Klaipėda ieško vėjo burėms – naujų augimo šaltinių

Publikuota: 2017-06-06

Antradienį Klaipėdoje vyksta „Verslo žinių“ konferencija smulkiam ir vidutiniam verslui „Verslo Gazelė. Kaip konkuruosime rytoj?“.

Klaipėdos apskritis yra viena iš turtingiausių Lietuvoje. Ir pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, ir pagal vidutinį atlyginimą Klaipėdos apskritis yra viena iš pirmaujančių šalyje ir nusileidžia tik Vilniaus apskričiai. Vis dėlto šios pozicijos gali būti prarastos, nes spurtuojantis Kaunas pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius jau pradeda uostamiesčiui alsuoti į nugarą.

Uostamiesčio regioną į aukštumas iškėlė mažiausias Lietuvoje nedarbas, per metus 8% paaugę atlyginimai, besikuriančios naujos įmonės ir uosto teikiamos galimybės verslui. Klaipėdos apskrityje daugiausia pridėtinės vertės sukuria transporto sektorius (23%), apdirbamoji pramonė (21%) ir prekybos sektorius (15%). Tačiau ekonominis aktyvumas Klaipėdos regione jau kuris laikas sulėtėjęs, todėl įžvelgiama ir pavojaus ženklų.

„Nuo 2011 m. Klaipėdoje sukuriamos pridėtinės vertės dalis visoje šalies ekonomikoje nuosekliai mažėja ir 2015 m. siekė 12%. Tokią pačią tendenciją galima matyti ir bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, atveju. Pastaraisiais metais ši dalis mažėjo ir 2015 m. sudarė 103% šalies vidurkio. Sukuriamos pridėtinės vertės vienam gyventojui augimo tempas nuo 2011 m. Klaipėdos apskrityje siekė 3,3% ir buvo vienas žemiausių Lietuvoje“, – pavojaus ženklų įžvelgia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Klaipėdoje veiklą vykdo per 9.000 bendrovių, apskrities įmonės išnaudoja palankią geografinę padėtį eksportuodamos – pagal vietos kilmės eksportą Klaipėdos apskrities indėlis į visos šalies vietos eksportą (17%) santykinai yra didesnis nei jos indėlis į šalies ekonomikos BVP.

„Tačiau norint išlaikyti spartesnį augimo tempą Klaipėdai reikės atrasti naujų augimo šaltinių. Pastaraisiais metais uostas rodo nuosaikaus augimo tendenciją, tačiau didesnį proveržį galėtų padėti pasiekti ryžtingesnė uosto plėtra, kuri galėtų pritraukti naujų krovinių srautų“, – atkreipia dėmesį p. Grajauskas.

Klaipėdos LEZ – gausiausias

Klaipėdos patrauklumą įrodo ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) rodikliai, palyginti su kitų Lietuvos LEZ rezultatais, uostamiesčio LEZ pirmauja – daugiausia įmonių, daugiausia investicijų ir daugiausia darbo vietų.

Tačiau Živilė Kazlauskaitė, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė nurodo, kad Klaipėdai vertėtų pagalvoti ir apie gamybai tinkamų pastatų parengimą, kad investuotojai galėtų pradėti veikti labai greitai, o ne kurtis plyname lauke.

Džiugių rodiklių kol kas yra daugiau negu keliančių nerimą, tačiau taisytinų dalykų pajūrio regione netrūksta.

Žmonių sumažėjo dešimtadaliu

Viena iš didžiausių kliūčių ekonominei regiono plėtrai yra demografinė padėtis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo daugiau negu 36.000 (10%).

„Prie tinkamų darbuotojų stygiaus prisideda ir nekonkurencinga švietimo sistema. Egzistuojančioms švietimo institucijoms sunku pritraukti gabių studentų: didelė dalis jų renkasi studijas Vilniuje, Kaune arba išvyksta į užsienį. Be to, aukštosiose mokyklose rengiama pernelyg daug socialinių mokslų srities specialistų, o profesinės mokyklos darbo rinkai šimtais rengia viešbučių ir maitinimo paslaugų, plaukų ir grožio priežiūros specialistų“, – dėmesį atkreipia p. Kazlauskaitė.

Ji pabrėžia, kad atsižvelgiant į ketvirtosios pramonės revoliucijos automatizacijos tendencijas, Klaipėdai itin svarbu siekti ilguoju laikotarpiu sukurti aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius. Siekiant tapti Lietuvos lydere kovoje dėl investicijų, Klaipėdai reikia kur kas daugiau IT specialistų, inžinierių ir kitų tiksliųjų mokslų srities specialistų, kurti palankesnes sąlygas norint pritraukti specialistų iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau