Theresa May pasirašė „Brexit“ prašymą

Publikuota: 2017-03-29
Theresa May, JK premjerė, pasirašo laišką dėl Brexit“, adresuotą EVT. Christopherio Furlongo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Theresa May, JK premjerė, pasirašo laišką dėl Brexit“, adresuotą EVT. Christopherio Furlongo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Kalendoriui vos persivertus į kovo 29-ąją, Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pasirašė oficialų laišką, kuriame prašoma pradėti išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) procesą.

Šiandien šis laiškas pasieks Donaldą Tuską, Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininką. Jam pasiekus adresatą, „Brexit“ procesas bus oficialiai pradėtas ir per dvejus metus JK turėtų palikti Bendriją, kuriai priklausė nuo 1973 m.

Prieš tai p. May dar kreipsis į JK parlamentarus.

„Sprendimas palikti ES jau padarytas – laikas veikti kartu“, – parlamentarams pasakys premjerė, rodo jos komandos paruošti užrašai, skelbia „Reuters“.

VŽ paaiškina: kas laukia Jungtinės Karalystės

Pagrindinis išstojimo mechanizmas yra Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis. Jis aktyvuojamas tada, kai šalies vyriausybė oficialiai (raštu) praneša EVT, kad nori atsiskirti.

Nuo to laiko, kai laišku informuojama EVT, prasideda dvejų metų pereinamasis laikotarpis, tuo metu visa ES teisė ir įsipareigojimai toliau galioja JK. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria visos ES narės.

Pereinamuoju laikotarpiu JK su ES derėtųsi dėl išstojimo sąlygų ir naujų bendradarbiavimo, pirmiausia ekonomikos srityje, principų.

Ekonominio bendradarbiavimo modeliai

JK ir ES turės apibrėžti dvišalio ekonominio bendradarbiavimo modelį. Galimi keli variantai. Britai gali rinktis likti bendroje ekonominėje erdvėje (Norvegijos scenarijus), sudaryti laisvos prekybos sutartį arba prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, t. y. kaip su trečiąją šalimi. Yra dar keletas tarpinių scenarijų.

Ekspertai pastebi, kad ekonomiškai naudingiausias (Norvegijos) režimas gali būti politiškai nepriimtinas. Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys faktoriai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai.

Pokyčiai JK dirbantiems ir besimokantiems lietuviams

Politinis JK elitas sutaria, kad jau gyvenantys atvykėliai iš ES, įskaitant lietuvius, „Brexit“ scenarijaus atveju pokyčių turėtų išvengti. Nuo sąlygų keitimo JK jau dirbantiems ES piliečiams turėtų atgrasyti ir galimos atsakomosios priemonės prieš britus, gyvenančius ES valstybėse. Tokių yra apie 2 mln.

Tačiau JK atsiskyrus nuo ES sąlygos naujiems imigrantams gali būti sugriežtintos. Būtent mažesnė imigracija buvo pagrindinis „Leave“ stovyklos pažadas. 2015-aisiais į šalį imigravo rekordinis skaičius – 330.000 žmonių (grynosios imigracijos rodiklis), 184.000 – iš ES valstybių.

Dažniausiai linksniuojamas modelis yra Australijos taškų sistema. Tai reikštų, kad žmonės, norintys iš ES imigruoti į JK, turėtų atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus arba imigrantai būtų įsileidžiami atsižvelgiant į rinkoje reikalingų gebėjimų paklausą.

JK jau studijuojantys studentai jokių pokyčių sulaukti neturėtų. Visgi ateityje sąlygos naujiems studentams gali keistis. Pirmiausiai, pabrangti mokslas – ES šalių piliečiai, kaip ir britai, už studijas moka iki 9.000 GBP (11.700 Eur) per metus. „Brexit“ atveju universitetai galėtų reikalauti iš ES studentų tokių pačių mokesčių, kokie šiuo metu nustatyti trečiųjų šalių piliečiams.

Pavyzdžiui, metinis mokestis ne ES šalių studentams už humanitarinių ir socialinių mokslų laipsnį suteikiančias studijas svyruoja nuo 10.000 iki 17.000 GBP, tiksliųjų ir inžinerijos mokslų – nuo 10.000 iki 20.800 GBP, medicinos mokslų – nuo 20.000 iki 30.000 GBP, vardija p. Boydas.

Taip pat ES ir Lietuvos studentai šiuo metu gali pretenduoti į JK vyriausybės skiriamas lengvatines paskolas studijoms. Tokios galimybės gali nebelikti.

Sprendimo pasekmės ekonomikai

JK išstojimas reiškia, kad prasideda neprognozuojamą laiko tarpą užtruksiantis netikrumo periodas, kuris neigiamai paveiks UK valiutos svaro sterlingų kursą, akcijų rinkose taip pat laukia neramumai. Svaras sterlingų po naujienų apie „Brexit“ nusirito USD atžvilgiu jau atpigo beveik dešimtadaliu.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ypač skaudžiai smogtų britų finansinei širdžiai – Londonui, kurio dydis pasaulio finansinių centrų žemėlapyje, manoma, sumažėtų.

JK iždo prognozėmis pasirinkusi išstojimą JK galėtų niurktelėti į bent metus užtruksiančią recesiją, o ilguoju laikotarpiu šalies ūkio situacija būtų prastesnės negu liekant ES nare. Skaičiuojama, kad šalies BVP, priklausomai nuo pasirinkto prekybos režimo, po 15 metų bus nuo 3,4 iki maždaug 10% mažesnis negu tuo atveju, jeigu šalis liktų ES.

Geopolitinės „Brexit“ pasekmės

Jungtinė Karalystė (JK) yra didžiausią globalią patirtį turinti ES narė, todėl jos pastraukimas bus smūgis diplomatinei Bendrijos galiai, lyderystės potencialui ir reputacijai. Susilpnės ir JK kaip globalios žaidėjos pozicijos.

Lietuvai ir apskritai Vidurio ir Rytų Europos regionui tokia dinamika nepalanki. Britai atkakliai rėmė 2004 m. NATO ir ES plėtrą, dabar jie yra už glaudžius santykius su Rytų partnerystės šalimis.

Analitikai sutaria, kad JK buvo esminė veikėja formuojant Bendrijos sankcijų politiką. Šiuo metu ES taiko sankcijas 38 valstybėms ir teroristinėms organizacijoms, kuri tapo svarbia priemone atremiant tokių šalių kaip Rusija iššūkius.

Londono finansų centras atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant sankcijų Rusijai įgyvendinimą. Būtent JK bankuose šąla didelė dalis į juoduosius sąrašus patekusių individų ir įmonių sąskaitų, čia pasirūpinama ir kad dalis rusų bendrovių būtų atkirstos nuo tarptautinių kapitalo rinkų.

Su JK pasitraukimu ES dingtų britų diplomatų ir pareigūnų perteikiama kompetencija. Šalis turi stiprią tarptautinių santykių mokyklą, daug prestižinių analitikos centrų ir vieną plačiausiai išsikerojusių diplomatinių tinklų, apimantį beveik visas pasaulio valstybes. Ekspertai abejoja, ar per trumpą laiką ES rastų resursų pakeisti britų indėlį Bendrijoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau