Seimo narių atostogų įteisinti neskuba, bet jos gal ir atsiras

Publikuota: 2017-04-21
Seimo posėdžių salė tarp sesijų ištuštėja gana ilgam, bet ir tuo metu parlamento rūmuose vyksta nemažai posėdžių, kuriuose Seimo nariams privalu dalyvauti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo posėdžių salė tarp sesijų ištuštėja gana ilgam, bet ir tuo metu parlamento rūmuose vyksta nemažai posėdžių, kuriuose Seimo nariams privalu dalyvauti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Naujame Seimo narių veiklą reglamentuojančiame įstatyme nėra numatyta įteisinti parlamentarų atostogų, bet neatmetama, kad ilgainiui jos gali atsirasti. Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš daugelį metų yra atkreipęs dėmesį, kad Seimo narių atostogos turi būti įstatymiškai reglamentuotos.

Gegužę projektą atiduos Seimui taršyti

Kaip teigia naują Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projektą parengusios darbo grupės vadovas Arvydas Nekrošius, valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (VŽS) priklausantis Seimo vicepirmininkas, penktadienį įvyko paskutinis šios grupės posėdis. „Konstatavome, kad projektą parengėme. Tikiuosi, gegužės pradžioje jis bus pateiktas svarstyti ir priimti Seime“, – VŽ sakė p. Nekrošius.

Anot jo, darbo grupėje po ilgų diskusijų buvo balsų dauguma priimtas sprendimas, kad nėra būtinybės įteisinti parlamentarų atostogas. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į kitų Europos valstybių patirtį. „Pažiūrėjome, kaip yra Europoje. Tik Slovėnijoje, mūsų žiniomis, yra atskirai reglamentuotos parlamentarų atostogos. Todėl vadovaujamės tokia pat praktika, kokia yra Europos Parlamente. Ten narių atostogos nėra reglamentuotos, pats politikas nusprendžia, kaip atostogauja. Svarbu, kad parlamentaras ir sesijos metu, ir tarpsesijiniu laikotarpiu dalyvautų visuose numatytuose plenariniuose ir komitetų, komisijų, kitų institucijų posėdžiuose, oficialiuose renginiuose“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Tokie posėdžiai ir renginiai Seime laikotarpiu tarp sesijų, kuris užtrunka iki penkių mėnesių per metus, vyksta gana retai, todėl parlamentarai gali kiek laisviau planuoti savo laiką tuo metu.

Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija prasideda kasmet kovo 10 d., baigiasi birželio 30 d., rudens sesija vyks nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23-osios. Dažniausiai šios eilinės sesijos yra savaitei kitai pratęsiamos. Kartais sausį-vasarį arba liepą-rugpjūtį sušaukiamos bent kelių dienų neeilinės sesijos.

KT dar 2004 m. yra išaiškinęs, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, kad pertraukos tarp sesijų nebūtų traktuojamos kaip poilsio laikas.

„Yra daug visokių pasiūlymų“

Nors p. Nekrošiaus vadovaujama darbo grupė ir nesiūlo įteisinti Seimo narių atostogų, jos gali atsirasti, kai teikiamas įstatymo projektas bus svarstomas parlamento plenarinių posėdžių salėje ir komitetuose: „Seime yra priregistruota daugybė visokių pasiūlymų, kaip reikėtų reglamentuoti atostogų klausimą. Galbūt dauguma Seimo narių balsuos ne už mūsų teikiamą pasiūlymą, bet už kurį nors kitą, kuris numato oficialių atostogų laikotarpių įteisinimą.“

Ramūnas Karbauskis, VŽS pirmininkas, yra užsiminęs, kad „būtų gerai kaip nors reglamentuoti Seimo narių atostogas, kad nekiltų jokių klausimų“. Kita vertus, p. Karbauskis priduria, kad šiuo klausimu nei valstiečiai-žalieji, nei valdančioji dauguma nėra apsisprendusi, o jis pats būtų linkęs apsispręsti „taip, kaip nuspręs Seimo dauguma“.

„Reikia rasti teisinę formą dėl Seimo narių atostogų, kad nesusidarytų įspūdis, jog parlamentarai po penkis mėnesius per metus poilsiauja“, – VŽ sakė Saulius Skvernelis, Seimo nario mandatą turintis ministras pirmininkas.

„Būtų gerai, kad būtų numatyta, kada tarp sesijų ir kokia tvarka reikėtų eiti atostogų. Tada visiems kiltų mažiau visokių klausimų ir abejonių“, – žurnalistams teigė socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Nors Seimo narių atostogų p. Nekrošiaus vadovaujama darbo grupė nesiūlo įteisinti, žadama kur kas griežčiau bausti už praleidžiamus visų lygių parlamentinius posėdžius, įskaitant ir rengiamus laikotarpiu tarp sesijų. „Siūlome nustatyti, kad už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį, komiteto ar komisijos posėdį nuo atlyginimo būtų nurašoma po 5%. Tai, sakykim, jeigu per mėnesį būtų neaišku dėl kokių priežasčių praleisti bent 6 posėdžiai, būtų nurėžta bemaž trečdalis algos“, – aiškino p. Nekrošius.

Seimo nariai-ministrai gaus didesnes pajamas

Seimo nariai ir ateityje negalės už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomoti automobilių, tačiau darbo grupė yra numačiusi tam tikras lengvatines išimtis – trumpalaikė, iki 7 dienų per mėnesį trunkančiai automobilių nuomai pinigai iš „kanceliarinių išlaidų“ galės būti skiriami.

Neketinama atsisakyti Seimo viešbučio, tačiau jame gyvenantys nevilniečiai parlamentarai turės susimokėti už komunalines paslaugas. „Buvo daug įvairių siūlymų – pradedant viešbučio atsisakymu ir butpinigių mokėjimu, baigiant visokiais kitokiais apmokėjimais ir net grandioziniais planais šalia Seimo statyti naują viešbutį. Tačiau mes tai atmetėme ir palikome, kad Seimo nariai, kaip ir dabar, gyvena Seimo bendrabutyje“, – sakė p. Nekrošius.

Premjero ir ministrų portfelius turintiems Seimo nariams numatoma pradėti mokėti iki pusės parlamentaro atlyginimo dydžio priedą. Šiuo metu tokie „dvigubi“ politikai, tarp jų ir p. Skvernelis, gauna tik už darbą Vyriausybėje priklausančią algą.

Dabar Seimo nariai, priklausomai nuo kadencijų skaičiaus, gali gauti iki šešių atlyginimų dydžio išeitines kompensacijas. Po siūlomų įstatymo pakeitimų liks iki trijų mėnesių išeitinė kompensacija.

Tai ne pirmas kartas, kai parlamentarų darbą bandoma reglamentuoti griežčiau. Vienas projektas buvo parengtas dar 2012-aisiais, tačiau taip ir nebuvo priimtas. Dar anksčiau kitą Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektą buvo parengusi teisininkų darbo grupė. Šiame dokumente buvo numatyta įteisinti 45 dienų trukmės Seimo narių atostogas, nemokėti algos už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius. Įstatymo projekte buvo siūlyta, kad parlamento kanceliarija visiems politikams nupirktų tarnybinius automobilius ir centralizuotai nuomotų būstus ne vilniečiams.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau