Universitetai jungsis, o kaip kolegijos?

Publikuota: 2017-07-17
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramojus Reimeris, laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro Inovacijų politikos skyriaus vedėjas

Nors universitetų tinklo žemėlapis kol kas išlieka nevienareikšmiškas, jo kontūrus jau matome: aukštojo mokslo ekscelencijos salas telksime Vilniuje ir Kaune, čia veiks po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą, taip pat galės veikti ir profiliniai technologijos, sveikatos mokslų bei menų universitetai. Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regiono poreikius tenkinantys universitetinio mokslo centrai, jie galės būti kitų universitetų padaliniais.

Universitetų tinklo žemėlapį braižyti pradėjo ir pabaigs Vyriausybė, kuri iki gruodžio 1 d. turėtų parengti optimizavimo plano įgyvendinimo priemones arba, kitaip tariant, konkretų universitetų jungimo planą bei jį lydinčius teisės aktų projektus. Taip bus pastatytas pirmasis aukštojo mokslo pertvarkos ramstis, šalia kurio jau netrukus stos dar du – finansavimo sistemos bei kokybės užtikrinimo sistemos pertvarkos – ramsčiai.

Tinklo pertvarka – ne vien apie universitetus

Atsakyti į klausimą, kuo Lietuvoje skiriasi universitetas ir kolegija yra sudėtingiau, nei kuo skiriasi profesinė ir aukštoji mokykla. Šiandien turime studijų programų, kurias galima mokytis tiek universitete, tiek kolegijoje, turime kolegijų, kurios kasmet stiprina savo mokslinę veiklą, kolegijų teikiamas profesinis bakalauras yra to paties lygmens (pagal ISCED klasifikatorių) kaip ir universitetų, priėmimo apžvalgos rodo, kad universitetai dėl stojančiųjų konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Studijas baigę absolventai konkuruoja dėl tų pačių darbo vietų. Aiškios takoskyros ir vaidmenų pasidalinimo nėra. Tad kalbėdami apie tinklo pertvarką negalime apsiriboti vien universitetais, turime kalbėti ir apie kolegijas: kokius kokybinius reikalavimus jos turi tenkinti, kas skiria jas nuo universitetų, kokie yra šių institucijų tarpusavio santykiai, galimos partnerystės.

2000-aisiais LR Aukštojo mokslo įstatymu buvo įvirtinta binarinė aukštojo mokslo sistema. Vis dėlto kyla klausimas, ar šiandien, praėjus beveik dvidešimtmečiui nuo šios reformos, turime aiškius atsakymus į konceptualius, universiteto ir kolegijos identitetą aprėpiančius, klausimus? Ar ir toliau seksime Suomijos, kurios pavyzdžiu vadovavomės kurdami savo binarinę aukštojo mokslo sistemą, modeliu: universitetų misiją apibrėždami kaip vykdančių mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, o kolegijų – kaip tų, kurios koncentruojasi į bendradarbiavimą su darbo rinkos atstovais ir regioninę plėtrą? O galbūt šis modelis nebetenkina Lietuvos poreikių? Galbūt, apskritai, turėtume galvoti apie binarinės sistemos išlaikymo prasmę? Siekdami aiškesnio vaidmenų pasidalinimo ir vaidmenis atitinkančios atsakomybės bei finansavimo, į aukštųjų mokyklų tinklą turime žvelgti iš esmės: pagaliau išgryninti aiškius universitetų ir kolegijų vaidmenis ir funkcijas, užtikrinti, kad skirtingų tipų institucijų paskirtis būtų aiškiai suprantama visuomenei.

Kolegijų sektoriaus lyderės – didmiesčių kolegijos

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. „Mostos“ atlikta kolegijų potencialo analizė rodo, jog daugiau nei 40% Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25%. Vilniaus kolegijoje 5 iš 6, Kauno – 4 iš 5 vykdomų sričių įvertintos kaip stiprios. Beveik 60% Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą, vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas didesnis nei kolegijų vidurkis. Potencialo lentelėje taip pat tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. Didžiausią atlyginimą tarp kolegijų absolventų kitais metais po studijų baigimo gauna Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai (708 Eur), toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino (664 Eur), Kauno technikos kolegijos (652 Eur).

Vis dėlto ne visų kolegijų padėtis vienoda, ypač kai žvelgiame į regionus. Nedelsiant daugiau dėmesio reiktų skirti Marijampolės kolegijai. Net 87% abiturientų įstojusių į šią kolegiją konkursinis balas nesiekia 4, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39% ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų. Modeliuojant stojančiųjų skaičiaus projekciją, prognozuojame, kad šiemet vien dėl minimalaus 1,6 balo reikalavimo taikymo į Marijampolės kolegiją įstos net 16% mažiau studentų nei praėjusiais metais. Vos dešimtadalis kolegijos studentų studijuoja programose akredituotose maksimaliam laikotarpiui. Net keturios iš penkių kolegijoje vykdomų sričių įvertintos prastai. „Mostos“ sukurtas absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad vidutinis kolegijos absolventų atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra pats žemiausias tarp visų kolegijų – 459 Eur (vidutinis darbo užmokestis Marijampolės apskrityje – 491 Eur) prieš mokesčius.

Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. Situacija tik šiek tiek geresnė Klaipėdos valstybinėje kolegijoje turinčioje stiprią biomedicinos studijų sritį ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasižyminčioje stipriais technologiniais mokslais. Analizuojant 2015 m. absolventų įsidarbinimą pastebima, kad visų minimų kolegijų absolventų vidutinis atlyginimas kitais metais po studijų baigimo yra mažesnis nei kolegijų vidurkis.

Naujajame tinklo žemėlapyje ir kolegijos

Galvojant apie aukštojo mokslo institucijų žemėlapį yra būtina atsižvelgti į padėtį kolegijose ir nustatyti universitetų ir kolegijų koegzistencijos sąlygas. Didmiesčių institucijos išlieka traukos centrais, tačiau aukštasis koleginis išsilavinimas turi būti išlaikytas regionuose, tai yra svarbi regioninės politikos dalis. Ar turėtume papildomai stiprinti silpnas kolegijas, ar stiprinti stipriąsias, konkuruojančias su universitetais? O gal nuspręsime, kad aukštųjų mokyklų jungimas gali būti ne tik horizontalus – universitetai su universitetais, kolegijos su kolegijomis, bet ir vertikalus, kolegijos su profesinio rengimo centrais ar universitetais?

Tai yra esminiai klausimai, į kuriuos turime atsakyti siekdami turėti integralų ir kokybišką aukštojo mokslo tinklą, tenkinantį tiek visuomenės, tiek studentų bei darbdavių poreikius. Galima pasidžiaugti, jog Seimo nutarimu dabar tiek universitetų, tiek kolegijų pertvarka yra vienose – Vyriausybės – rankose, vadinasi, galima rasti atsakymus į šiuos klausimus bei sudėlioti subalansuotą institucijų mozaiką, kuri garantuotų aukščiausią kokybę ir efektyvumą.

Ramojus Reimeris yra laikinai einantis pareigas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
BMW derasi dėl naujos gamyklos Kaliningrade statybų 4

Vokietijos automobilių gamintojas BMW kitų metų pirmoje pusėje turėtų apsispręsti dėl naujos gamyklos...

Transportas
14:03
Premjero komandoje – naujas narys

Nuo kitos savaitės pradžios premjero Sauliaus Skvernelio patarėju teisės ir teisėsaugos klausimais pradeda...

Medikų algoms didinti gali prireikti 90 mln. Eur 6

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medicinos darbuotojų profesinių sąjungų atstovų derybinė grupė...

Konferencijų turizmas Lietuvoje: proveržis (ne)įmanomas? 3

Vilnius išgyvena dar neregėtą viešbučių statybos bumą – jei pradėtų darbų neįšaldys galimas kaistančios...

Sveikatos sistemos krizė verčia medikus lipti ant bačkos Premium

Lietuvos medikams trūko kantrybė, jie iš valdžios reikalauja skubių sprendimų, pavyzdžiui, nuo sausio...

Vilniuje apsimoka nuomotis apstatytą butą, nors IKEA baldai Lietuvoje vieni pigiausių Premium 5

Vilnius yra tarp dešimties miestų iš šimto, kur vieno kambario butą labiausiai apsimoka nuomotis apstatytą...

Laisvalaikis
06:00
Europos Parlamentas ruošiasi Prieglobsčio reformai 1

Ketvirtadienį Europos Parlamentas suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl prieglobsčio sistemos...

Verslo aplinka
2017.11.16
Nauja Merkel vyriausybė kelią skinasi sunkiai Premium

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Vokietijos parlamento rinkimų, naujos valdžios paveikslas išlieka...

Verslo aplinka
2017.11.16
Seimas konstatavo – 2016 m. viešieji finansai jau buvo pertekliniai

Praėjusiais metais faktinis viešųjų finansų balansas Lietuvoje buvo teigiamas – pajamos buvo apie 112 mln.

Verslo aplinka
2017.11.16
Panaikinti pertekliniai reikalavimai dėl duomenų 2

Nuo kitų metų balandžio valdžios institucijos nebegalės reikalauti iš asmenų tų duomenų, kuriuos jau turi...

Verslo aplinka
2017.11.16
Kitąmet šauktinių bus dešimtadaliu daugiau nei šiemet 2

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė apie pradedamą pasirengimą 2018 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją...

Verslo aplinka
2017.11.16
Valdžiai gali tekti pergalvoti, iš ko didinti pensijas Premium 8

Jei Finansų ministerija atsižvelgs į Valstybės kontrolės (VK) išvadą, kad planuojamas kitų metų biudžeto...

Finansai
2017.11.16
Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES ir euro zonoje 1

Metinė infliacija Lietuvoje spalio mėnesį buvo aukščiausia ES bei euro zonoje ir siekė 4,2%, rodo...

Verslo aplinka
2017.11.16
Pasaulio antidopingo agentūra paliko galioti Rusijos suspendavimą 3

Pasaulio antipodingo agentūra nusprendė neatšaukti Rusijos suspendavimo, o tai reiškia, kad šiai valstybei...

Verslo aplinka
2017.11.16
Lietuva ketvirtoji pasaulyje priėmė Magnickio įstatymą 5

Seimas didele balsų dauguma priėmė vadinamąjį Magnickio įstatymą – juo į šalį būtų uždrausta atvykti...

Verslo aplinka
2017.11.16
Pūko apkaltos svarstymas Konstituciniame Teisme vyksta be Pūko

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti, ar seksualiniu priekabiavimu kaltinamas Seimo narys Kęstutis...

Verslo aplinka
2017.11.16
Lenkijos valdantieji: EP rezoliucija dėl Varšuvos – skandalinga

Lenkijos valdantieji piktai sureagavo į Europos Parlamento (EP) balsavimą už rezoliuciją, kuriuo atveriamas...

Verslo aplinka
2017.11.16
Sušvelninti reikalavimai Lietuvoje dirbančių užsienio bankų vadovams

Siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) švelninami reikalavimai...

Verslo aplinka
2017.11.16
Laisvės premija skirta Nijolei Sadūnaitei

2017 metų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Verslo aplinka
2017.11.16
„Angry Birds“ kūrėjo siūlymas – privatus tunelis tarp Helsinkio ir Talino 5

Peteris Vesterbackas, buvęs bendrovės „Rovio“ vadovas ir vienas žaidimo „Angry Birds“ kūrėjų, siūlo nutiesti...

Transportas
2017.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau