VŽ paaiškina: ką lems Irano prezidento rinkimai

Publikuota: 2017-05-19
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.

Irane penktadienį vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžosi du pagrindiniai kandidatai: dabartinis šalies vadovas, nuosaikių pažiūrų reformistas Hassanas Rouhani bei kietosios linijos šalininkas, dvasininkas Ebrahimas Raisi. VŽ paaiškina, kodėl šie rinkimai yra svarbūs.

Kiek demokratiški yra rinkimai Irane?

Po 1979-ųjų revoliucijos Irane buvo sukurta „Islamo respublika“, pagal kurią aukščiausia valdžia šalyje priklauso aukščiausiajam lyderiui. Nuo 1988-ųjų juo yra ajatola Ali Khamenei, kurio valdžia ir autoritetas nėra kvestionuojami.

Šalyje vyksta pakankamai laisvi ir demokratiški parlamento ir prezidento rinkimai, yra rengiami televizijos debatai, tačiau rinkimuose gali varžytis tik aukščiausiojo lyderio parinkti kandidatai. Šiemet 1.629 kandidatams, tarp jų visoms to siekusioms moterims, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Kelias dalyvauti rinkimuose buvo užvertas ir Mahmoudui Ahmadinedžadui, prezidento postą 2005-2013 m. užėmusiam politikui.

Kas dalyvauja rinkimuose?

Dar prieš savaitę rinkimų kampanijoje dalyvavo šeši politikai – trys, atstovaujantys reformistų stovyklą, ir trys iš taip vadinamos konservatorių pusės. Tačiau artėjant rinkimams, kandidatai vienas po kito atsisakė galimybės varžytis ir išreiškė paramą vienam iš dviejų favoritų – dabartiniam prezidentui, 68 metų amžiaus p. Rouhani, arba dvasininkui, 56 m. p. Raisi.

Kuo skiriasi kandidatai?

Rinkimuose varžosi, kaip apibendrina „The Economist“, dvi šalies ateities vizijos – globalus, su pasauliu ryšius siekiantis užmegzti Iranas bei izoliuota, stagnuojanti, religine valdžia paremta valstybė.

Ponas Rouhani, 2015-aisiais pasiekęs susitarimą dėl Irano branduolinės programos nutraukimo, už ką mainais buvo nutrauktos šaliai ilgus metus taikytos tarptautinės sankcijos, siūlo pirmąją viziją. Mažai iki tol žinomas p. Raisi – antrąją. Tiesa, abu kandidatai įsipareigojo nekeisti 2015 m. susitarimo.

Rinkimų kampanijoje dominavo skurdo, nelygybės, korupcijos ir nedarbo problemos. Oponentai kritikavo p. Rouhani, kad šis neįgyvendino savo pažadų mažinti socialinę atskirtį, padėti maždaug trečdaliui skurde gyvenančių šalies gyventojų. Ponas Raisi savo oponentą vadino elito atstovu, nesirūpinančiu liaudimi, o save pristatė kaip nuo pat vaikystės dirbusį našlaitį, žinantį, ką reiškia būti pamirštųjų pusėje.

Šiuo metu nedarbas šalyje siekia daugiau nei 10%, tarp jaunimo darbo neturi per 26%. Kasmet šalyje du kartus daugiau jaunuolių baigia universitetus nei yra sukuriama ar atsilaisvina darbo vietų.

Ponas Rouhani taip pat buvo kritikuojamas, kad jo žadėtos 50 mlrd. USD vertės užsienio investicijos po 2015-ųjų taip ir neatėjo, o vėl atsivėrusi galimybė laisviau prekiauti nafta leido pasitelkiant neaiškias schemas, dar labiau pasipelnyti turtingiesiems ir suvešėti korupcijai.

Konservatorių stovykla aiškino, kad revoliucijos idealai išblėso, jos pasiekimams iškilo rimta globalizacijos grėsmė, todėl būtina vykdyti visiškai kitokią politiką.

Dvasininkas Raisi žadėjo mėnesines išmokas neturtingiesiems, pigaus būsto galimybes ir paskolas susituokus.

Savo ruožtu p. Rouhani kalbėjo apie būtinybę tęsti reformas, pritraukti užsienio investicijas ir plėsti privataus sektoriaus vaidmenį ekonomikoje – šiuo metu jis tesudaro 20% Irano ūkio. Priešingu atveju šalis pakartos Sovietų Sąjungos scenarijų – produktyvumas išliks mažas, o neefektyvus ir korupcijos persmelktas ūkis galiausiai grius. Be to, Vakarai greičiausiai vėl atnaujins sankcijas.

„Sankcijos ir konfrontacija“, – taip p. Rouhani apibūdino Irano ateitį po p. Raisi pergalės.

Kokios yra p. Rouhani ir p. Raisi galimybės?

Oficialių apklausų Irane nėra. Vis dėlto neoficialūs tyrimai rodo, kad p. Rouhani yra gerokai populiaresnis kandidatas. „The Wall Street Journal“ cituoja Vašingtone veikiančios nevyriausybinės organizacijos duomenis, pagal kuriuos dabartinis prezidentas turėtų surinkti 61%, p. Raisi – 27% balsų.

Be to, šiuolaikinio Irano istorijoje visi prezidentai išbūdavo savo poste dvi kadencijas.

Tačiau situaciją gerokai keičia ajatolos Khamanei pozicija – kampanijos pabaigoje jis vis atviriau rėmė būtent p. Raisi, kurį jis pats ir atvedė į politiką. Aukščiausiasis Irano vadovas kampanijos metu aktyviai kritikavo p. Rouhani dėl šio ryšių su JAV bei augančio skurdo lygio.

Manoma, kad p. Raisi remia ir įtakingi Irano dvasininkai, kariuomenė bei didžiulę reikšmę turinti karinė organizacija „Revoliucijos sargai“. Kai kuriais vertinimais, šios grupės iš viso valdo per 40% šalies ekonomikos – nuo infrastruktūros iki prekybos bei pramonės.

Ponas Raisi yra artimas žmogus ajatolai Khamenei. 37 metus jis dirbo teisėjus arba prokuroru ir paskyrė šimtus tūkstančius, mirties bausmių politiniams oponentams. 1988-aisiais, po karo su Iraku pabaigos, įvykdytos masinės politinių kalinių žudynės, kurių metu nužudyta 4.000 žmonių. Dvasininkas Raisi buvo tarp trijų teisėjų, skirdavusių bausmes.

Vėliau aukščiausias vadovas Khamenei paskyrė jį svarbiausios šalies religinės organizacijos vadovu, o galiausiai nuvedė į prezidento rinkimus.

Koks yra tarptautinis kontekstas?

Kad ir kas laimėtų rinkimuose, mažai tikėtina, kad Iranas iš esmės pakeistų savo užsienio politiką – nebesikištų į karą Sirijoje, nedalyvautų konfliktuose Jemene ir Irake, rašo „Bloomberg“. Galutinis žodis visais svarbiausiais klausimais šalyje vis tiek priklauso ajatolai Khamanei.

Šiuo metu tarptautinės sankcijos Iranui yra panaikintos, tačiau JAV administracija ir toliau spaudžia įmones ir finansines institucijas nebendradarbiauti su šia šalimi. Todėl naftos pramonės įmonių ir kitų investuotojų džiaugsmingai sutiktas „didžiausias rinkos atsivėrimas po Berlyno sienos griūties“ nedavė didelių rezultatų.

Irano ekonomika pernai augo 6,5%, tačiau šį augimą daugiausiai lėmė išaugę naftos pardavimai.

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, gerokai griežčiau vertina Iraną nei jo pirmtakas Barackas Obama. Naujasis prezidentas, vos pradėjęs eiti savo pareigas, įvedė naujas sankcijas Irano įmonėms, susijusioms su šalies raketų programa.

Rinkimų Irane dieną prezidentas Trumpas lankosi Saudo Arabijoje, kur jis sieks atkurti kiek pašlijusius santykius su šia JAV regiono strategine partnere. Tai taip pat yra signalas Iranui, kad didesnių pokyčių artimiausiu metu neverta laukti.

Kodėl tai yra daugiau nei vien prezidento rinkimai?

Ajatolai Khamenei šiuo metu yra 77 m. Aukščiausiojo vadovo mirties atveju, naujojo paskyrimui labai didelę įtaką turėtų tuometinis šalies prezidentas. Manoma, kad p. Raisi gali būti jo pasirinktas įpėdinis, todėl šių rinkimų rezultatas gali nulemti Irano kryptį kur kas ilgesniam laikotarpiui.

„Daugeliu aspektu tai yra svarbiausi rinkimai šalyje per daugelį metų. Iranas dabar yra ties daugeliu svarbių kryžkelių, kurios nulems šalies ateitį, – agentūra „Bloomberg“ cituoja Anoushą Ehteshami, tarptautinių santykių profesorių Durhamo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES pratęsė sankcijas Rusijai  2

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines...

„Teva“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų, stabdo dividendų mokėjimą

Krizės ištikta kompanija „Teva Pharmaceutical Industries“ atleis daugiau nei ketvirtadalį savo darbuotojų,...

Pramonė
20:55
Seimo Ekonomikos komitetui vadovaus Rimantas Sinkevičius 1

Naujuoju Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku paskirtas valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos narys,...

Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas 4

Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą. Lietuva vadovaus projektui,...

PVM lengvata medžio granulėms neatsiras 2

Medžio granulėms ir briketams nebus taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9% tarifas.

Agroverslas
17:08
Lietuvos eksportuotojai vėl įsidrąsina Rusijoje

Iš nuosmukio išsikapsčiusi Rusijos ekonomika susigrąžina Lietuvos eksportuotojus – šiemet fiksuojamas solidus...

Pramonė
16:55
Naujieji Centrinės Europos lyderiai nenusileidžia ES dėl pabėgėlių kvotų

Naujieji Lenkijos ir Čekijos premjerai, ketvirtadienį pirmą kartą atvykę į Briuselį, nežada pakeisti savo...

Nesutiko svarstyti nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo 2

Seimas nesutiko svarstyti opozicinių liberalų atstovės Aušrinės Armonaitės parengtą bei beveik pusšimčio...

Žlugo interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui 6

Seimo valdančioji koalicija sugebėjo apginti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nuo opozicijos...

 Transliuotojai Radijo ir televizijos komisijai turės sumokėti daugiau 1

Nuo 2019 m. įsigalios didesnės komercinių transliuotojų įmokos už jų veiklą prižiūrinčios Radijo ir...

Rinkodara
13:13
Profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis

Profesinio mokymo įstaigos jau kitąmet bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas, tokiu būdu suteikiant...

Šapoka: kitąmet pasislėpti nuo mokesčių bus sudėtingiau 12

Po 2018 m. Finansų ministerija planuoja toliau mažinti darbo santykių apmokestinimą, lopyti mokesčių sistemos...

Palaukim, ICO rinka subręs 7

Gali būti, kad viešų kriptovaliutos siūlymų (ang. initial public offering – ICO) banga yra burbulas, kuris...

Valstybės tarnybą žadama „išgryninti“ 1

Vyriausybė siūlo po metų pradėti esminę valstybės tarnybos reformą, kuri būtų vykdoma palaipsniui, keliais...

Tvirtos valdžios Vokietijoje teks palaukti Premium

Vokietijoje pradėtas naujas valdžios formavimo etapas, tačiau sunkumų jame – ne mažiau nei anksčiau.

PST ir „Irdaiva“ įtariamos dėl kartelio 8

Statybų UAB „Panevėžio statybos trestas“ ir „Irdaiva“ įtariamos dėl dalyvavimo kartelyje. Dėl to šiuo metu...

Nėra strategijos, nėra perspektyvos

Lietuvoje nėra nesvarbių ūkio šakų – yra svarbios, svarbesnės ir svarbiausios: nelygu kuri iš jų gali...

Verslas laukia išmaniosios apskaitos starto Premium 5

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros ir dujų išmaniosios apskaitos projektas, kurio pirminė vertė...

Energetika
00:01
Veryga ir medikų profsąjungos pasirašė susitarimą 4

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos pasirašė susitarimą bendromis...

Verslo aplinka
2017.12.13
„Microsoft“ atveria debesis ir DI resursus kovai su klimato kaita

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ paskelbė pradedanti „AI for Earth“ projektą. Kompanija per penkerius...

Technologijos
2017.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau