Po pamokų paliktas verslumo ugdymas

Publikuota: 2017-05-13
Geriausia iš 179 Lietuvos mokyklose veikiančių mokinių mokomųjų bendrovių, 2017 m. tapo C&TE, gaminanti nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Geriausia iš 179 Lietuvos mokyklose veikiančių mokinių mokomųjų bendrovių, 2017 m. tapo C&TE, gaminanti nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos antrokės, sukūrusios šilumą sugeriančius nerūdijančio plieno kamuoliukus gėrimams vėsinti, atstovaus Lietuvai tarptautiniame mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) konkurse Briuselyje. Mokinių verslo pavyzdžių Lietuvoje daug, tačiau verslumo skatinimui reikia ne tik jų pačių entuziazmo.

„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) nacionaliniame MMB konkurse dalyvavo 44 stipriausios MMB, o vien šiais mokslo metais tokių šalies mokyklose veikė 179, kai kuriose – po 10 ir daugiau.

MMB laikomos praktinio verslumo mokymosi rezultatu, nes patys mokiniai kuria produktus ar paslaugas ir verslumo mokosi realiai: nuo idėjos brandinimo, verslo plano sudarymo iki akcijų išpirkimo ir dividendų išsidalijimo. Per 24 programos Lietuvoje metus mokiniai įsteigė 2.198 MMB, jų pajamos sudaro 685.401 Eur.

Pavyzdžiui, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos trečiokų įsteigta MMB „FunFilm“, nuo praėjusių metų laprkčio gavusi 660 Eur pajamų, jau pardavė 49 magnetus „Clip-it“, skirtus lengviau tvirtinti priedus prie fotoaparato ar filmavimo kameros, 15 iš jų per tarptautinę e. komercijos platformą Ebay.com pasiekė Švedijos pirkėjus.

Nors dažnai kritikuojama, esą Lietuvoje mokiniai neįgyja verslumo įgūdžių, nebent sausų ekonomikos žinių, o tuo metu už švietimo sistemos pasiekimus karūnuojamoje Estijoje jau pradinukai mokosi, kam ir už kiek parduoti savo produktą, teigiamų iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“ pelnė 3 tarptautinius apdovanojimus, o Valentinos Dagienės, Vilniaus universiteto profesorės, sukurtas informatikos ir kompiuterinio raštingumo mokymosi modelis „Bebras“ jau tapo tarptautiniu standartu – 2016 m. „Bebro“ konkurse dalyvavo 40 valstybių mokiniai.

Verslas po pamokų

Proveržį žadančias iniciatyvas stabdo sisteminio požiūrio trūkumas. Justinas Noreika, LJA vadovas, nurodo, kad ekonomikos ir verslo mokyti pradedama tik 9–10 klasėse, o juk mokiniai norėtų su tuo susipažinti dar iki gimnazijos.

„Pastebime tendenciją, kad mokytis verslumo ir steigti mokomąsias bendroves nori vis jaunesni, 5–8 klasių, mokiniai, ypač tose progimnazijose, kurios anksčiau buvo gimnazijomis. Tačiau vienintelė galimybė – neformalusis ugdymas, ir dar jeigu atsiranda motyvuotas mokytojas, nes pamokų, valandų tokiai veiklai trūksta“, – teigia p. Noreika.

Jis priduria, kad neretai skiriamų pamokų laiko užtenka tik teorijai.

Ponas Noreika sako, kad reali situacija mokyklose yra nepavydėtina, nors nuolat deklaruojama apie kaip niekada anksčiau reikalingą verslumo ugdymą, – verslumas dažniausiai lieka papildoma pamoka. Pastarųjų valandų skyrimas priklauso nuo mokyklos bendruomenės, administracijos sprendimo, kokiam dalykui jų suteikti: verslumui ar matematikai, kalboms, kurių brandos egzaminus mokiniai laikys.

„Vis dėlto mažėja mokyklų vadovų, teigiančių, kad mokykla – ne vieta verslui“, – konstatuoja p. Noreika.

LJA duomenimis, šiais mokslo metais MMB veikia 90-yje mokyklų arba ketvirtadalyje švietimo įstaigų, kuriose mokosi vyresnių klasių mokiniai. Lietuvoje yra 398 gimnazijos, iš viso – 1151 mokykla. Palyginti, 2015 m. Estijoje vyresnėse klasėse veikė 200 mažųjų bendrovių, 32% Estijos mokyklų.

„LJA mokytojų tinklas apima 300 mokyklų. Daugiau kaip pusė mokyklų į šį tinklą neįtrauktos, taip pat daugiau kaip pusė mokyklų nedalyvauja praktinėje veikloje – MMB kūrime, tad potencialo plėstis yra daug“, – nurodo p. Noreika.

Formaliai ir Estijoje, ir Lietuvoje pradinukai mokomi į kitus dalykus integruoto verslumo, tačiau yra ir skirtumų. 2016 m. išleistoje „Eurydice“ analizėje apie verslumo ugdymą Europos mokyklose pabrėžiama, kad Estija turi nacionalinę verslumo ugdymo strategiją, plėtros planą „Būk verslus!“, tuo metu Lietuvai būdinga plati verslumo samprata, nes remiamasi ne nacio­naline apibrėžtimi, o Europos bendrųjų gebėjimų samprata. Tai reiškia, kad Estijoje, tokie strateginiai tikslai, kaip aktyvus pilietiškumas, socialinė verslininkystė, įmonių steigimas ir įsidarbinimas priskiriami specifinei verslumo ugdymo strategijai, tie patys siekiai Lietuvoje – bendrai ekonominės plėtros strategijai.

Taip pat, nors daugelyje valstybių patirtinio mokymosi veiklos, MMB steigimas, organizuojamos kartu su kitomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, JA, ir priskiriamos užklasinei veiklai, Estijoje jos įtrauktos į mokyklinę programą.

Praktinė verslininkystės patirtis Estijoje integruojama trimis lygmenimis, Lietuvoje – tik pagrindinio ugdymo pakopoje. Specifinę verslumo ugdymo strategiją turinti Estija taip pat įvardijama ir kaip viena iš nedaugelio šalių turinčių, pavyzdžiui, Verslumo ugdymo ekspertų grupę valstybės lygmeniu, kurios praktikai turi užtikrinti, kad švietimo sistema turėtų sąsajų su realiu gyvenimu ir būtų aprūpinama reikiama informacija, taip pat – mokymosi pagalbą: tik 4 Europos valstybėse veikia centrinės valdžios finansuojami mokytojų tinklai.

Entuziazmas – ne „iš viršaus“

Praėjusį penktadienį JLA organizuotame renginyje Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, ūkio viceministrė, sveikindama jaunuosius verslininkus, kalbėjo apie poreikį ir galimybę verslumo modulius įtraukti į visų lygių ugdymo programą. Tačiau p. Noreika mano, kad nors toks siekis yra pozityvus, pirmiausia reikia konkrečių pasiūlymų jį įgyvendinti.

Vladas Lašas, verslininkas, visuomenininkas, LJA valdybos pirmininkas, sako, kad pavyzdinėms iniciatyvoms trūksta glaudesnio bendradarbiavimo, o jas jungti nebūtinai reikia iš viršaus nuleistais sprendimais.

„Reikia apsisprendimo, greičio, ryžto, sąjungininkų supratimo, kad tai svarbu. Visada geriau imtis mažesnių projektų, pažiūrėti, kaip jie veikia, o tada juos paskleisti, nei pradėti kokį nors didžiulį projektą, kuris kada nors ateityje, negreitai duotų rezultatų. Manau, kad reikėtų sujungti skirtingas iniciatyvas, nes versle, kaip ir gyvenime, nėra atskirų sričių, viskas glaudžiai susiję tarpusavyje. Verslumo ugdymas taip pat nėra vien ekonomika – tai ir pagalba kitiems, ir ateities sprendimų išbandymas. Sakyčiau, kad labiausiai trūksta glaudesnio iniciatyvų bendradarbiavimo“, – dėsto p. Lašas.

Ponas Lašas nurodo, kad iniciatyvų, perimančių pasaulines naujoves, kūrėjų judėjimo, pasirengimo ateities profesijoms turėtų daugėti, o proveržiui pasiekti reikalingos nebūtinai investicijos ar, tarkime, STEAM centrų atsiradimas. Pavyzdžiui, STEAM sprendimus mokyklose patraukliai pristato mobili Meškėnų laboratorija, kuriai sukurti reikėjo 15.000 Eur vertės įrangos: lazerinės pjaustyklės, 3D spausdintuvo, elektronikos dirbtuvių, kompiuteriu valdomų stalinių frezavimo staklių (CNC) ir entuziastų komandos.

Planuoja verslumo ugdymo pokyčių

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, ekonomikos, kaip savarankiško privalomojo dalyko, dar nuo 2003–2004 m. mokoma 9 ar 10 kl., tam skiriant vieną pamoką per savaitę. Mokykla gali pasiūlyti ir pasirenkamųjų modulių, tokių kaip imitacinių įmonių kūrimas, verslo planų rengimas, mokymasis tvarkyti asmeninius finansus.

Vis dėlto statistikos, kokia dalis mokyklų siūlo tokias neformaliojo ugdymo veiklas nėra, tačiau, tačiau, kaip nurodo ŠMM, yra žinoma, kad daugėja mokyklų, dalyvaujančių LJA veikloje, kuriančių MMB.

Nors kaip savarankiškas mokomasis dalykas ekonomika atsiranda anksčiausiai 9 kl., verslumo ir finansinio raštingumo mokiniai pradeda mokytis dar iki pradinės mokyklos – priešmokyklinėje grupėje. Į Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą įtrauktos tokios kompetencijos kaip mokėjimas mokytis, kūrybiškumas ir verslumas. Progimnazijoje –1 – 8 kl. – verslumo ir ekonomikos žinios integruojamos į kitus dalykus – nuo matematikos iki geografijos.

„Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra yra atlikusi tyrimą, iš kurio analizės paaiškėjo, kad mokiniai pamokų metu gauna finansinio raštingumo aktyvių užduočių, jiems diskusijoms pateikiamos gyvenimiškos situacijos. Ekonomikos ir verslumo pamokos pasižymi mokinių aktyvumą skatinančių metodų naudojimu“, – rašoma ŠMM atsakyme VŽ.

Žadama, kad nuo 2003–2004 m. galiojantis ekonomikos ir verslumo mokymas turėtų kiek pasikeisti, nes ŠMM parengė Mokinių finansinio raštingumo gerinimo 2016–2020 m. veiksmų plano projektą. Pagal jį verslumo ir ekonomikos ugdymo programas planuojama atnaujinti didesnį dėmesį ir finansavimą skiriant MMB veiklai, kaip labiausiai verslumą skatinančiai ir mokiniams patraukliausiai ugdymo formai.

ŠMM nurodo, kad ugdymo medžiaga būtų atnaujinama pagal tarptautines EBPO pateikiamas rekomendacijas. Be to Lietuvos banko koordinuojama darbo grupė rengia Visuomenės finansinio švietimo programą, į kurią įtraukta ir veiklų, susijusių su mokinių finansinio raštingumo gerinimu.

FOTOGALERIJA Nacionalinė mokinių startuolių mugė 2017 m. (47 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sektorių lyderiai: „Verslo žinios“ skelbia stipriausias šalies bendroves

Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000 jau daugiau nei dešimtmetį sudarančios „Verslo žinios“ šiemet imasi...

Siūlo, kad miške atkurti sodybas galėtų tik buvę savininkai ir paveldėtojai

Seime registruotas Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kuris, autorės teigimu, užkardytų apgaulingą miško...

Darbo ginčų pagausėjo penktadaliu 1

Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos praėjusiais metais...

Vadyba
06:53
Reitingas: sveikiausių įmonių nuotrauka

Kitą savaitę „Verslo žinios“ (VŽ) paskelbs sektorių lyderius – 10 geriausių savo sričių bendrovių pirmą kartą...

Tarybos spręs, ar parduoti pirtis, vaistines ir knygynus Premium 2

Vyriausybė pateikė Seimui Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurias priėmus savivaldybių tarybos bus...

Finansai
06:00
ES ir Amerika mosuoja prekybos karo kardais Premium

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant laikytis protekcionistinės prekybos politikos, ES pagrūmojo...

„Brexit“ ir vėl stringa: britai prašo ilgesnio pereinamojo laikotarpio

Jungtinė Karalystė (JK) ir ES ir vėl nesutaria dėl fundamentalių „Brexit“ elementų. Londonas siekia pratęsti...

Verslo aplinka
2018.02.21
STT: Santaros klinikų vadovai kyšius dangstė parama 27

Teisėsauga tiria Vilniaus Santaros klinikose kilusį nemenkos apimties korupcijos skandalą. Šių klinikų...

Verslo aplinka
2018.02.21
Gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai: nuo „Gėlių burtų“ iki „Dangaus kačių“ 4

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena, primenanti, kaip svarbu ją gerbti ir puoselėti. Šia...

Laisvalaikis
2018.02.21
Receptinių vaistų bus galima įsigyti ir internetu 3

Nuo kitų metų gegužės vaistinės Lietuvoje galės receptiniais vaistais prekiauti ir internetu. Tiesa, tai...

Verslo aplinka
2018.02.21
Ketvirtasis ūkio viceministras E. Čivilis: „Man reikia sunkiai suvokiamų uždavinių“ 13

Baigta formuoti ūkio ministro komanda – ketvirtuoju viceministru paskirtas Elijus Čivilis, keliskart dviračių...

Verslo aplinka
2018.02.21
Įtampa Sirijoje auga: dar daugiau žuvusių 16

Sirijos rytų Gutos anklave suintensyvėjus Sirijos kariuomenės, kurią remia Rusija, antskrydžiams, trečiadienį...

Verslo aplinka
2018.02.21
Nepatenkinamai vertinamo Migracijos departamento vadovė nesitraukia 6

Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento vadovė, sulaukė neigiamo Vidaus reikalų ministro Eimučio...

Verslo aplinka
2018.02.21
Vokietijos užsienio prekyba: Kinija ir JAV išlaikė pozicijas, Prancūzija ir JK – krito

Kinija ir pernai buvo svarbiausias Vokietijos užsienio prekybos partneris. Vokiškų prekių vis dar daugiausiai...

Verslo aplinka
2018.02.21
Numušinės virš karinių objektų skrendančius dronus

Bepiločiai orlaiviai negalės skraidyti virš karinių teritorijų. Neteisėti skrydžiai bus nutraukiami...

Verslo aplinka
2018.02.21
Nuspręs, ar ministrai turi materialiai atsakyti už savo sprendimus 1

Konstitucinis Teismas (KT) pateiks išvadą, ar ministras privalo būti materialiai atsakingas už savo priimamus...

Verslo aplinka
2018.02.21
JK premjerė spaudžiama užtikrinti „Londono autonomiją“

Daugiau nei 60 Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarų konservatorių, remiančių „Brexit“, paragino premjerę...

Verslo aplinka
2018.02.21
Lietuvos rajonas, kuriam pajūris – ir prakeiksmas, ir galimybė Premium

Nuo Baltijos jūros – vos keliolika kilometrų, tačiau nei savo pajūrio, nei kurorto statuso Kretinga neturi.

Verslo aplinka
2018.02.21
Uostamiesčio biudžetas šiemet – kiek didesnis nei pernai 1

Klaipėdos miesto 2018 m. biudžetas bus subalansuotas – pajamos ir išlaidos sieks apie 167 mln. Eur, t. y. bus...

Verslo aplinka
2018.02.21
Siūlys pataisas, kad nebūtų galima vilkinti baudų mokėjimo 1

Baudos už klaidinančią reklamą didės, nebus galima vilkinti Konkurencijos tarybos paskirtų baudų mokėjimo,...

Verslo aplinka
2018.02.21

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau