Po pamokų paliktas verslumo ugdymas

Publikuota: 2017-05-13
Geriausia iš 179 Lietuvos mokyklose veikiančių mokinių mokomųjų bendrovių, 2017 m. tapo C&TE, gaminanti nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Geriausia iš 179 Lietuvos mokyklose veikiančių mokinių mokomųjų bendrovių, 2017 m. tapo C&TE, gaminanti nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos antrokės, sukūrusios šilumą sugeriančius nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti, atstovaus Lietuvai tarptautiniame mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) konkurse Briuselyje. Mokinių verslo pavyzdžių Lietuvoje daug, tačiau verslumo skatinimui reikia ne tik jų pačių entuziazmo.

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) nacionaliniame MMB konkurse dalyvavo 44 stipriausios MMB, o vien šiais mokslo metais tokių šalies mokyklose veikė 179, kai kuriose – po 10 ir daugiau.

MMB laikomos praktinio verslumo mokymosi rezultatu, nes patys mokiniai kuria produktus ar paslaugas ir verslumo mokosi realiai: nuo idėjos brandinimo, verslo plano sudarymo iki akcijų išpirkimo ir dividendų išsidalijimo. Per 24 programos Lietuvoje metus mokiniai įsteigė 2.198 MMB, jų pajamos sudaro 685.401 Eur.

Pavyzdžiui, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos trečiokų įsteigta MMB „FunFilm“, nuo praėjusių metų laprkčio gavusi 660 Eur pajamų, jau pardavė 49 magnetus „Clip-it“, skirtus lengviau tvirtinti priedus prie fotoaparato ar filmavimo kameros, 15 iš jų per tarptautinę e. komercijos platformą Ebay.com pasiekė Švedijos pirkėjus.

Nors dažnai kritikuojama, esą Lietuvoje mokiniai neįgyja verslumo įgūdžių, nebent sausų ekonomikos žinių, o tuo metu už švietimo sistemos pasiekimus karūnuojamoje Estijoje jau pradinukai mokosi, kam ir už kiek parduoti savo produktą, teigiamų iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“ pelnė 3 tarptautinius apdovanojimus, o Valentinos Dagienės, Vilniaus universiteto profesorės, sukurtas informatikos ir kompiuterinio raštingumo mokymosi modelis „Bebras“ jau tapo tarptautiniu standartu – 2016 m. „Bebro“ konkurse dalyvavo 40 valstybių mokiniai.

Verslas po pamokų

Proveržį žadančias iniciatyvas stabdo sisteminio požiūrio trūkumas. Justinas Noreika, LJA vadovas, nurodo, kad ekonomikos ir verslo mokyti pradedama tik 9–10 klasėse, o juk mokiniai norėtų su tuo susipažinti dar iki gimnazijos.

„Pastebime tendenciją, kad mokytis verslumo ir steigti mokomąsias bendroves nori vis jaunesni, 5–8 klasių, mokiniai, ypač tose progimnazijose, kurios anksčiau buvo gimnazijomis. Tačiau vienintelė galimybė – neformalusis ugdymas, ir dar jeigu atsiranda motyvuotas mokytojas, nes pamokų, valandų tokiai veiklai trūksta“, – teigia p. Noreika.

Jis priduria, kad neretai skiriamų pamokų laiko užtenka tik teorijai.

Ponas Noreika sako, kad reali situacija mokyklose yra nepavydėtina, nors nuolat deklaruojama apie kaip niekada anksčiau reikalingą verslumo ugdymą, – verslumas dažniausiai lieka papildoma pamoka. Pastarųjų valandų skyrimas priklauso nuo mokyklos bendruomenės, administracijos sprendimo, kokiam dalykui jų suteikti: verslumui ar matematikai, kalboms, kurių brandos egzaminus mokiniai laikys.

„Vis dėlto mažėja mokyklų vadovų, teigiančių, kad mokykla – ne vieta verslui“, – konstatuoja p. Noreika.

LJA duomenimis, šiais mokslo metais MMB veikia 90-yje mokyklų arba ketvirtadalyje švietimo įstaigų, kuriose mokosi vyresnių klasių mokiniai. Lietuvoje yra 398 gimnazijos, iš viso – 1151 mokykla. Palyginti, 2015 m. Estijoje vyresnėse klasėse veikė 200 mažųjų bendrovių, 32% Estijos mokyklų.

„LJA mokytojų tinklas apima 300 mokyklų. Daugiau kaip pusė mokyklų į šį tinklą neįtrauktos, taip pat daugiau kaip pusė mokyklų nedalyvauja praktinėje veikloje – MMB kūrime, tad potencialo plėstis yra daug“, – nurodo p. Noreika.

Formaliai ir Estijoje, ir Lietuvoje pradinukai mokomi į kitus dalykus integruoto verslumo, tačiau yra ir skirtumų. 2016 m. išleistoje „Eurydice“ analizėje apie verslumo ugdymą Europos mokyklose pabrėžiama, kad Estija turi nacionalinę verslumo ugdymo strategiją, plėtros planą „Būk verslus!“, tuo metu Lietuvai būdinga plati verslumo samprata, nes remiamasi ne nacio­naline apibrėžtimi, o Europos bendrųjų gebėjimų samprata. Tai reiškia, kad Estijoje, tokie strateginiai tikslai, kaip aktyvus pilietiškumas, socialinė verslininkystė, įmonių steigimas ir įsidarbinimas priskiriami specifinei verslumo ugdymo strategijai, tie patys siekiai Lietuvoje – bendrai ekonominės plėtros strategijai.

Taip pat, nors daugelyje valstybių patirtinio mokymosi veiklos, MMB steigimas, organizuojamos kartu su kitomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, JA, ir priskiriamos užklasinei veiklai, Estijoje jos įtrauktos į mokyklinę programą.

Praktinė verslininkystės patirtis Estijoje integruojama trimis lygmenimis, Lietuvoje – tik pagrindinio ugdymo pakopoje. Specifinę verslumo ugdymo strategiją turinti Estija taip pat įvardijama ir kaip viena iš nedaugelio šalių turinčių, pavyzdžiui, Verslumo ugdymo ekspertų grupę valstybės lygmeniu, kurios praktikai turi užtikrinti, kad švietimo sistema turėtų sąsajų su realiu gyvenimu ir būtų aprūpinama reikiama informacija, taip pat – mokymosi pagalbą: tik 4 Europos valstybėse veikia centrinės valdžios finansuojami mokytojų tinklai.

Entuziazmas – ne „iš viršaus“

Praėjusį penktadienį JLA organizuotame renginyje Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, ūkio viceministrė, sveikindama jaunuosius verslininkus, kalbėjo apie poreikį ir galimybę verslumo modulius įtraukti į visų lygių ugdymo programą. Tačiau p. Noreika mano, kad nors toks siekis yra pozityvus, pirmiausia reikia konkrečių pasiūlymų jį įgyvendinti.

Vladas Lašas, verslininkas, visuomenininkas, LJA valdybos pirmininkas, sako, kad pavyzdinėms iniciatyvoms trūksta glaudesnio bendradarbiavimo, o jas jungti nebūtinai reikia iš viršaus nuleistais sprendimais.

„Reikia apsisprendimo, greičio, ryžto, sąjungininkų supratimo, kad tai svarbu. Visada geriau imtis mažesnių projektų, pažiūrėti, kaip jie veikia, o tada juos paskleisti, nei pradėti kokį nors didžiulį projektą, kuris kada nors ateityje, negreitai duotų rezultatų. Manau, kad reikėtų sujungti skirtingas iniciatyvas, nes versle, kaip ir gyvenime, nėra atskirų sričių, viskas glaudžiai susiję tarpusavyje. Verslumo ugdymas taip pat nėra vien ekonomika – tai ir pagalba kitiems, ir ateities sprendimų išbandymas. Sakyčiau, kad labiausiai trūksta glaudesnio iniciatyvų bendradarbiavimo“, – dėsto p. Lašas.

Ponas Lašas nurodo, kad iniciatyvų, perimančių pasaulines naujoves, kūrėjų judėjimo, pasirengimo ateities profesijoms turėtų daugėti, o proveržiui pasiekti reikalingos nebūtinai investicijos ar, tarkime, STEAM centrų atsiradimas. Pavyzdžiui, STEAM sprendimus mokyklose patraukliai pristato mobili Meškėnų laboratorija, kuriai sukurti reikėjo 15.000 Eur vertės įrangos: lazerinės pjaustyklės, 3D spausdintuvo, elektronikos dirbtuvių, kompiuteriu valdomų stalinių frezavimo staklių (CNC) ir entuziastų komandos.

Planuoja verslumo ugdymo pokyčių

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, ekonomikos, kaip savarankiško privalomojo dalyko, dar nuo 2003–2004 m. mokoma 9 ar 10 kl., tam skiriant vieną pamoką per savaitę. Mokykla gali pasiūlyti ir pasirenkamųjų modulių, tokių kaip imitacinių įmonių kūrimas, verslo planų rengimas, mokymasis tvarkyti asmeninius finansus.

Vis dėlto statistikos, kokia dalis mokyklų siūlo tokias neformaliojo ugdymo veiklas nėra, tačiau, tačiau, kaip nurodo ŠMM, yra žinoma, kad daugėja mokyklų, dalyvaujančių LJA veikloje, kuriančių MMB.

Nors kaip savarankiškas mokomasis dalykas ekonomika atsiranda anksčiausiai 9 kl., verslumo ir finansinio raštingumo mokiniai pradeda mokytis dar iki pradinės mokyklos – priešmokyklinėje grupėje. Į Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą įtrauktos tokios kompetencijos kaip mokėjimas mokytis, kūrybiškumas ir verslumas. Progimnazijoje –1 – 8 kl. – verslumo ir ekonomikos žinios integruojamos į kitus dalykus – nuo matematikos iki geografijos.

„Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra yra atlikusi tyrimą, iš kurio analizės paaiškėjo, kad mokiniai pamokų metu gauna finansinio raštingumo aktyvių užduočių, jiems diskusijoms pateikiamos gyvenimiškos situacijos. Ekonomikos ir verslumo pamokos pasižymi mokinių aktyvumą skatinančių metodų naudojimu“, – rašoma ŠMM atsakyme VŽ.

Žadama, kad nuo 2003–2004 m. galiojantis ekonomikos ir verslumo mokymas turėtų kiek pasikeisti, nes ŠMM parengė Mokinių finansinio raštingumo gerinimo 2016–2020 m. veiksmų plano projektą. Pagal jį verslumo ir ekonomikos ugdymo programas planuojama atnaujinti didesnį dėmesį ir finansavimą skiriant MMB veiklai, kaip labiausiai verslumą skatinančiai ir mokiniams patraukliausiai ugdymo formai.

ŠMM nurodo, kad ugdymo medžiaga būtų atnaujinama pagal tarptautines EBPO pateikiamas rekomendacijas. Be to Lietuvos banko koordinuojama darbo grupė rengia Visuomenės finansinio švietimo programą, į kurią įtraukta ir veiklų, susijusių su mokinių finansinio raštingumo gerinimu.

FOTOGALERIJA Nacionalinė mokinių startuolių mugė 2017 m. (47 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iki 2022 m. pusė darbuotojų turės išmokti naujų įgūdžių Premium

Dėl diegiamų technologijų pusė pasaulio darbuotojų nebeturės reikiamų įgūdžių savo darbams atlikti. Reikės...

Vadyba
06:00
Popiežiaus tylia malda pagerbė okupacijų aukas 3

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais? 2

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne...

Verslo aplinka
2018.09.23
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Išpuolio metu per karinį paradą Irane žuvo 24 žmonės

Pietvakarinėje Irano Chuzestano provincijoje per išpuolį žuvo 24 žmonės, dar 53 sužeisti, pranešė naujienų...

Verslo aplinka
2018.09.22
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 16

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 14

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Kelto tragedijos Tanzanijoje aukų skaičius auga

Tanzanijos Viktorijos ežere vakar nuskendus keltui gelbėtojai skaičiuoja aukas. Jų skaičius dramatiškai auga,...

Verslo aplinka
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Prokuroras: Paksas kyšį susitarė priimti ne tik savo, bet ir partijos naudai  2

Prekybos poveikiu byloje, kurioje teisiami buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės...

Verslo aplinka
2018.09.21
May atkirto ES lyderiams: jūs turite gerbti JK 17

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, penktadienį teigė, kad Europos Sąjunga (ES) „Brexit“...

Verslo aplinka
2018.09.21
Dar du įtariamieji Telšių korupcijos byloje paleisti į laisvę

Dar du įtariamieji Telšių korupcijos byloje paleisti į laisvę.

Verslo aplinka
2018.09.21
Po sankcijų išplėtimo Maskva perspėja Vašingtoną nežaisti su ugnimi 11

Rusija įspėjo JAV „nežaisti su ugnimi“ po to, kai amerikiečiai išplėtė asmenų, kuriems taikomos...

Verslo aplinka
2018.09.21
PSD2: mokėjimų rinkos pokyčiai dalyvio akimis

Šių metų sausio 18 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujoji mokėjimų paslaugas reglamentuojanti direktyva...

Verslo aplinka
2018.09.21
Keserauskas: kai kurie ribojimai gali atšaldyti norą imtis verslo Premium 6

Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, natūralus verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas...

Baltarusija nori nubausti Lietuvą krovinius nukreipdama į Latviją Premium 20

Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas, ketina savo šalies krovinius iš Klaipėdos uosto nukreipti į...

Transportas
2018.09.21
Po dar vienos Trumpo muitų salvės – dilema kinams Premium

Įtampa dėl JAV ir Kinijos prekybos karų pastaruoju metu tapo tik dar didesnė, nes abi prekybos priešininkės...

Verslo aplinka
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau