Seimui kyla daug klausimų dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo

Publikuota: 2017-09-12
Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.
Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.

Lietuvos parlamentarai turi daug klausimų dėl europietiškos geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo projekto – kada jis bus baigtas, ar Europos Sąjunga užtikrins reikalingą milijardinį finansavimą po 2020 m., ar bus pastatyta atšaka į Vilnių, ar lenkai imsis rekonstruoti savo pusėję esančią vėžę, koks bus greitis šiame geležinkelyje ir kiti.

Nepaisant kylančių gausybės klausimų Seimo nariai linkę ratifikuoti dar šiemet sausį pasirašytą trišalį Estijos, Latvijos ir Lietuvos susitarimą dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Antradienį Seimo plenariniame posėdyje dalyvavę visi 104 parlamentarai vieningai balsavo už tai, kad šio susitarimo ratifikavimo klausimas būtų svarstomas. Galutinis balsavimas dėl ratifikavimo numatomas spalio viduryje.

Šiemet sausio 31 d. Taline trijų Baltijos valstybių atstovų pasirašytąją sutartį dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto Seimo nariams pristatė Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. Jis pranešė, kad šis dokumentas jau yra ratifikuotas Latvijos ir Estijos parlamentuose, todėl Lietuva lieka paskutinė, įgyvendinanti šią teisinę procedūrą.

Pasak ministro, „Rail Baltica“ projektą nacionalinių biudžetų ir Europos Sąjungos pinigais ketinama įgyvendinti iki 2025 m.

„Kol kas progresas yra nekoks, nors ir yra pastatyta vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Todėl suprantu sarkazmą tų, kurie ironizuoja apie toli gražu nesutrumpėjusias keliones iš Vilniaus į Varšuvą“, – sakė p. Masiulis, atsakydamas į parlamentarų klausimus.

Pasak jo, Baltijos šalyse „Rail Baltica“ geležinkelyje numatomas iki 240 km/h greitis. „Lenkija tuo tarpu deklaruoja, kad atkarpoje nuo Baltstogės iki sienos su Lietuva turės 160 km/h greitį. Teko visai neseniai susitikti su Lenkijos kolega ministru, kuris patikino, kad ta vėžė į Lietuvos pusę bus pastatyta ir rekonstruota, ir netgi kiek greičiau nei mes padarysim savo darbų dalį. Nesvarbu, kad ši kryptis nėra lenkų prioritetinė kryptis, nes ir ne prioritetiniai darbai yra vykdomi. Vienintelis dalykas, kad greitis bus galbūt ne toks didelis, koks norėtųsi“, – aiškino susisiekimo ministras.

Jis taip pat informavo, kad šiemet lapkritį bus baigta studija, kuri atsakys, ar tikrai reikės antros vėžės Lietuvos teritorijoje prie tos, kuri jau yra pastatyta, kad galima būtų užtikrinti bent jau tokį greitį, kokį bandys užtikrinti lenkai, t.y. 160 km/h.

Ponas Masiulis tikino, kad ir naujoje ES finansinėje perspektyvoje, t. y. 2021-2027 m. Lietuva bei kitos Baltijos valstybės „turi visas galimybes iš europietiškų fondų gauti pakankamą finansavimą šiam projektui“.

Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas kainuos ne mažiau kaip 5 mlrd. Eur. Iš ES tikimasi gauti iki 65-85% finansavimo apimties.

Ponas Masiulis taip pat leido suprasti, kad iš principo yra pasiektas susitarimas ir dėl „Rail Baltica“ atšakos statybos į Vilnių.

Šiemet sausio viduryje Lietuvos Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Dar 2011 m. projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1.435 mm pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės – jų plotis siekia 1.520 mm.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau