Universitetai jungsis, o kaip kolegijos?

Publikuota: 2017-07-17
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro Inovacijų politikos skyriaus vedėjas

Nors universitetų tinklo žemėlapis kol kas išlieka nevienareikšmiškas, jo kontūrus jau matome: aukštojo mokslo ekscelencijos salas telksime Vilniuje ir Kaune, čia veiks po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą, taip pat galės veikti ir profiliniai technologijos, sveikatos mokslų bei menų universitetai. Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regiono poreikius tenkinantys universitetinio mokslo centrai, jie galės būti kitų universitetų padaliniais.

Universitetų tinklo žemėlapį braižyti pradėjo ir pabaigs Vyriausybė, kuri iki gruodžio 1 d. turėtų parengti optimizavimo plano įgyvendinimo priemones arba, kitaip tariant, konkretų universitetų jungimo planą bei jį lydinčius teisės aktų projektus. Taip bus pastatytas pirmasis aukštojo mokslo pertvarkos ramstis, šalia kurio jau netrukus stos dar du – finansavimo sistemos bei kokybės užtikrinimo sistemos pertvarkos – ramsčiai.

Tinklo pertvarka – ne vien apie universitetus

Atsakyti į klausimą, kuo Lietuvoje skiriasi universitetas ir kolegija yra sudėtingiau, nei kuo skiriasi profesinė ir aukštoji mokykla. Šiandien turime studijų programų, kurias galima mokytis tiek universitete, tiek kolegijoje, turime kolegijų, kurios kasmet stiprina savo mokslinę veiklą, kolegijų teikiamas profesinis bakalauras yra to paties lygmens (pagal ISCED klasifikatorių) kaip ir universitetų, priėmimo apžvalgos rodo, kad universitetai dėl stojančiųjų konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Studijas baigę absolventai konkuruoja dėl tų pačių darbo vietų. Aiškios takoskyros ir vaidmenų pasidalinimo nėra. Tad kalbėdami apie tinklo pertvarką negalime apsiriboti vien universitetais, turime kalbėti ir apie kolegijas: kokius kokybinius reikalavimus jos turi tenkinti, kas skiria jas nuo universitetų, kokie yra šių institucijų tarpusavio santykiai, galimos partnerystės.

2000-aisiais LR Aukštojo mokslo įstatymu buvo įvirtinta binarinė aukštojo mokslo sistema. Vis dėlto kyla klausimas, ar šiandien, praėjus beveik dvidešimtmečiui nuo šios reformos, turime aiškius atsakymus į konceptualius, universiteto ir kolegijos identitetą aprėpiančius, klausimus? Ar ir toliau seksime Suomijos, kurios pavyzdžiu vadovavomės kurdami savo binarinę aukštojo mokslo sistemą, modeliu: universitetų misiją apibrėždami kaip vykdančių mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, o kolegijų – kaip tų, kurios koncentruojasi į bendradarbiavimą su darbo rinkos atstovais ir regioninę plėtrą? O galbūt šis modelis nebetenkina Lietuvos poreikių? Galbūt, apskritai, turėtume galvoti apie binarinės sistemos išlaikymo prasmę? Siekdami aiškesnio vaidmenų pasidalinimo ir vaidmenis atitinkančios atsakomybės bei finansavimo, į aukštųjų mokyklų tinklą turime žvelgti iš esmės: pagaliau išgryninti aiškius universitetų ir kolegijų vaidmenis ir funkcijas, užtikrinti, kad skirtingų tipų institucijų paskirtis būtų aiškiai suprantama visuomenei.

Kolegijų sektoriaus lyderės – didmiesčių kolegijos

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. „Mostos“ atlikta kolegijų potencialo analizė rodo, jog daugiau nei 40% Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25%. Vilniaus kolegijoje 5 iš 6, Kauno – 4 iš 5 vykdomų sričių įvertintos kaip stiprios. Beveik 60% Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą, vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas didesnis nei kolegijų vidurkis. Potencialo lentelėje taip pat tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. Didžiausią atlyginimą tarp kolegijų absolventų kitais metais po studijų baigimo gauna Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai (708 Eur), toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino (664 Eur), Kauno technikos kolegijos (652 Eur).

Vis dėlto ne visų kolegijų padėtis vienoda, ypač kai žvelgiame į regionus. Nedelsiant daugiau dėmesio reiktų skirti Marijampolės kolegijai. Net 87% abiturientų įstojusių į šią kolegiją konkursinis balas nesiekia 4, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39% ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų. Modeliuojant stojančiųjų skaičiaus projekciją, prognozuojame, kad šiemet vien dėl minimalaus 1,6 balo reikalavimo taikymo į Marijampolės kolegiją įstos net 16% mažiau studentų nei praėjusiais metais. Vos dešimtadalis kolegijos studentų studijuoja programose akredituotose maksimaliam laikotarpiui. Net keturios iš penkių kolegijoje vykdomų sričių įvertintos prastai. „Mostos“ sukurtas absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra pats žemiausias tarp visų kolegijų – 459 Eur (vidutinis darbo užmokestis Marijampolės apskrityje – 491 Eur) prieš mokesčius.

Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. Situacija tik šiek tiek geresnė Klaipėdos valstybinėje kolegijoje turinčioje stiprią biomedicinos studijų sritį ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasižyminčioje stipriais technologiniais mokslais. Analizuojant 2015 m. absolventų įsidarbinimą pastebima, kad visų minimų kolegijų absolventų vidutinis atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra mažesnis nei kolegijų vidurkis.

Naujajame tinklo žemėlapyje ir kolegijos

Galvojant apie aukštojo mokslo institucijų žemėlapį yra būtina atsižvelgti į padėtį kolegijose ir nustatyti universitetų ir kolegijų koegzistencijos sąlygas. Didmiesčių institucijos išlieka traukos centrais, tačiau aukštasis koleginis išsilavinimas turi būti išlaikytas regionuose, tai yra svarbi regioninės politikos dalis. Ar turėtume papildomai stiprinti silpnas kolegijas, ar stiprinti stipriąsias, konkuruojančias su universitetais? O gal nuspręsime, kad aukštųjų mokyklų jungimas gali būti ne tik horizontalus – universitetai su universitetais, kolegijos su kolegijomis, bet ir vertikalus, kolegijos su profesinio rengimo centrais ar universitetais?

Tai yra esminiai klausimai, į kuriuos turime atsakyti siekdami turėti integralų ir kokybišką aukštojo mokslo tinklą, tenkinantį tiek visuomenės, tiek studentų bei darbdavių poreikius. Galima pasidžiaugti, jog Seimo nutarimu dabar tiek universitetų, tiek kolegijų pertvarka yra vienose – Vyriausybės – rankose, vadinasi, galima rasti atsakymus į šiuos klausimus bei sudėlioti subalansuotą institucijų mozaiką, kuri garantuotų aukščiausią kokybę ir efektyvumą.

Ramojus Reimeris yra laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prancūzija ir Rusija pasirašė sutarčių už milijardą Eur 17

Sankt Peterburgo ekonomikos forumo metu Rusija ir Prancūzija pasirašė šešias tiesioginių investicijų į Rusiją...

Verslo aplinka
2018.05.24
D. Trumpas: jei Kim Jong Unas reaguotų netinkamai, JAV kariuomenė – parengtyje 19

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, atšaukė planuotą susitikimą su Kim Jong Unu, Šiaurės Korėjos lyderiu.

Verslo aplinka
2018.05.24
Buvusią NŽT vadovę Gineikaitę siūloma bausti 22.500 Eur bauda 1

Piktnaudžiavimu kaltinamą buvusią Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorę Daivą Gineikaitę ir jos...

Verslo aplinka
2018.05.24
„Rusal“ toliau kamuoja bėdos dėl JAV sankcijų: traukiasi direktorė ir dar septyni valdybos nariai 1

JAV sankcijų pakirstos didžiausios Rusijos aliuminio gamintojos „Rusal“ generalinė direktorė ir dar septyni...

Verslo aplinka
2018.05.24
BDAR išvakarėse 49% verslų Lietuvoje nėra susipažinę su reglamentu 1

Nors Europos Sąjungos (ES) Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) (angl. General Data Protection...

Technologijos
2018.05.24
Šiaurės Korėja įvykdė pažadus: susprogdino savo branduolinių bandymų objektą  

Šiaurės Korėja išpildė tarptautinei bendruomenei duotą pažadą ir ketvirtadienį susprogdino tunelius, kurie...

Verslo aplinka
2018.05.24
Karoblis: NATO įvertins papildomas gynybos priemones Baltijos regione 1

Vidurvasarį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus įvertintas iki šiol priimtų atgrasymo ir gynybos...

Verslo aplinka
2018.05.24
ES biudžetas kitąmet bus 3% didesnis nei šiemet

Nepaisant kitąmet kovą įvyksiančio formalaus Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos,...

Verslo aplinka
2018.05.24
BDAR efektas: smulkios ir vidutinės JAV įmonės traukiasi iš Europos Premium 1

Rytoj pradedamas taikyti ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Jam paklusti turės ir Europoje...

Technologijos
2018.05.24
Rusijos centrinio banko vadovė: V. Putinas nori augimo, bet stabilumo neaukosime 5

Rusijos prezidentas šaliai yra nustatęs ambicingus ekonomikos augimo planus, tačiau valstybė neturi aukoti...

Rinkos
2018.05.24
Vasiliauskas: koncentracija bankų sektoriuje auga 9

Lietuvos bankų sektoriuje konkurencija mažėja, tačiau kreditavimo tendencijos išlieka augimo – tiek verslo,...

Rinkos
2018.05.24
Tyrėjai: MH17 keleivinis lėktuvas buvo numuštas rusų kariškiams priklausančia raketa 11

Raketa, kuri 2014 m. virš Rytų Ukrainos numušė „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusį keleivinį lėktuvą,...

Verslo aplinka
2018.05.24
Valdantieji nesutiko uždrausti mecenato vardą suteikti politikams

Nacionalinio arba savivaldybės mecenato garbės vardas galės būti suteiktas ir politikams. Seimo opozicija...

Verslo aplinka
2018.05.24
Opoziciniai socialdemokratai inicijuoja interpeliaciją aplinkos ministrui

Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija rengia interpeliaciją aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.

Verslo aplinka
2018.05.24
Bandymą nunuodyti išgyvenusi Julija Skripal norėtų sugrįžti į Rusiją 6

Julija Skripal, apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio dukra, trečiadienį davė pirmą savo...

Verslo aplinka
2018.05.24
Vaistų ir papildų reklamos nedraus, bet reglamentuos kitaip

Vaistinių ir nereceptinių vaistų bei papildų reklama nebus uždrausta, tačiau nuo kitų metų bus...

Verslo aplinka
2018.05.24
Trumpas nusitaikė į automobilių importą – tikėtini nauji tarifai 5

Vašingtonas pradėjo naują nacionalinio saugumo tyrimą dėl automobilių ir sunkvežimių importo. Tai gali...

Verslo aplinka
2018.05.24
Išplečiamas pelno mokesčio lengvatos taikymas smulkioms įmonėms

Nuo 2019-ųjų lengvatinis pelno mokesčio tarifas bus taikomas visoms vieno asmens ir jo šeimos narių valdomoms...

Verslo aplinka
2018.05.24
Italijos prezidentas patvirtino teisininką Conte į premjero postą

Sergio Mattarella, Italijos prezidentas, trečiadienį premjeru patvirtino politinės patirties neturinti...

Verslo aplinka
2018.05.24
Vakarų vienybei trūkinėjant, Macronas išvyksta į Maskvą 11

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, ketvirtadienį išvyksta į Sankt Peterburgą, kur jis susitiks su...

Verslo aplinka
2018.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau