Metų gale algų augimas padidino apsukas

Publikuota: 2017-02-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Paskutinį 2016 m. ketvirtį metinis bruto darbo užmokesčio augimas pasiekė 8,7%. Tai 0,8 proc. punkto spartesnis augimas nei trečiąjį metų ketvirtį. O laisvų darbo vietų per metus pagausėjo beveik ketvirtadaliu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje pernai metų paskutinį ketvirtį sudarė 822,8 Eur.

Mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje pastarąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8,5% iki 849,7 Eur, o privačiame – 8,9% iki 809,1 Eur.

Neto darbo užmokestis visoje šalyje minėtu laikotarpiu augo 8,9% iki 636,9 Eur, valstybės sektoriuje – 7,4% iki 656 Eur, o privačiame – 9,1% iki 627,2 Eur.

Neto darbo užmokestis augo sparčiau nei bruto iš dalies dėl to, kad pernai metais padidintas neapmokestinamas pajamų dydis.

Realus darbo užmokestis (neto darbo užmokestis, pašalinus vartotojų kainų pasikeitimo įtaką) visoje šalyje išaugo 7,6%.

Tęsinys po grafiku.

infogr.am::5c16b20a-9cde-4e20-8065-705605371198

„Nuo 2016 m. sausio ir liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), nuo liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys“, - teigia Statistikos departamentas.

Analitikai bei ekonomistai pažymi, kad augantis darbo užmokestis rodo ir kaistančią darbo rinką, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

Nelygybė – vis dar didelė

Nors Lietuvoje algų augimas praktiškai neslopsta, pajamų nelygybė išlieka aukštumose, pažymi Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų, tai yra , nuo duomenų skelbimo pradžios, rašo p. Šiaudvytis savo išplatintame komentare.

Tiesa, ekonomistas pastebi, kad 2016 m. situacija turėtų pagerėti dėl 17% padidinto MMA.

„Atlygio augimas neaplenkė ir kitų gana nedaug uždirbančių darbuotojų. Antrojo dešimtadalio mažiausiai uždirbančiųjų atlygis padidėjo 14,4%, trečiojo – 13,7%, ketvirtojo – 12%. Apskritai, kuo darbo užmokestis didesnis, tuo lėčiau jis augo. Pavyzdžiui, mažiausiai jis pakilo 10%. didžiausius atlyginimus gaunančių darbuotojų – tik 6,1%“, - teigia p. Šiaudvytis.

Jis pastebi, kad MMA didinimas kelia ir šiek tiek daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį, nes reikia išlaikyti atitinkamą algų skirtumą tarp žemiausios ir šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

Kita vertus, MMA auginimas gali turėti ir šalutinį poveikį, pažymi p. Šiaudvytis. Sparčiai kylantis atlygis ir didėjančios sąnaudos gali sumažinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

„Beveik 9% pakilęs darbo užmokestis privačiajame sektoriuje kelia abejonių, ar galime ir toliau taip sparčiai didinti MMA. Verta apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti, – svarsto ekonomistas. – Galbūt prasminga stiprinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų derybinę galią, didinti socialinę paramą, ją teikiant tik tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Prieinamas kokybiškas išsilavinimas taip pat galėtų sumažinti nelygybę sudarydamas galimybių dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą.“

Tęsinys po grafiku.

infogr.am::atlyginimai_lietuvoje_2016_m_iv_ketv

Daugiau uždirbo bent trečdalis darbuotojų

Didesniais atlyginimais pernai galėjo džiaugtis bent trečdalis Lietuvos darbuotojų, skaičiuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

„MMA didinimas ir, tikėtina, sumažėję vokeliuose mokamų atlyginimų mastai, tiesiogiai padidino oficialią algą maždaug 300.000 darbuotojų. Dar bent 100.000 asmenų, anksčiau uždirbusių daugiau negu MMA, taip pat gavo didesnę algą. Beje, itin padaugėjo darbuotojų, gaunančių daugiau negu 1000 Eur atlyginimą per mėnesį – tokių gruodį buvo 18% daugiau negu prieš metus“, - teigia p. Povilauskas išplatintame komentare.

Analitikas teigia, kad vyraujančios tendencijos darbo rinkoje lieka palankios darbo užmokesčiui sparčiai augti.

„Žinoma, spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas tampa iššūkiu darbdaviams ir galimybe darbuotojams. Akivaizdu, kad kvalifikuoti ir turintys patrauklią rinkoje specialybę asmenys turi stipresnę derybinę galią negu darbdaviai ir ja vis labiau naudojasi“, – sako p. Povilauskas.

Kita vertus, analitikas pažymi, kad padėtis tiek vidaus, tiek eksporto rinkose yra gana palanki įmonių plėtrai, tad didesnis darbo užmokestis ir galimybė didinti pelną yra vis dar suderinamos sąlygos.

Ateitį temdo žemas produktyvumas

Algos Lietuvoje auga kelis kartus sparčiau nei vartotojų kainos, pažymi Povilas Stankevičius, DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas. Nors tai leidžia stiprėti vartotojų lūkesčiams ir didinti vidinę paklausą, produktyvumas Lietuvos ekonomikoje auga labai lėtai.

„Jei šalies ekonomika netaps produktyvesnė, atlyginimai ilgajame laikotarpyje taip sparčiai augti negalės. Taip kyla rizika patekti į spąstus, kai vartotojų kainos kyla sparčiau, nei darbo užmokestis, – komentuoja p. Stankevičius. – (...) Sunku pagalvoti, jog įmonės darbuotojams, sukuriantiems tiek pat ekonominės vertės, kas metus mokėtų dešimtadaliu didesnius atlyginimus.“

Tuo tarpu neverta tikėtis, kad kainos Lietuvoje ilguoju laikotarpiu nekils, nes infliacija Lietuvoje priklauso ne tik nuo vidinių, bet ir išorinių veiksnių.

„Pavyzdžiui, dabartinis infliacijos kilimas vyksta dėl pabrangusios naftos ir atsigaunančių energijos kainų. Šių veiksnių Lietuva kontroliuoti negali, todėl mūsų šalyje visada egzistuos tam tikras iš išorės importuotos infliacijos lygis. Tokia situacija ilgesniame laikotarpyje gali pastatyti gyventojus į nemalonią padėtį: kainos vis dar kyla, bet atlyginimų augimas lėtėja“, – teigia p. Stankevičius.

Norint Lietuvai tapti produktyvesnei, reikia naujo darbo kodekso, geriau veikiančios švietimo sistemos bei darbuotojų kompetencijų ugdymo, mano analitikas.

Latviai artyn, estai – dar toli

„Danske Bank“ prognozuoja, kad užimtumas šalyje šiemet toliau didės, toliau mažės nedarbas, o darbo jėgos trūkumas taps vis opesne problema verslo įmonėms.

„Šie veiksniai ir toliau stums atlyginimų kreivę aukštyn – prognozuojame, kad jų augimas prieš mokesčius sieks 6,7%Tačiau dėl iki 310 Eur nuo šių metų pradžios kilstelėto NPD – algos „į rankas“ bus beveik 9% didesnės. Jos vidutiniškai sieks apie 665 Eur ir pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus bus kiek didesnės nei kaimyninėje Latvijoje“, – savo komentare rašo „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Luktelėti, kol pavysime Estiją, teks šiek tiek ilgiau – ten vidutinis atlyginimas siekia 950 Eur ir yra maždaug 1,5 karto didesnis nei Lietuvoje, teigia p. Grajauskas.

„Atlyginimams Estijoje taip pat augant sparčiai, tikėtina, kad jau šiemet estų gaunamos pajamos „į rankas“ pasieks simbolinę 1.000 Eur ribą. Dar ilgiau teks laukti, kol pasitempsime iki ES vidurkio – 2.000 Eur“, – sako ekonomistas.

Laisvų darbo vietų gausėjo

Statistikos departamentas penktadienį taip pat paskelbė naujausius duomenis apie laisvas darbo vietas šalyje. Pernai metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo ketvirtadaliu.

Ketvirto ketvirčio gale Lietuvoje buvo 14.900 laisvų darbo vietų. Tai 23,8% daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Iš viso pernai šalyje buvo 16.200 laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 3.000 (23%) daugiau nei užpernai.

Per metus laisvų darbo vietų padaugėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, o labiausiai transporte ir saugojime bei viešajame valdyme ir gynyboje.

Beveik penktadalį visų laisvų darbo vietų sudarė pozicijos pramonėje (3.100 laisvų vietų). Prekyba buvo atsakinga už 15% arba 2.400 laisvų darbo vietų.

Pernai metais laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,3% – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei prieš metus.

Sunkiausiai laisvas darbo vietas užpildyti sekėsi finansų ir draudimo veiklos įmonėms – čia laisvų darbo vietų lygis siekė 3,4%, privalomajame socialiniame draudime – 2,6% bei inforamcijos ir ryšių įmonėse – 2,3%.

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietime – 0,3%, kitoje aptarnavimo veikloje bei nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – po 0,7%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau