Trišalis susitarimas dėl algų didinimo atidėtas iki rudens

Publikuota: 2017-07-17
Trišalė taryba prie Nacionalinio susitarimo dėl valstybės pažangai būtinų reformų projekto aptarimo grįš rugsėjo pradžioje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Trišalė taryba prie Nacionalinio susitarimo dėl valstybės pažangai būtinų reformų projekto aptarimo grįš rugsėjo pradžioje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nacionalinis trišalis darbdavių, darbuotojų ir valdžios atstovų susitarimas, numatantis reformų vykdymą bei reguliarų algų didinimą, bus pasirašytas ne anksčiau kaip rugsėjį. Šiuo metu tebevyksta šio dokumento derinimas tarp visų trijų pusių.

Derasi toliau

Trišalei tarybai vadovaujanti Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, VŽ informavo, kad liepos pradžioje Tarybos posėdyje buvo sutarta Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovams toliau derinti Nacionalinio susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų tekstą.

„Nesinorėtų, kad tai būtų tik simbolinis, kaip sakoma, „blanketinis“ dokumentas, todėl net ir atostogų sezonu vyksta tolimesnės derybos dėl jo teksto didesnės prasmės ir svorio. Tuo labiau, kad visos pusės yra pateikusios daug visokiausių pasiūlymų, kuriuos tikrai verta aptarti“, – teigė p. Radišauskienė.

Anot jos, rugsėjo 5 d. numatomas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus pateikta informacija apie Susitarimo parengimo pažangą. Viceministrė neatmetė, kad tame posėdyje konstatavus, jog sutarimas pasiektas, dokumentas galėtų būti netrukus po to pasirašytas visų trijų socialinių partnerių.

Ponia Radišauskienė tikino, kad nėra vėluojama pasirašyti šio Nacionalinio susitarimo, kuris paprastai vadinamas „dėl algų kėlimo“, nes esą Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta tai padaryti per III šių metų ketvirtį.

„Svarbiausia, kad kalbamasi“

Praėjusį pavasarį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai tvirtino, kad Nacionalinis trišalis susitarimas dėl reguliaraus algų didinimo turi būti pasirašytas artimiausiu metu. Esą tik jį pasirašius valstiečiai-žalieji balsuotų už Trišalėje taryboje suderintas pataisas naujajame Darbo kodekse (DK), numatančiame lankstesnius darbo santykius, bei jo įsigaliojimą nuo š.m. liepos.

Nacionalinis susitarimas dėl algų yra LVŽS atstovo Tomo Tomilino, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, idėja. Balandžio pabaigoje jis sakė, kad naujojo DK pataisų kontekste „yra pradedamos labai aktyvios konsultacijos dėl susitarimo dėl atlyginimų kėlimo pasirašymo“. Politiko nuomone, naujasis DK yra „labai didelė nuolaida būtent verslui“. Todėl, anot jo, „atėjo laikas verslui labai aiškiais papildomais susitarimais įsipareigoti nuolat rūpintis socialinės atskirties mažinimu, atlyginimų kėlimu“.

Naujojo susitarimo pasirašymą p. Tomilinas vadino „būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam DK“.

Tačiau LVŽS dominuojamas Seimas nelaukė Susitarimo pasirašymo ir priėmė pataisas DK, o jis įsigaliojo nuo liepos.

Aiškindamas, kodėl jis ir visi valstiečiai-žalieji pakeitė savo nuomonę, p. Tomilinas teigia, kad „svarbiausia, jog vyrauja skandinaviško tipo trišalis sutarimas, kad yra būtinas dialogas ir specialus dokumentas dėl reguliaraus algų kėlimo, taip pat nedarbo bei socialinės atskirties mažinimo“.

Apie iniciatyvą paskelbta gruodį

Pasakodamas, kokia yra pagrindinė naujojo Nacionalinio susitarimo idėja, p. Tomilinas sakė: „Pagal jį Trišalė taryba turi tapti nebe minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo svarstymų institucija, bet šakinių ir sektorinių kolektyvinių susitarimų interesų bei algų tarifų didinimo gynimo arena. Taryboje turės būti nuolat, faktiškai kas mėnesį deramasi dėl to, kokie atlyginimai turi būti vienoje ar kitoje šakoje. Po metų, tikimės, jau visuose ar bent daugelyje sektorių bus nustatyti tokie susitarimai, kurie realiai prisidės prie algų didinimo. Tai tik pridės stabilumo ekonomikai.“

Be to, siūloma į Susitarimą įrašyti, kad narystė profsąjungose galėtų būti skatinama biudžeto lėšomis, „gražinant profesinių sąjungų narių sumokėtą nario mokestį deklaruojant pajamas arba sukuriant specialų fondą“. Taip pat planuojama skatinti, kad įmonėse būtų sudaroma kuo daugiau kolektyvinių sutarčių, rekomenduojama „suteikti mokestines lengvatas, leidžiant įtraukti į leidžiamus atskaitymus bendrovių kolektyvinių sutarčių socialinės programos ir kt. išlaidas“.

Vyriausybei pasiūlyta nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti 430 Eur MMA (dabar ji siekia 380 Eur) ir jos neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, neapmokestinamųjų pajamų dydį taikyti bendroms šeimos pajamoms. Iki 2020 m. pabaigos Vyriausybė turėtų sudaryti MMA didinimo grafiką ir ją kasmet didinti ne mažiau kaip po 50 Eur, o Seimui turėtų būti pateiktas Darbo užmokesčio ir išmokų indeksavimo įstatymas.

Ar visi šie bei kiti pateiktieji pasiūlymai tikrai bus įtraukti į Nacionalinį susitarimą, paaiškės pasibaigus trišalėms deryboms ir jų rezultatus aptarus Trišalėje taryboje.

Politikai priminė, kad sulig naujojo DK bei kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimu MMA bus didinamas jau automatiškai pagal atitinkamas įstatyme numatytas formules ir Trišalės tarybos įsikišimo šiuo klausimu faktiškai nebeprireiks.

Apie iniciatyvą parengti ir pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl įsipareigojimo nuolat kelti atlyginimus buvo pranešta dar pernai gruodį. Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, tuomet pabrėžė, kad Nacionaliniame susitarime turės būti numatytos priemonės, kurios realiai didintų darbo užmokestį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau