Privalomas magistras mokytojams: siekis – gražus, tik ankstyvas

Vaiva Juškienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė: „Oponentams neretai pasakau, kad jei man pateiks tyrimų, rimtų argumentų, kad kolegijos negali ruošti pedagogų, būsiu pirmas žmogus, kuris pasiūlys nedaryti to, ko nereikia valstybei.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Mokytojams reikia aukštojo išsilavinimo, aukščiausio, koks tik gali būti. Todėl Suomijoje magistro laipsnis ir 5–6 metų studijos jiems privalomos“, – interviu „Verslo žinioms“ yra sakęs Leo Pahkinas, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas, dalyvavęs Baltijos investuotojų forume. Privalomas magistras norintiems mokytojauti siūlomas ir Lietuvoje, tačiau toks slenkstis keliamas kokiais 10–15 metų per anksti, įsitikinusi Vaiva Juškienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos ir dar kelių frakcijos kolegų Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėms, kuriomis siekiama ir ugdymo turinio, ir mokytojų rengimo, ir kitų sričių pokyčių. Ar švietimo bendruomenė laukė pasirodančio tokio dokumento?

Dabar apie švietimą kalbama kaip apie prioritetinę sritį, tad visi nori kuo nors prisidėti. Ir tie, kurią ją iš tiesų išmano, ir ne visai. Galbūt kalbu per griežtai, bet kartais atrodo, kad bandoma imituoti veiksmą – ko nors pasiskaitoma, kas nors surašoma. Bet svarbiausia, kad nėra bendro vaizdo, nuoseklios strategijos, nes įvairių gairių, nuostatų, dokumentų pateikti gali ne tik kiekvienas Seimo narys, bet ir kiekviena mokytojų ar tėvų asociacija. Kas nors mesteli mintį, ji nuvilnija per visą švietimo bendruomenę, bangos suputoja ir žmonės nebesupranta, nes skirtingų žmonių, institucijų kalbos skiriasi.