Po rimto konflikto su Berlynu, Erdoganas vyksta susitikti su Trumpu

Publikuota: 2017-05-16
Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas. Aleksejaus Nikolskio („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.
Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas. Aleksejaus Nikolskio („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, pirmadienį užsiminė, kad Vokietija svarsto galimybę atšaukti savo karius iš Turkijos po to, kai šalies parlamento atstovai nebuvo įleisti į karinę bazę Turkijoje, kur jie yra dislokuoti. Savo ruožtu Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, antradienį vyksta į Vašingtoną, kur susitiks su JAV vadovais. Ankara yra nepatenkinta neseniai paskelbtu Amerikos sprendimu apginkluoti kurdų kovotojus.

„Tęsime dialogą su Turkija, tačiau tuo pat metu svarstysime kitus būdus, kaip įgyvendinti mūsų misiją. Tai reiškia alternatyvų Incirliko karinei bazei paiešką, viena jų yra Jordanija“, – pirmadienį kalbėjo p. Merkel.

Kanclerė teigė, kad įstatymų leidėjams yra būtina aplankyti karius, nes parlamentas kontroliuoja Vokietijos kariuomenės dislokavimą.

Incirliko karinėje bazėje Turkijoje šiuo metu yra dislokuota 250 Vokietijos karių, kurie dalyvauja NATO kampanijoje prieš „Islamo valstybę“. Vokietijos pasitraukimas galėtų reikšti misijos žlugimą, rašo „Financial Times“.

Įtampa nenuslūgsta

Vokietija pastaruoju metu suteikė prieglobstį 414 Turkijos kariuomenės pareigūnams ir diplomatams bei jų šeimų nariams. Jiems grėsė susidorojimas gimtinėje, p. Erdoganui vykdant masinę valymų kampaniją po nepavykusio karinio perversmo pernai.

Berlybas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl p. Erdogano valymų masto bei prieš Vokietiją nukreiptos retorikos per neseniai įvykusio referendumo kampaniją. Ponui Erdoganui po jo pavyko gerokai sustiprinti prezidento galias. Nesutarimus tarp abiejų valstybių įžiebė ir Berlyno sprendimas neleisti Turkijos politikams agituoti už p. Erdoganą Vokietijoje.

Berlynas taip pat protestuoja dėl dviejų Vokietijos piliečių sulaikymo praėjusį mėnesį. Jiems Turkijoje pateikti su terorizmu susiję kaltinimai.

Kanclerė Merkel yra įspėjusi, kad taip vadinama raudonoji linija būtų peržengta, jeigu Ankara surengtų kitą referendumą dėl mirties bausmės grąžinimo. Tai beveik neabejotinai reikštų ES ir Turkijos derybų dėl šalies narystės Bendrijoje pabaigą. Apie tokį referendumą yra užsiminęs p. Erdoganas.

Tačiau iki šiol galioja Vokietijos iniciuotas susitarimas dėl pabėgėlių grąžinimo į Turkiją. Tiesa, p. Erdoganas ne kartą žadėjo jį panaikinti. Ankara yra nepatenkinta, kad esminis susitarimo punktas – dėl bevizio režimo turkams – nėra įgyvendintas. Briuselis aiškina, kad Turkija neatitinka reikiamų sąlygų.

Ponia Merkel ir p. Erdoganas turėtų susitikti kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Kels kurdų klausimą

Tuo tarpu JAV ir Turkijos santykius pastaruoju metu temdo prezidento Donaldo Trumpo sprendimas apginkluoti kurdų kovotojus. Ponas Trumpas mano, kad jie yra vienintelė jėga, galinti įveikti „Islamo valstybės“ kovotojus Rakos mieste, kuris de facto yra teroristų sostinė.

Neabejojama, kad p. Erdoganas antradienį Vašingtone kels šį klausimą.

„Jeigu esame strateginiai partneriai, turėtume priimti sprendimus kartu. Jeigu mūsų aljansą nustelbs kiti dalykai, tuomet turėtume rūpintis patys savimi. Negalime leisti, kad šis aljansas būtų pakeistas Turkijai nepalankia politika“, – savaitgalį kalbėjo p. Erdoganas.

Turkija nerimauja, kad auganti kurdų karinė galia Sirijoje sukels neramumus valstybės viduje, o JAV kurdams duoti ginklai bus panaudoti prieš Turkijos kariuomenę, kuri yra antra didžiausia NATO. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pirmadienį taip pat aiškino nematantis poreikio apginkluotu kurdų kovotojus.

Karinis bendradarbiavimas tarp JAV ir Turkijos išblėso po 2003-ųjų, kai Ankara neleido JAV naudoti savo bazių invazijai į Iraką, primena „Bloomberg“.

Turkija taip pat norėtų, kad JAV išduotų dvasininką Fetullahą Guleną, kurį Ankara kaltina dėl pernykščio perversmo rengimo bei paleistų Rezą Zarrabą, JAV įkalintą Turkijos verslininką, kuris yra kaltinamas sankcijų Iranui režimo pažeidimu bei pinigų plovimu.

Tačiau JAV ir Turkijos vadovų santykiai ir retorika vienas kito atžvilgiu yra kur nuosaikesnė nei Europos atveju, pastebi „Foreign Policy“. Pavyzdžiui, prezidentas Trumpas nekritikavo p. Erdogano po referendumo dėl prezidento galių išplėtimo, o tik pasveikino jį su pergale.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMI skelbs daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) pranešė, kad šiemet...

Kitų ES valstybių piliečiai galės Lietuvoje steigti partijas

Europos Sąjungos reikalavimu Lietuvoje jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį bus stengiamasi priimti...

Latvija išsižada svajonės tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Premium 5

Latvijos bandymas atgavus nepriklausomybę pozicionuoti save kaip bankinį tiltą tarp Rytų ir Vakarų žlugo.

Automobiliai Lietuvoje teršia vis labiau 1

Lietuvos transporto sektoriuje tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios laikomos pagrindine...

Transportas
12:50
„Utenos trikotažas“ sukauptą pelną perkėlė į kitus metus

Koncerno SBA valdoma didžiausia Vidurio ir Rytų Europos tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“,...

Finansai
12:12
Prasmingos vasaros vaikams paieškos: edukacija gali būti smagi Rėmėjo turinys

Didėjantis tėvų, norinčių, kad jų atžalos vasarą leistų turiningai, skaičius augina ir naują verslo nišą: per...

Laisvalaikis
06:00
Vokietija pagalbai Sirijoje skirs milijardą 1

Vokietija pasiruošusi pagalbai Sirijoje skirti milijardą Eur. Su tokiu pasiūlymu šalies užsienio reikalų...

„Vilkyškių pieninė“: sprendimas dėl investicijų Tauragėje nėra priimtas

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie investicinius planus Tauragėje, „Vilkyškių...

Agroverslas
10:37
Dėl muitų karo „Puma“ svarsto iškelti gamybą iš Kinijos

Vokietijos sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Puma“, siekdama apsisaugoti nuo JAV ir Kinijos...

Pramonė
08:20
Auga oponuojančių siūlomoms NT ir kitoms mokesčių pertvarkoms gretos Premium 2

Iš Vyriausybės pasiūlytų ekonominių reformų daugiausia kritikos ir raginimų persigalvoti sulaukia siūlymai...

Finansai
06:00
Kai valdininkai brangesni už gydytojus 13

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sumažinti eiles pas medikus, siūlo per pirmąsias dvi ligos...

Trumpo ir Macrono susitikime – komplimentais pridengti nesutarimai 1

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pompastiškoje ceremonijoje pasitiko Prancūzijos prezidentą, Emmanuelį...

Verslo aplinka
2018.04.24
Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai aptarė augančią Rusijos grėsmę

Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai antradienį Vilniuje aptarė šalių bendradarbiavimą stiprinant gynybos...

Verslo aplinka
2018.04.24
Kremlius planuoja į ekonomiką įlieti 10 trilijonų rublių 9

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kuria planą, pagal kurį išlaidos sveikatos apsaugai, švietimui ir...

Verslo aplinka
2018.04.24
„Niklita“ iš R. Kazėnienės siekia prisiteisti 6.000 Eur 1

Įkalinimo įstaigoms maitinimo paslaugas teikianti bendrovė „Niklita“ už pažeistą dalykinę reputaciją siekia...

Verslo aplinka
2018.04.24
„Nordea“ sumažino Lietuvos, padidino Latvijos ir Estijos BVP prognozes 1

Šiaurės šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai sumažino Lietuvos, padidino Latvijos ir Estijos bendrojo...

Verslo aplinka
2018.04.24
Toliau neapsisprendžiama dėl Seimo komisijos padėčiai žemės ūkyje tirti 1

Dviems Seimo komitetams pasisakius prieš laikinosios komisijos padėčiai žemės ūkyje tirti sudarymą,...

Verslo aplinka
2018.04.24
Valdančiųjų balsais Seimas paglostė Vyriausybę, opozicija purkštauja

Seimas valdančiosios koalicijos balsais pademonstravo paramą apie pusantrų metų dirbančiai Sauliaus...

Verslo aplinka
2018.04.24
Graikija pranoko save ir kreditorių lūkesčius  5

Europos Komisija (EK) pirmadienį patvirtino, kad Graikija praėjusiais metais vėl gerokai viršijo biudžeto...

Verslo aplinka
2018.04.24
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP išlieka vienas mažiausių visoje ES 2

Lietuvos valdžios skola praėjusių metų pabaigoje siekė 16,632 mlrd. Eur ir sudarė 39,7% šalies bendrojo...

Verslo aplinka
2018.04.24

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau