

Nors iš Madrido stabdyti referendumo buvo pasiųstos didžiulės policijos pajėgos, savo balsą iš viso atidavė 2,26 mln., arba 42% tokią teisę turinčių piliečių, teigia Puigdemontas.

Jis skaičiuoja, kad 90% jų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę, skelbia „Reuters“. Kitų rezultatų, išskyrus Katalonijos vadovo pateiktus, nėra.

Biuletenyje balsuojantiems buvo pateikiamas vienas klausimas: „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma šalimi, kurios valdymo forma būtų respublika?“ Atsakymai du – „Taip“ arba „Ne“.

Katalonijos referendumo įstatymas, priimtas vietos valdžios ir nepripažintas Madrido, numato, kad parlamentas turi paskelbti regiono nepriklausomybę, jei gyventojai taip nubalsavo. Įstatyme nėra numatyta balsavusiųjų riba, nuo kurios balsavimas būtų laikomas įvykusiu. Daugelyje šalių ši riba yra 50%.

nuotrauka::1right

„Šią – vilties ir kančios – dieną Katalonijos piliečiai laimėjo teisę į nepriklausomą respubliką, – kalbėjo Puigdemontas. – Per kelias dienas mano vyriausybė balsavimo rezultatus nusiųs Katalonijos parlamentui, kur ir glūdi mūsų žmonių suverenumas.“

Ji pridėjo, kad Europos Sąjunga (ES) „nebegalės likti nusisukusi“.

Kol kas ES nėra išplatinusi jokio viešo pareiškimo dėl sekmadienį vykusio balsavimo bei policininkų smurto, dėl kurio nukentėjo per 800 žmonių.

Po Katalonijos lyderio pasisakymo transliacijos, į tautą kreipėsi Mariano Rajoy, Ispanijos premjeras. Jis dar kartą pabrėžė, kad referendumas neteisėtas, o jo organizatoriai šantažuoja šalį. Premjeras pasiūlė visoms susijusioms šalis susėsti ir aptarti regiono ateitį.

Madridas referendumą laiko nelegaliu, nes taip anksčiau yra nusprendęs šalies konstitucinis teismas, išaiškinęs, jog pagrindinis įstatymas numato vieną ir nedalomą Ispanijos valstybę ir tautą. Remiantis teismo išaiškinimu, pirma reikėtų pakeisti konstituciją, o tą gali tik parlamentas.

Rezultatus skaičiavo sužeistaisiais

Visą sekmadienį nebuvo aišku, kiek žmonių eina balsuoti. Tačiau Madrido pasiųstos gausios policijos pajėgos privertė skaičiuoti sužeistuosius. Pasak regiono valdžios atstovų, iki pirmadienio ryto pagalbos į medikus kreipėsi 800 žmonių.

Socialiniuose tinkluose išplatintuose, žmonių filmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip lazdomis ginkluoti pareigūnai stumia, traukia, meta žmones, kurie taikiai nesutiko trauktis iš balsavimo vietų. Policija taip pat naudojo gumines kulkas.

Juanas Ignacio Zoido, šalies Vidaus reikalų ministras policijos veiksmus visoje šalyje pavadino „proporcingais ir pofesionaliais“.

Policija smurtavo toli gražu ne visur. Katalonijos širdyje, į šiaurę nuo Barselonos, vietos policijos pajėgos smurto nesiėmė, nepaisant to, kad jiems duoti tie patys nurodymai. Jie nesiėmė šturmuoti balsavimo vietų, kurių įėjimus susiburdami užtvėrė žmonės.

„Nesiimsime jėgos bandydami įeiti, bet liksime lauke visą dieną ir pasinaudosime proga įeiti, jei ji pasitaikys“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja įvardintu nepanorusį būti pareigūną Sant Pere miestelyje.

Dalis analitikų skelbia, kad prasiveržęs smurtas prieš beginklius piliečius buvo didžiulė klaida, kurios kainą Madridui netrukus teks sumokėti.

videoklipas::1

Ilgas kelias

Aktyvios Katalonijos pastangos išsikovoti daugiau savarankiškumo tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Partijos, pasisakiusios už autonomijos statuso patobulinimą, laimėjo absoliučią daugumą regioniniuose rinkimuose dar 2003-aisiais, primena „Politico“. Tuometis šalies premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero tąkart pažadėjo paremti pertvarkas.

2005-aisiais Katalonijos parlamentas patvirtino reformą, pagal kurią regionui suteikiama teisė tiesiogiai rinkti mokesčius, katalonų kalbai suteikiamas svarbesnis statusas už ispanų, sustipinami vietos politikų įgaliojimai. Tačiau 2006-aisiais tuometinis opozicijos lyderis Mariano Rajoy apskundė reformą Konstituciniam teismui.

2006-aisiais Ispanijos parlamentas palaimino sušvelnintą reformos paketą, jį referendume patvirtino Katalonijos gyventojai. Tačiau 2010-aisiais Konstitucinis teismas nusprendė, kad jis prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir jį atšaukė. Būtent tuomet gimė judėjimo už nepriklausomybę iniciatyva. Prie šios idėjos populiarumo prisidėjo ir valstybei skaudžiai smogusi ekonominė krizė. Katalonija yra vienas iš turtingiausių šalies regionų, įvairūs skaičiavimai rodo, kad į biudžetą jis sumoka 10-15 mlrd. Eur daugiau nei gauna atgal.

Verslui nerimą kelia galima suirutė KatalonijojeIspanijos policija atliko kratą, suėmė pareigūnus Katalonijos vyriausybėjeJunckeris: Komisija gerbtų Katalonijos sprendimą atsiskirti

2011-aisiais premjeru tapus p. Rajoy, jo vyriausybė pakeitė regionų skolinimosi taisykles, kurios jiems tapo labiau nepalankios. Tai sukėlė masinius protestus.

Katalonai ėmė reikalauti tokių pat sąlygų, kokias turi baskų kraštas, galintis rinkti mokesčius tiesiogiai. Madridas atmetė tokį pasiūlymą. Po metų buvo atmestas ir kitas pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatyta maksimali Katalonijoje surinktų lėšų suma, kurią centrinė valdžia gali skirti kitiems regionams.

2014-ųjų lapkritį buvo surengtas teisiškai neįpareigojantis referendumas dėl nepriklausomybės. 81% ją palaikė, tačiau dalyvavimo procentas tesiekė 36%. Po metų atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančios partijos dar kartą pelnė daugumą.

Jos pasiryžo surengti referendumą spalio 1-ąją, o sėkmės atveju, per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau