Šįvakar ES šalių vadovai gaus popiežiaus Pranciškaus palaiminimą, o rytoj, šeštadienį, Kapitolijaus rūmuose pasirašys trumpą – ir, kaip apgailestauja apžvalgininkai, nuobodžią – deklaraciją, kurioje išvardys ES vertybes.

Susitikime nedalyvauja Theresa May, JK premjerė – kitą savaitę ji inicijuos skyrybų su ES pradžią.

Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos (EK) vadovas, į BBC klausimą, ar p. May nebuvimas Romos susitikime taps „drambliu kambaryje“, atsakė: „Ji – ne dramblys.“ Ir pridūrė, kad p. May jam patinka „kaip asmenybė“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš išvykdama į Romą, patikino, kad ES ras būdų „taikiai ir draugiškai“ išsiskirti su JK.

27 Bendrijos lyderiai į Romą vežasi atsargiai optimistišką nuotaiką, ją palaiko neseniai matytas populistų pralaimėjimas Nyderlanduose. Vadovai iš tikrųjų turi ką paminėti – kad ir kokios būklės Bendrija yra dabar, tačiau per pastaruosius šešis dešimtmečius Europa buvo atstatyta iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių, kontinente įsivyravo taika.

Bėda ta, kad, kaip savo komentare pažymi „Bloomberg“, gimtadienio datos nepasirenkame, ir laikas švęsti ES sukaktį – ne pats geriausias. Net ir atidėjus „Brexit“ į šoną, ES susiduria su daugybe kitų galvosūkių: lėtas, nevienodas ekonomikos atsigavimas, augantis populizmas Prancūzijoje ir kitur, pašonėje raumenis demonstruojanti Rusija, šimtai tūkstančių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Be to, grėsmė iškilo vienam pagrindinių ES principų, įtvirtintam 1957-aisiais – laisvo žmonių judėjimo principui.

Netrukus Bendrijos laukia du itin svarbūs politiniai įvykiai – prezidento rinkimai Prancūzijoje ir federaliniai rinkimai Vokietijoje. Nuo jų atomazgos didele dalimi priklauso visos ES likimas.

ES lyderių atsakas į visus šiuos iššūkius – neįspūdingas, kaip ir jų Romos pareiškimas, kurio projektą jau išnarstė žiniasklaida. Jei paties blogiausio rezultato – tarkime, populistų triumfo Prancūzijoje – bus išvengta, ES turės atlikti daugybę darbų, kad sustiprintų Bendriją. Tarp jų – ir pinigų sąjungos stiprinimas, bankų ir kapitalo sąjungos kūrimo užbaigimas, didesnis fiskalinės politikos koordinavimas. Visa tai reikės atlikti atsargiai, neerzinant ES piliečių, kuriems nepatinka Briuselyje priimami sprendimai.

Romos susitikimą gali apkartinti dviejų valstybių narių – Lenkijos ir Graikijos – priešiškas tonas.

Lenkija, kuri ES viršūnių susitikime, surengtame anksčiau kovo mėnesį, vienintelė pasipriešino Donaldo Tusko perrinkimui Europos Vadovų Tarybos pirmininku, pagrasino nepasirašyti Romos deklaracijos.

„ES vienybė, glaudaus bendradarbiavimo su NATO užtikrinimas, nacionalinių parlamentų vaidmens užtikrinimas ir, pagaliau, bendrosios rinkos principų užtikrinimas“, – tai, kas svarbu Lenkijai, vardijo Beata Szydlo, šalies premjerė.

Tačiau Romos deklaracijos projekte apie šiuos dalykus apskritai nekalbama, jo tezės – itin aptakios ir apibendrintos, pažymi „EU Observer“.

Alexis Tsipras, Graikijos premjeras, patikino nesipriešinsiąs Romos deklaracijos susitikimui, tačiau susitikimo išvakarėse pasinaudojo proga papriekaištauti ES, kad „nesąžiningai atidėliojamas“ Graikijos pažangos, įgyvendinant tarptautinę gelbėjimo programą, vertinimas. Nuo šio vertinimo priklauso, kada ir ar pasieks Atėnus eilinė tarptautinės pagalbos dalis.

Ceremonija Romoje

Kaip informuoja Lietuvos prezidentūra, pagrindinė ES 60-mečio paminėjimo ceremonija įvyks šeštadienį, kovo 25 d., 11 val. Lietuvos laiku, Kapitolijaus rūmuose.

Iškilmių metu 27 šalių ir Europos institucijų vadovai pasirašys Romos deklaraciją, kuria nubrėš ES ateities viziją ir pagrindines gaires, kuria kryptimi Bendrija turi toliau vystytis.

Prezidentūros pranešime cituojama p. Grybauskaitė pažymi, kad, jei bus politinė valia ir noras sutarti, ES sugebės atsinaujinti, geriau įsiklausyti į piliečių lūkesčius ir tapti stipresne Bendrija.

Rašyti komentarą