Švietimo reforma: tos pačios pastabos minėtos dar 1996 m.

Publikuota: 2017-05-11
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.
2009 m. Studentų eitynės prieš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto integravimą į Vytauto Didžiojo universitetą. Eriko Ovcarenko („15min“) nuotr.

Kad ir kas būtumėte, aukštųjų mokyklų reforma palies ir jus. Nebent neišgyventumėte iki jos įgyvendinimo. O tai irgi tikėtina, nes pagrindinės jos užduotys su pertraukomis sprendžiamos jau daugiau nei dešimtmetį.

1996 m. Norvegijos mokslo taryba atliko mokslinių tyrimų Lietuvoje vertinimą ir jau tada užsiminė apie būtiną aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

„Mokslo ir studijų potencialo koncentracija yra viena pagrindinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir studijų sistemos kokybės ir tarptautinio konkurencingumo augimo sąlygų“, – tuomet teigė ekspertai.

Jie nurodė, kad „būtina restruktūrizuoti Lietuvos universitetus ir mokslinių tyrimų institutus iš vidaus ir iš išorės, o siekiant sustiprinti mokslo potencialą – skatinti glaudžiau kooperuoti ir koordinuoti veiksmus.“

Pirmasis bandymas

2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu buvo atlikta „Lietuvos aukštųjų mokyklų vidinės struktūros, jų tinklo analizė. Galimas aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos modelis“. Ją atlikęs Nacionalinės plėtros institutas teigė, kad Lietuvoje, kurioje tuomet gyveno apie 3,5 mln. gyventojų, 15 valstybinių universitetų ir 16 valstybinių kolegijų – per daug.

Tada ekspertai pabrėžė, kad „toks aukštųjų mokyklų skaičius yra akivaizdžiai per didelis: „Išbarstomi turimi gana riboti nedidelės valstybės intelektiniai, materialiniai ir finansiniai ištekliai“.

„Manoma, kad šalyje yra labai daug (iš tiesų per daug) universitetų ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, todėl nesusidaro reikiama „kritinė masė“ ir Lietuvos aukštosios mokyklos negali būti geriau pastebėtos tarptautiniu mastu“, – teigiama ataskaitoje.

Buvo išskirti ir pagrindiniai aukštųjų mokyklų jungimo principai: valstybiniame universitete turi studijuoti ne mažiau 4.000–5.000 studentų, viename mieste esantys to paties tipo valstybiniai universitetai turi būti sujungti į vieną universitetą neišskiriant ir meno srities universitetinių aukštųjų mokyklų bei tame mieste esančių kitų miestų universitetų padalinių. Be to, universitetai turėtų būti skirstomi į du tipus: klasikinius ir technologinius.

Daugiau ryžto ir ambicijų

Po metų nuo analizės išleidimo Algirdą Monkevičių švietimo ir mokslo ministro pareigose pakeitė Gintaras Steponavičius ir pristatė iki šiol ambicingiausią planą. Jame buvo numatyta, kad Kaune ir Vilniuje turėtų būti po vieną universitetą. Ponas Steponavičius nuo pat kadencijos pradžios visuomenę perspėjo apie struktūrinius aukštojo mokslo pokyčius ir patarė jiems ruoštis.

Tiesa, tie moksleiviai, kurie turėjo pasiruošti pokyčiams aukštąjame moksle, dabar jau yra doktorantai ar kelerius metus darbo rinkoje esantys specialistai. O didžiausias pasiekimas buvo toks, kad gavę finansinį paskatinimą susijungė Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Beje, tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė 2011 m. numatė, kad visi konsolidacijos plano procesai turėtų būti užbaigti iki 2017 m. pradžios. Tačiau šis planas, kaip ir prieš jį buvęs, nesulaukė reikiamos valdžios palaikymo, todėl taip ir liko neįgyvendintas.

Pasiruošimas

Po p. Steponavičiaus į ministro kėdę sėdo Dainius Pavalkis, kuris greitai prabilo, kad tokių aukštųjų mokyklų, kaip Šiaulių ir Edukologijos universitetai, turėtų nelikti. Šiuos iš karto apgynė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, kuris aiškino apie tokių universitetų kokybės kėlimo būtinybę, o ne naikinimą ar jungimą. Kadencijai įpusėjus, buvo ryžtingiau prabilta apie būtinybę telkti mokslinį potencialą ir pradėti derybas dėl universitetų jungimosi.

2015 m. pabaigoje p. Butkevičius ŠMM pavedė sudaryti studijų kokybės planą. Ministerijos darbuotojai, kaip ir visi jų pirmtakai, atkreipė dėmesį į tai, kiek daug universitetų, kaip sparčiai mažėja gyventojų skaičius, kaip reikia ką nors daryti. Taip pat buvo pasiūlyta didinti stojamąjį balą, numatyti kiti kriterijai ir sėsta kurti aukštųjų mokyklų jungimo scenarijus. Tačiau kūrybinis procesas gali užtrukti ir jis užsitęsė iki pat Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Dar vienas mėginimas

Vieniems atrodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedama Vyriausybė tęsia socialdemokratų pradėtą darbą, kitiems panašiau, kad jis buvo išmestas ir pradėtas kurti iš naujo.

Bent pora universitetų rektorių VŽ yra sakę, kad dabartinės Vyriausybės ryžtas galiausiai įgyvendinti tinklo pertvarką yra bene didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kad ir kaip būtų, žodžiai, kuriuos dabar sako Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, atliepia 1996 m. pateiktas Norvegijos mokslo tarybos išvadas ar vėliau iki šiol pateiktas analizes.

Pasižiūrėjus į daugiau nei dešimtmečio planus pertvarkyti aukštojo mokslo įstaigų tinklą, atrodo, kad baladė skamba ta pati, tik atlikėjai keičiasi. O skeptikai jau prabyla, kad tą dainą vėl nuo pradžių gali tekti dainuoti ir kitos kadencijos švietimo ir mokslo ministrui bei premjerui. O nuo tada, kai 1996 m. buvo sugroti pirmieji akordai ir Lietuvoje gyventojų skaičius siekė 3,6 mln., iki dabar jis jau yra sumažėjęs iki mažiau nei 3 mln.

Kita vertus, trečiadienio pavakarę Vyriausybė patvirtino ŠMM pateiktą pertvarkos planą ir jis turėtų būti teikiamas Seimui. Tačiau kokiems konkrečiai punktams pritarta, kokie pakeitimai buvo padaryti, taip ir neatsakyta. Tai padaryti žadama ketvirtadienį.

infogr.am::universitetu_jungimo_planai

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau