VŽ paaiškina: ką lems Irano prezidento rinkimai

Publikuota: 2017-05-19
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.
Ebrahimo Reisi rėmėjai. Ahmado Halabisazo („Sipa“ / „Scanpix“) nuotr.

Irane penktadienį vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžosi du pagrindiniai kandidatai: dabartinis šalies vadovas, nuosaikių pažiūrų reformistas Hassanas Rouhani bei kietosios linijos šalininkas, dvasininkas Ebrahimas Raisi. VŽ paaiškina, kodėl šie rinkimai yra svarbūs.

Kiek demokratiški yra rinkimai Irane?

Po 1979-ųjų revoliucijos Irane buvo sukurta „Islamo respublika“, pagal kurią aukščiausia valdžia šalyje priklauso aukščiausiajam lyderiui. Nuo 1988-ųjų juo yra ajatola Ali Khamenei, kurio valdžia ir autoritetas nėra kvestionuojami.

Šalyje vyksta pakankamai laisvi ir demokratiški parlamento ir prezidento rinkimai, yra rengiami televizijos debatai, tačiau rinkimuose gali varžytis tik aukščiausiojo lyderio parinkti kandidatai. Šiemet 1.629 kandidatams, tarp jų visoms to siekusioms moterims, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Kelias dalyvauti rinkimuose buvo užvertas ir Mahmoudui Ahmadinedžadui, prezidento postą 2005-2013 m. užėmusiam politikui.

Kas dalyvauja rinkimuose?

Dar prieš savaitę rinkimų kampanijoje dalyvavo šeši politikai – trys, atstovaujantys reformistų stovyklą, ir trys iš taip vadinamos konservatorių pusės. Tačiau artėjant rinkimams, kandidatai vienas po kito atsisakė galimybės varžytis ir išreiškė paramą vienam iš dviejų favoritų – dabartiniam prezidentui, 68 metų amžiaus p. Rouhani, arba dvasininkui, 56 m. p. Raisi.

Kuo skiriasi kandidatai?

Rinkimuose varžosi, kaip apibendrina „The Economist“, dvi šalies ateities vizijos – globalus, su pasauliu ryšius siekiantis užmegzti Iranas bei izoliuota, stagnuojanti, religine valdžia paremta valstybė.

Ponas Rouhani, 2015-aisiais pasiekęs susitarimą dėl Irano branduolinės programos nutraukimo, už ką mainais buvo nutrauktos šaliai ilgus metus taikytos tarptautinės sankcijos, siūlo pirmąją viziją. Mažai iki tol žinomas p. Raisi – antrąją. Tiesa, abu kandidatai įsipareigojo nekeisti 2015 m. susitarimo.

Rinkimų kampanijoje dominavo skurdo, nelygybės, korupcijos ir nedarbo problemos. Oponentai kritikavo p. Rouhani, kad šis neįgyvendino savo pažadų mažinti socialinę atskirtį, padėti maždaug trečdaliui skurde gyvenančių šalies gyventojų. Ponas Raisi savo oponentą vadino elito atstovu, nesirūpinančiu liaudimi, o save pristatė kaip nuo pat vaikystės dirbusį našlaitį, žinantį, ką reiškia būti pamirštųjų pusėje.

Šiuo metu nedarbas šalyje siekia daugiau nei 10%, tarp jaunimo darbo neturi per 26%. Kasmet šalyje du kartus daugiau jaunuolių baigia universitetus nei yra sukuriama ar atsilaisvina darbo vietų.

Ponas Rouhani taip pat buvo kritikuojamas, kad jo žadėtos 50 mlrd. USD vertės užsienio investicijos po 2015-ųjų taip ir neatėjo, o vėl atsivėrusi galimybė laisviau prekiauti nafta leido pasitelkiant neaiškias schemas, dar labiau pasipelnyti turtingiesiems ir suvešėti korupcijai.

Konservatorių stovykla aiškino, kad revoliucijos idealai išblėso, jos pasiekimams iškilo rimta globalizacijos grėsmė, todėl būtina vykdyti visiškai kitokią politiką.

Dvasininkas Raisi žadėjo mėnesines išmokas neturtingiesiems, pigaus būsto galimybes ir paskolas susituokus.

Savo ruožtu p. Rouhani kalbėjo apie būtinybę tęsti reformas, pritraukti užsienio investicijas ir plėsti privataus sektoriaus vaidmenį ekonomikoje – šiuo metu jis tesudaro 20% Irano ūkio. Priešingu atveju šalis pakartos Sovietų Sąjungos scenarijų – produktyvumas išliks mažas, o neefektyvus ir korupcijos persmelktas ūkis galiausiai grius. Be to, Vakarai greičiausiai vėl atnaujins sankcijas.

„Sankcijos ir konfrontacija“, – taip p. Rouhani apibūdino Irano ateitį po p. Raisi pergalės.

Kokios yra p. Rouhani ir p. Raisi galimybės?

Oficialių apklausų Irane nėra. Vis dėlto neoficialūs tyrimai rodo, kad p. Rouhani yra gerokai populiaresnis kandidatas. „The Wall Street Journal“ cituoja Vašingtone veikiančios nevyriausybinės organizacijos duomenis, pagal kuriuos dabartinis prezidentas turėtų surinkti 61%, p. Raisi – 27% balsų.

Be to, šiuolaikinio Irano istorijoje visi prezidentai išbūdavo savo poste dvi kadencijas.

Tačiau situaciją gerokai keičia ajatolos Khamanei pozicija – kampanijos pabaigoje jis vis atviriau rėmė būtent p. Raisi, kurį jis pats ir atvedė į politiką. Aukščiausiasis Irano vadovas kampanijos metu aktyviai kritikavo p. Rouhani dėl šio ryšių su JAV bei augančio skurdo lygio.

Manoma, kad p. Raisi remia ir įtakingi Irano dvasininkai, kariuomenė bei didžiulę reikšmę turinti karinė organizacija „Revoliucijos sargai“. Kai kuriais vertinimais, šios grupės iš viso valdo per 40% šalies ekonomikos – nuo infrastruktūros iki prekybos bei pramonės.

Ponas Raisi yra artimas žmogus ajatolai Khamenei. 37 metus jis dirbo teisėjus arba prokuroru ir paskyrė šimtus tūkstančius, mirties bausmių politiniams oponentams. 1988-aisiais, po karo su Iraku pabaigos, įvykdytos masinės politinių kalinių žudynės, kurių metu nužudyta 4.000 žmonių. Dvasininkas Raisi buvo tarp trijų teisėjų, skirdavusių bausmes.

Vėliau aukščiausias vadovas Khamenei paskyrė jį svarbiausios šalies religinės organizacijos vadovu, o galiausiai nuvedė į prezidento rinkimus.

Koks yra tarptautinis kontekstas?

Kad ir kas laimėtų rinkimuose, mažai tikėtina, kad Iranas iš esmės pakeistų savo užsienio politiką – nebesikištų į karą Sirijoje, nedalyvautų konfliktuose Jemene ir Irake, rašo „Bloomberg“. Galutinis žodis visais svarbiausiais klausimais šalyje vis tiek priklauso ajatolai Khamanei.

Šiuo metu tarptautinės sankcijos Iranui yra panaikintos, tačiau JAV administracija ir toliau spaudžia įmones ir finansines institucijas nebendradarbiauti su šia šalimi. Todėl naftos pramonės įmonių ir kitų investuotojų džiaugsmingai sutiktas „didžiausias rinkos atsivėrimas po Berlyno sienos griūties“ nedavė didelių rezultatų.

Irano ekonomika pernai augo 6,5%, tačiau šį augimą daugiausiai lėmė išaugę naftos pardavimai.

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, gerokai griežčiau vertina Iraną nei jo pirmtakas Barackas Obama. Naujasis prezidentas, vos pradėjęs eiti savo pareigas, įvedė naujas sankcijas Irano įmonėms, susijusioms su šalies raketų programa.

Rinkimų Irane dieną prezidentas Trumpas lankosi Saudo Arabijoje, kur jis sieks atkurti kiek pašlijusius santykius su šia JAV regiono strategine partnere. Tai taip pat yra signalas Iranui, kad didesnių pokyčių artimiausiu metu neverta laukti.

Kodėl tai yra daugiau nei vien prezidento rinkimai?

Ajatolai Khamenei šiuo metu yra 77 m. Aukščiausiojo vadovo mirties atveju, naujojo paskyrimui labai didelę įtaką turėtų tuometinis šalies prezidentas. Manoma, kad p. Raisi gali būti jo pasirinktas įpėdinis, todėl šių rinkimų rezultatas gali nulemti Irano kryptį kur kas ilgesniam laikotarpiui.

„Daugeliu aspektu tai yra svarbiausi rinkimai šalyje per daugelį metų. Iranas dabar yra ties daugeliu svarbių kryžkelių, kurios nulems šalies ateitį, – agentūra „Bloomberg“ cituoja Anoushą Ehteshami, tarptautinių santykių profesorių Durhamo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trukdžius inovacijoms sukuriame patys

Esu rizikos kapitalo investuotojas, verslininkas ir mentorius, inovacijų patarėjas, vystantis šią kultūrą...

Technologijos
2018.05.22
Zuckerbergas išsisuko, bet laukia klausimai raštu

Socialinio tinklo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas išvengė dalies Europos Parlamento (EP) lyderių...

Technologijos
2018.05.22
Brošiūroje gyventojams švedai nurodė ruoštis karui 4

Kitą savaitę Švedija šalies gyventojams išsiųs instrukcijas, kaip pasirengti kariniam konfliktui.

Verslo aplinka
2018.05.22
Žiedinės ekonomikos startui pasiruošta: įtvirtinti tikslai ir taisyklės 1

ES valstybės narės antradienį pritarė naujoms taisyklėms, kurios padės įgyvendinti žiedinės ekonomikos...

Pramonė
2018.05.22
Artėjant BDAR kartojama: Duomenų inspekcija kurį laiką nebaus 1

Nors naujus reikalavimus duomenų apsaugos srityje įvedantis ir dideles baudas už jų nesilaikymą nustatantis...

Verslo aplinka
2018.05.22
„Marks & Spencer“ planuoja uždaryti 100 parduotuvių

Jungtinės Karalystės (JK) mažmeninės prekybos drabužiais tinklas „Marks & Spencer“ pranešė, kad iki 2022 m.

Verslo aplinka
2018.05.22
KT vertins, ar pirmumas darbo konkurse atlikus karo prievolę neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar pirmumas darbo konkurse į valstybės tarnybą atlikus karo prievolę...

Verslo aplinka
2018.05.22
„Facebook“ vadovas stos prieš ES pareigūnus: ko tikėtis

Socialinį tinklą „Facebook“ valdančios bendrovės vadovas Markas Zuckerbergas antradienį viešai atsakinės į...

2018.05.22
LRT tarybos pirmininku išrinktas Gadeikis

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku antradienį išrinktas 63-ių žurnalistas,...

Rinkodara
2018.05.22
Premjeras viliasi, kad Seimas patvirtins Vyriausybės siūlomas reformas 1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas neprieštaraus Vyriausybės teikiamų struktūrinių reformų...

Verslo aplinka
2018.05.22
Iranas pasmerkė JAV grasinimus dėl sankcijų

Javadas Zarifas, Irano užsienio reikalų ministras, pasmerkė pirmadienį pasirodžiusius JAV valstybės...

Verslo aplinka
2018.05.22
Putinas renkasi tuos pačius: ekonominę politiką formuos krizę išgyvenę veteranai Premium

Paskelbus naują Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, komandą, kuri bus atsakinga už šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2018.05.22
Svarstys dar vieną kandidatą į VTEK vadovus

Teisininkas Edmundas Sakalauskas pasiūlytas paskirti naujuoju Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos...

Verslo aplinka
2018.05.22
ES imasi prekybos derybų su Australija ir Naująja Zelandija

Europos Komisija antradienį gavo įgaliojimus bei derybinius nurodymus prekybos deryboms su Australija ir...

Verslo aplinka
2018.05.22
ES grįžta prie finansinių sandorių apmokestinimo idėjos Premium 1

Dešimt ES valstybių vėl imasi svarstyti finansinių sandorių apmokestinimą, tačiau kaip krizės įveikimo...

Verslo aplinka
2018.05.22
R. Kazėnienė paskirta laikinąja Kauno tardymo izoliatoriaus direktore  10

Naujasis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius antradienį Teisingumo ministerijos auditorę Rasą Kazėnienę...

Verslo aplinka
2018.05.22
Nesvarstys siūlymo riboti vaistinių skaičiaus miestuose

Seimas nusprendė nesvarstyti grupės politikų iniciatyvos nuo 2022-ųjų pradėti riboti tam pačiam tinklui...

Verslo aplinka
2018.05.22
Islandai steigia biurą Vilniuje ir siūlo beveik islandiškus atlyginimus 13

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjai iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė atidarantys tyrimų...

Technologijos
2018.05.22
Italijos populistai į premjero postą siūlo teisininką 1

Italijos „Penkios žvaigždės“ ir „Šiaurės Lyga“ po ilgų derybų pirmadienį Italijos prezidentui Sergio...

Verslo aplinka
2018.05.22
Už „4energia“ valdomus vėjo parkus teks pakloti per pusę milijardo Premium 2

Dėl galimybės įsigyti didžiausius Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkus UAB „Lietuvos energija“ surėmė pečius...

Energetika
2018.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau