STT susirūpino: didelės valstybinės įmonės paramą dalija neskaidriai

Publikuota: 2017-05-16
„Lietuvos geležinkeliai“ įvairiems paramos projektams pernai paskyrė trečdalį savo pelno, t.y. beveik milijoną eurų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Lietuvos geležinkeliai“ įvairiems paramos projektams pernai paskyrė trečdalį savo pelno, t.y. beveik milijoną eurų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikrintų aštuonių didžiausių šalies valstybinių įmonių keturios pernelyg didelę dalį savo grynojo pelno skyrė teisiškai tinkamai nereglamentuotai, todėl neskaidriai padalijamai paramai. Ūkio ministerija aiškina, kad jau netrukus bus patvirtinta aiški tvarka, gerokai apribojanti valstybinių įmonių galimybes į kairę ir į dešinę dalinti uždirbtąjį pelną.

Patikrino aštuonias bendroves

STT pranešė, kad nuo š.m. pradžios įsigaliojus Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimams šiai Tarnybai buvo suteikta teisė atlikti korupcijos rizikos analizę ir valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse.

„Todėl atsižvelgdami į prioritetines veiklos sritis, atlikome korupcijos rizikos analizę aštuoniose valstybės valdomų bendrovių paramos teikimo srityje. Analizuota AB Lietuvos pašto, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Problematika“, AB „Smiltynės perkėla“, AB „Detonas“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, AB „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos energijos paramos fondo veikla teikiant paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą“, – rašoma STT pranešime.

Atlikta analizė parodė, kad 2016 m. „Lietuvos geležinkeliai“ paramai paskyrė trečdalį 2015-aisiais gauto daugiau kaip 2,776 mln. Eur pelno, Lietuvos paštas – daugiau kaip penktadalį iš uždirbtų daugiau kaip 860.000 Eur, Lietuvos radijo ir televizijos centras – irgi penktadalį iš daugiau kaip 171.000 Eur, „Smiltynės perkėla“ – kiek mažiau kaip penktąją dalį iš gauto daugiau kaip 163.000 Eur pelno.

Likusios keturios patikrintos didelės valstybinės įmonės įvairiems paramos projektams skyrė gerokai mažesnę dalį savo pelno.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::vi_paramai_skirtos_pelno_proporcijos

Nėra tinkamo reglamentavimo

STT atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad kai kurios valstybinės įmonės gana nemenką savo pelno dalį skiria ne pervedimams į biudžetą, bet paramos projektams, bet ir į tai, kad analizuojant situaciją nustatyta, jog „nėra patvirtinto norminio pobūdžio teisės akto, kuris reglamentuotų paramos teikimo tvarką valstybinio kapitalo bendrovėse ir įtvirtintų nuostatas bei saugiklius, užkertančius kelią galimam neskaidriam paramos teikimui“. Tad visa atsakomybė už paramos teikimo skaidrumą ir pagrįstumą tenka bendrovių valdytojams, t.y. ministerijoms, ir jų renkamiems bendrovių valdymo atstovams.

Taigi, anot STT, nėra nustatyto skaidraus labdaros ir paramos teikimo mechanizmo, todėl sprendimus dėl jos paskyrimo faktiškai vienasmeniškai priima tų įmonių vadovai. Neretai parama siekia dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų, nors, pasak STT, nėra teisiškai aišku, kas ir kokiais kriterijais remdamasis turėtų priimti sprendimą dėl tokios paramos suteikimo.

Pranešime taip pat rašoma, kad „dėl nepakankamo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokią maksimalią paskirstomojo ar grynojo pelno dalį valstybinio kapitalo bendrovė gali skirti paramai einamaisiais metais, kad būtų išlaikyta protinga proporcija tarp paramai skiriamų lėšų ir valstybei sumokamų dividendų dydžio“.

Rekomenduoja daugiau viešumo

Be to, nėra tinkamai reglamentuota, ar bendrovė gali teikti paramą, jei per kalendorinius metus ji neuždirbo jokio pelno arba patyrė nuostolių.

„Atlikta analizė atskleidė, kad kai kurios STT vertintos valstybės valdomos bendrovės iki šiol neturi savo vidinių paramos teikimo tvarkų, o turimos tvarkos antikorupciniu požiūriu yra tobulintinos, kadangi nėra nustatytų arba nepakankamai aiškiai nustatytos teikiamos paramos kryptys ir prioritetai, nenurodoma, kokią pirmenybę suteikia paramos prašymo atitiktis prioritetinėms kryptims, nenustatyti paramos teikimo kriterijai, jų reikšmės ir vertinimas; nenustatyti arba nepakankamai aiškiai nustatyti paramos gavėjai ir veiklos, kuriems parama neskiriama ir pan.“, – rašoma pranešime spaudai.

„Išvardyti teisinio reglamentavimo trūkumai didina korupcijos riziką, nes suteikia bendrovių valdytojams ir jų renkamiems valdymo atstovams per plačius diskrecinius įgaliojimus – skirstyti paramą savo nuožiūra“, – priduriama jame.

STT mano, kad bendrovių vykdoma suteiktos paramos panaudojimo kontrolė yra formali, todėl jos turėtų viešinti išsamesnę informaciją apie suteiktą paramą.

„Atsižvelgdama į bendrovių paramos teikimo reglamentavimo ir jo įgyvendinimo trūkumus, STT pateikė bendrovėms pasiūlymų dėl jų tobulinimo, o Ūkio ministerijai pasiūlė parengti valstybės ir savivaldybių bendrovių paramos teikimo gaires“, – rašoma STT pranešime spaudai.

Baigia rengti naują tvarką

Mindaugas Janulionis, ūkio ministro patarėjas, informavo VŽ, kad dabartinė Vyriausybė jau anksčiau susirūpino būtinybe tiksliai ir skaidriai reglamentuoti, kaip valstybinės įmonės gali dalinti paramai savo uždirbtą pelną. Tokia tvarka jau esą baigiama rengti ir netrukus, po kelių savaičių, pasieks Vyriausybę, kuri ir turėtų priimti atitinkamą nutarimą.

Pasak Ūkio ministerijos atstovo, naująja tvarka bus be kita ko atsiliepta į visas STT išvardintas pastabas šiuo klausimu.

Ūkio ministerija siūlys nustatyti, kad valstybinės bendrovės per metus labdarai ir paramai galės skirti ne daugiau kaip 3% savo uždirbto grynojo pelno, tačiau tam galės būti skirta ne daugiau kaip 0,5 mln. Eur. „Įmonės labai skiriasi savo dydžiu – „Lietuvos energijai“ arba „Lietuvos geležinkeliams“ 3% yra nominaliais skaičiais kur kas didesnė suma nei, tarkim, „Detonui“ ar Radijo ir televizijos centrui. Todėl ir įvedamas papildomas pusės milijono eurų apribojimas“, – VŽ sakė p. Janulionis.

Be to, bus siūloma nustatyti, kad vienas paramos gavėjas galės per metus iš vienos valstybinės įmonės gauti ne daugiau kaip 300.000 Eur. Sprendimų dėl paramos teikimo priėmime negalės negalės dalyvauti valstybinių įmonių valdybose esantys politikai, pvz., viceministrai).

Kiekviena valstybinė įmonė privalės pasitvirtinti aiškius paramos teikimo kriterijus. Visą informaciją apie suteiktą paramą bendrovės kas ketvirtį turės viešinti savo interneto puslapiuose.

Tikimasi, kad nauja tvarka bur Vyriausybėje priimta ir įsigalios jau šią vasarą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau