VŽ paaiškina: ką lems Irano prezidento rinkimai

Publikuota: 2017-05-19
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.

Irane penktadienį vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžosi du pagrindiniai kandidatai: dabartinis šalies vadovas, nuosaikių pažiūrų reformistas Hassanas Rouhani bei kietosios linijos šalininkas, dvasininkas Ebrahimas Raisi. VŽ paaiškina, kodėl šie rinkimai yra svarbūs.

Kiek demokratiški yra rinkimai Irane?

Po 1979-ųjų revoliucijos Irane buvo sukurta „Islamo respublika“, pagal kurią aukščiausia valdžia šalyje priklauso aukščiausiajam lyderiui. Nuo 1988-ųjų juo yra ajatola Ali Khamenei, kurio valdžia ir autoritetas nėra kvestionuojami.

Šalyje vyksta pakankamai laisvi ir demokratiški parlamento ir prezidento rinkimai, yra rengiami televizijos debatai, tačiau rinkimuose gali varžytis tik aukščiausiojo lyderio parinkti kandidatai. Šiemet 1.629 kandidatams, tarp jų visoms to siekusioms moterims, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Kelias dalyvauti rinkimuose buvo užvertas ir Mahmoudui Ahmadinedžadui, prezidento postą 2005-2013 m. užėmusiam politikui.

Kas dalyvauja rinkimuose?

Dar prieš savaitę rinkimų kampanijoje dalyvavo šeši politikai – trys, atstovaujantys reformistų stovyklą, ir trys iš taip vadinamos konservatorių pusės. Tačiau artėjant rinkimams, kandidatai vienas po kito atsisakė galimybės varžytis ir išreiškė paramą vienam iš dviejų favoritų – dabartiniam prezidentui, 68 metų amžiaus p. Rouhani, arba dvasininkui, 56 m. p. Raisi.

Kuo skiriasi kandidatai?

Rinkimuose varžosi, kaip apibendrina „The Economist“, dvi šalies ateities vizijos – globalus, su pasauliu ryšius siekiantis užmegzti Iranas bei izoliuota, stagnuojanti, religine valdžia paremta valstybė.

Ponas Rouhani, 2015-aisiais pasiekęs susitarimą dėl Irano branduolinės programos nutraukimo, už ką mainais buvo nutrauktos šaliai ilgus metus taikytos tarptautinės sankcijos, siūlo pirmąją viziją. Mažai iki tol žinomas p. Raisi – antrąją. Tiesa, abu kandidatai įsipareigojo nekeisti 2015 m. susitarimo.

Rinkimų kampanijoje dominavo skurdo, nelygybės, korupcijos ir nedarbo problemos. Oponentai kritikavo p. Rouhani, kad šis neįgyvendino savo pažadų mažinti socialinę atskirtį, padėti maždaug trečdaliui skurde gyvenančių šalies gyventojų. Ponas Raisi savo oponentą vadino elito atstovu, nesirūpinančiu liaudimi, o save pristatė kaip nuo pat vaikystės dirbusį našlaitį, žinantį, ką reiškia būti pamirštųjų pusėje.

Šiuo metu nedarbas šalyje siekia daugiau nei 10%, tarp jaunimo darbo neturi per 26%. Kasmet šalyje du kartus daugiau jaunuolių baigia universitetus nei yra sukuriama ar atsilaisvina darbo vietų.

Ponas Rouhani taip pat buvo kritikuojamas, kad jo žadėtos 50 mlrd. USD vertės užsienio investicijos po 2015-ųjų taip ir neatėjo, o vėl atsivėrusi galimybė laisviau prekiauti nafta leido pasitelkiant neaiškias schemas, dar labiau pasipelnyti turtingiesiems ir suvešėti korupcijai.

Konservatorių stovykla aiškino, kad revoliucijos idealai išblėso, jos pasiekimams iškilo rimta globalizacijos grėsmė, todėl būtina vykdyti visiškai kitokią politiką.

Dvasininkas Raisi žadėjo mėnesines išmokas neturtingiesiems, pigaus būsto galimybes ir paskolas susituokus.

Savo ruožtu p. Rouhani kalbėjo apie būtinybę tęsti reformas, pritraukti užsienio investicijas ir plėsti privataus sektoriaus vaidmenį ekonomikoje – šiuo metu jis tesudaro 20% Irano ūkio. Priešingu atveju šalis pakartos Sovietų Sąjungos scenarijų – produktyvumas išliks mažas, o neefektyvus ir korupcijos persmelktas ūkis galiausiai grius. Be to, Vakarai greičiausiai vėl atnaujins sankcijas.

„Sankcijos ir konfrontacija“, – taip p. Rouhani apibūdino Irano ateitį po p. Raisi pergalės.

Kokios yra p. Rouhani ir p. Raisi galimybės?

Oficialių apklausų Irane nėra. Vis dėlto neoficialūs tyrimai rodo, kad p. Rouhani yra gerokai populiaresnis kandidatas. „The Wall Street Journal“ cituoja Vašingtone veikiančios nevyriausybinės organizacijos duomenis, pagal kuriuos dabartinis prezidentas turėtų surinkti 61%, p. Raisi – 27% balsų.

Be to, šiuolaikinio Irano istorijoje visi prezidentai išbūdavo savo poste dvi kadencijas.

Tačiau situaciją gerokai keičia ajatolos Khamanei pozicija – kampanijos pabaigoje jis vis atviriau rėmė būtent p. Raisi, kurį jis pats ir atvedė į politiką. Aukščiausiasis Irano vadovas kampanijos metu aktyviai kritikavo p. Rouhani dėl šio ryšių su JAV bei augančio skurdo lygio.

Manoma, kad p. Raisi remia ir įtakingi Irano dvasininkai, kariuomenė bei didžiulę reikšmę turinti karinė organizacija „Revoliucijos sargai“. Kai kuriais vertinimais, šios grupės iš viso valdo per 40% šalies ekonomikos – nuo infrastruktūros iki prekybos bei pramonės.

Ponas Raisi yra artimas žmogus ajatolai Khamenei. 37 metus jis dirbo teisėjus arba prokuroru ir paskyrė šimtus tūkstančius, mirties bausmių politiniams oponentams. 1988-aisiais, po karo su Iraku pabaigos, įvykdytos masinės politinių kalinių žudynės, kurių metu nužudyta 4.000 žmonių. Dvasininkas Raisi buvo tarp trijų teisėjų, skirdavusių bausmes.

Vėliau aukščiausias vadovas Khamenei paskyrė jį svarbiausios šalies religinės organizacijos vadovu, o galiausiai nuvedė į prezidento rinkimus.

Koks yra tarptautinis kontekstas?

Kad ir kas laimėtų rinkimuose, mažai tikėtina, kad Iranas iš esmės pakeistų savo užsienio politiką – nebesikištų į karą Sirijoje, nedalyvautų konfliktuose Jemene ir Irake, rašo „Bloomberg“. Galutinis žodis visais svarbiausiais klausimais šalyje vis tiek priklauso ajatolai Khamanei.

Šiuo metu tarptautinės sankcijos Iranui yra panaikintos, tačiau JAV administracija ir toliau spaudžia įmones ir finansines institucijas nebendradarbiauti su šia šalimi. Todėl naftos pramonės įmonių ir kitų investuotojų džiaugsmingai sutiktas „didžiausias rinkos atsivėrimas po Berlyno sienos griūties“ nedavė didelių rezultatų.

Irano ekonomika pernai augo 6,5%, tačiau šį augimą daugiausiai lėmė išaugę naftos pardavimai.

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, gerokai griežčiau vertina Iraną nei jo pirmtakas Barackas Obama. Naujasis prezidentas, vos pradėjęs eiti savo pareigas, įvedė naujas sankcijas Irano įmonėms, susijusioms su šalies raketų programa.

Rinkimų Irane dieną prezidentas Trumpas lankosi Saudo Arabijoje, kur jis sieks atkurti kiek pašlijusius santykius su šia JAV regiono strategine partnere. Tai taip pat yra signalas Iranui, kad didesnių pokyčių artimiausiu metu neverta laukti.

Kodėl tai yra daugiau nei vien prezidento rinkimai?

Ajatolai Khamenei šiuo metu yra 77 m. Aukščiausiojo vadovo mirties atveju, naujojo paskyrimui labai didelę įtaką turėtų tuometinis šalies prezidentas. Manoma, kad p. Raisi gali būti jo pasirinktas įpėdinis, todėl šių rinkimų rezultatas gali nulemti Irano kryptį kur kas ilgesniam laikotarpiui.

„Daugeliu aspektu tai yra svarbiausi rinkimai šalyje per daugelį metų. Iranas dabar yra ties daugeliu svarbių kryžkelių, kurios nulems šalies ateitį, – agentūra „Bloomberg“ cituoja Anoushą Ehteshami, tarptautinių santykių profesorių Durhamo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinija ir JAV skelbia prekybos paliaubas

Stevenas Mnuchinas, JAV iždo sekretorius, sekmadienį pranešė, kad JAV ir Kinija kol kas stabdo...

Žlungančios Venesuelos prezidentu abejotinuose rinkimuose perrinktas Maduro

Venesuelos kairiųjų lyderis Nicolas Maduro perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai šalies prezidento...

Buvęs VSD vadovas Laurinkus: reikia leisti verslui finansuoti partijas Premium 2

Buvęs Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pirmasis Valstybės saugumo departamento (VSD)...

Kur keliauja „Nord Stream 2“ pinigai Premium 1

„Nord Stream 2“ projekto lėšos paskleistos plačiai – nuo Suomijos iki Italijos, tačiau Rytų Europa, arba,...

Energetika
11:20
VSD: su „MG Baltic“ glaudžiai bendradarbiavo aukštas prokuroras Jancevičius 4

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo...

Savivaldybių pastatams atnaujinti – lengvatinės paskolos

Savivaldybės savo valdomiems pastatams atnaujinti galės pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis. Iš viso...

Latvija surenka dešimtis milijonų akcizų iš perkančių alkoholį pasienyje 2

Alkoholio pardavimai pasienyje tarp Estijos ir Latvijos pernai sudarė 13% šalies alkoholio apyvartos,...

Verslo aplinka
2018.05.20
Į e. prekybą atsigręžusi švedų „Ikea“ planuoja atleidimus Premium

Švedijos baldų prekybos milžinė „Ikea“, aktyviai įsijungusi į e. prekybą, Švedijoje atleidžia 110 darbuotojų,...

Valdžia nežino, kas finansuos valstybines vaistines 5

Seimui užsimojus įteisinti valstybines vaistines, pertvarkant dabar ligoninėse ar poliklinikose esančius...

Britanijos princas Harry vedė aktorę Markle  4

Jungtinės Karalystės princas Harry iškilmingoje ceremonijoje šeštadienį vedė savo draugę, JAV aktorę Meghan...

Laisvalaikis
2018.05.19
Milijardierius Monakas vilioja nauja žeme ant vandens

Antroje mažiausioje pasaulio šalyje-mieste Monake įsibėgėja projektas, kuriuo valstybės teritorija bus...

Statyba ir NT
2018.05.19
Auga „darbiečių“, mažėja liberalų populiarumas 5

Viktorui Uspaskichui grįžus vadovauti Darbo partijai, išaugo šios politinės jėgos populiarumas, o paviešinta...

Verslo aplinka
2018.05.19
Dėl el. laiškų skandalo smuko prezidentės populiarumas 15

Dėl žiniasklaidoje paskelbto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu...

Verslo aplinka
2018.05.19
Mokykloje Teksase – ginkluotas išpuolis 2

Santa Fe vidurinėje mokykloje Teksase, JAV – dar vienas mirtinas išpuolis. Pranešama, kad jo metu žuvo 10...

Verslo aplinka
2018.05.18
„MG Baltic“ bylą nagrinės birželio 7 d.

Vilniaus apygardos teismas skelbia „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos korupcijos bylą skyręs...

Verslo aplinka
2018.05.18
Būsto pirkėjai ir pardavėjai: kurių pusėje svarstyklių lėkštė? Rėmėjo turinys 2

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pernai išgyveno vieną aktyviausių periodų: Registrų centras skaičiuoja,...

Statyba ir NT
2018.05.18
Iš ligoninės išleistas Skripalis 1

Sergejus Skripalis, buvęs rusų agentas, išleidžiamas iš ligoninės po to, kai jį ir jo dukrą Juliją buvo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Kita krizė, tikėtina, smogs dėl prekybos karų ir kibernetinių atakų Premium

Jau birželį gali paaiškėti, ar skolų krizės ištiktoms euro zonos narėms gelbėjimo ratu tapęs Europos...

Finansai
2018.05.18
Po Europą įsiutinusio Trumpo elgesio Merkel susitinka su Putinu 15

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, penktadienį Sočyje susitinka su Vokietijos kanclere Angela Merkel,...

Verslo aplinka
2018.05.18
LNK vadovė teigia, kad iš LRKT neprašė ir negavo jokios išskirtinės informacijos

LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė sako, kad iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) neprašė ir...

Verslo aplinka
2018.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau