Kandidatai į ministrus: kas jie

Publikuota: 2016-11-24
Kandidatai į ministrus. VŽ montažas
Kandidatai į ministrus. VŽ montažas
Autorius  

Paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio pateiktame ministrų sąraše – nemažai politikos naujokų.

Pateikiame trumpas visų kandidatų į ministerijų vadovus biografijas. Ketvirtadienį susitikimus su galimais ministrais pradėjo prezidentė, po jų ji spręs, ar patvirtinti teikimus. Galiausiai dėl Vyriausybės balsuos Seimas.

nuotrauka::1left

Aplinkos ministras: Kęstutis Navickas (deleguoja VŽS)

1988 m. baigė Kauno 40 profesinės technikos mokyklą, įgijo elektros mechaniko specialybę.

Dirbo privačioje liaudies amatų mokykloje Vilkijoje, vėliau kultūros leidinių leidykloje „Taura".

1992 m. pakviestas dirbti į Kultūros paveldo departamento Kauno miesto padalinį, kuriame rūpinosi Kauno miesto archeologinio ir militaristinio paveldo apsauga.

1995 m. p. Navickas išrinktas bendrijos „Atgaja“ pirmininku.

Vilniaus universitete 1999 m. baigė istorijos bakalauro studijas, 2009 m. - Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo magistro studijų programą Mykolo Romerio universitete.

Nuo 2006-ųjų iki šiol dirbo tarptautinėje nevyriausybinėje organizacijoje Baltijos aplinkos forumas, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

nuotrauka::2right

Energetikos ministras: Žygimantas Vaičiūnas (VŽS)

Siūlomas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šiuo metu eina Lietuvos energetikos atašė Briuselyje pareigas, tačiau Energetikos ministerijoje nesijaustų svetimas. 2011-2012 m. čia jis ėjo viceministro pareigas, iki tol dirbo ministerijos Strateginio planavimo ir ES reikalų departamento vadovu.

Ponas Vaičiūnas viceministro pareigose buvo atsakingas už strateginius energetikos projektus, ES energetikos politikos formavimą bei įgyvendinimą Lietuvoje. Jis „pergyveno“ du ministrus: 2011-2012 m. buvo viceministras ministro pareigas einant Arvydui Sekmokui, 2012-2014 m. buvo Jaroslavo Neverovičiaus patarėju.

Ponas Vaičiūnas turi politikos mokslų magistro laipsnį, 2007-2009 m. dirbo Strateginių studijų centre, ėjo laikinojo vadovo pavaduotojo, vadovo pavaduotojo, laikinojo vadovo pareigas.

Nuo 2014 m. dirba Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje. 

nuotrauka::3left

Finansų ministras: Vilius Šapoka (VŽS)

38 metų ekonomistas iki šių metų liepos buvo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. Prieš tai jis vadovavo Vertybinių popierių komisijai, prie banko prijungtai 2012 m. Šios komisijos vadovu tuometinis pavaduotojas paskirtas 2009 m., prie jos prisijungė 2007 m.

2003 m. p. Šapoka baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Dar prieš tai dirbo „Lietuvos taupomajame banke“ (dabar – „Swedbank“), po to – Finansų ministerijoje.

Vienas pagrindinių p. Šapokos darbų centriniame banke – vartojimo kreditų reguliavimo pertvarka ir vadinamųjų greitųjų kreditų prieinamumo mažinimas. Lietuvos bankas per pastaruosius kelerius metus gerokai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas ir ėmėsi aktyvios bendrovių priežiūros.

Išėjęs iš Lietuvos banko pastaruoju metu p. Šapoka teigė naujų darbų neieškojęs, atostogavęs. 

nuotrauka::4right

Krašto apsaugos ministras: Raimundas Karoblis (VŽS)

Diplomatas, nuo 1994-ųjų dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, daugiausia ekonominės ir prekybinės diplomatijos srityse. Viešojoje erdvėje p. Karoblis rodydavosi retai, yra mažai pažįstamas visuomenei. Labiausiai jis buvo matomas 2010-2015 m., kai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tris metus Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, p. Karoblis sėkmingai koordinavo šį procesą iš Briuselio.

Teisininko išsilavinimą turintis diplomatas jokių politinių postų iki šiol nėra užėmęs, jis nebuvo siejamas ir su jokia politine partija, todėl greičiausiai jo paskyrimą į šį postą inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai, kad užsienio ir krašto apsaugos ministerijų vadovus ji galės pasirinkti, kalbėjo ir Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis.

Ponas Karoblis moka anglų, prancūzų ir rusų kalbas.

nuotrauka::5left

Kultūros ministrė: Liana Ruokytė-Jonsson (VŽS)

Gimė 1966 m., 1992 m. baigė Valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetus, masinių renginių režisierės specialybę, 1997 m. – aktorinio meno ir teatro režisūros studijas teatro edukaciniame centre Berlyne, Romoje ir Stokholme.

Nuo 1991 m. p. Ruokytė-Jonsson dirbo ir gyveno Stokholme, nuo 1992 iki 1999 m. dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijoje kanceliarijos vedėja.

1999 m. paskirta LR kultūros atašė Švedijos karalystėje, 2008 m. – Lietuvos Respublikos kultūros atašė Danijos karalystėje, Islandijos Respublikoje ir Norvegijos karalystėje.

Dalyvavo rengiant ir įgyvendinant daugybę bendrų Lietuvos ir Šiaurės šalių kultūros projektų.

Lianos Ruokytės-Jonsson kaip būsimos kultūros ministrės vizijoje – „kultūros politikos pagrindų perkrovimas, kuris turi išvesti kultūros politiką iš chaoso, nekompetentingų sprendimų į visiškai naują etapą – kokybišką kultūros politikos darbo organizavimą“.

nuotrauka::6right

Socialinės apsaugos ir darbo ministras: Linas Kukuraitis (VŽS)

Premjeras į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postą siūlo 37-erių Liną Kukuraitį. Kandidatas į ministrus pastaruosius 11 metų vadovauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“. Ponas Kukuraitis – pirmasis pasaulietis, paskirtas į šias pareigas.

Ponas Kukuraitis Vilniaus universitete yra įgijęs socialinio darbo magistro laipsnį. Čia jis taip pat dėsto studentams.

Ponas Kukuraitis nuo jaunystės dalyvavo savanoriškoje veikloje, dirbo socialinį darbą ir sau kėlė tikslą „suartinti žmones, (...) išugdyti stipresnes bendruomenes“, rašoma „Carito“ puslapyje.

Ponas Kukuraitis su žmona augina 5 vaikus, kurių vyriausiam – 12 m.

nuotrauka::7left

Susisiekimo ministras: Rokas Masiulis (VŽS)

Turi tarptautinių santykių, ekonomisto išsilavinimą, dvejus metus mokėsi radiofizikos. Karjerą pradėjo kaip konsultantas ir auditorius („Arthur Andersen“, „Ernst & Young“), buvo Audito rūmų viceprezidentas. 2009-2010 m. ėjo „Leo LT“ finansų direktoriaus pareigas ir vadovavo bendrovės likvidavimo procesui.

Prieš pasukdamas į politiką, vadovavo AB „Klaipėdos nafta“, kuriai teko įgyvendinti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. 2014-aisiais metais jis, kaip KN vadovas, gavo VŽ apdovanojimą „Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukęs CEO“.

Energetikos ministru kaip nepartinį jį praėjusioje vyriausybėje delegavo Darbo partija po to, kai iš posto dėl vadinamojo Cytackos skandalo pasitraukė LLRA deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Ministro pareigas jis ėjo kiek daugiau nei dvejus metus – nuo 2014 m. rugsėjo 25 d.

nuotrauka::8right

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (VŽS)

Vadovauti Lietuvos sveikatos apsaugai, kaip ir buvo tikėtasi, siūlomas Aurelijus Veryga, plačiau visuomenėje žinomas kaip vienas aktyviausių alkoholio ir tabako prevencijos aktyvistų.

40 metų gydytojas psichiatras ir biomedicinos mokslų daktaras mokslus baigė Kauno medicinos akademijoje, dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nuo 2015 m. yra šio universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorius.

Su kolegomis p. Veryga yra įkūręs Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją. Dalyvauja analogiškų tarptautinių organizacijų veikloje.

2008 m. yra buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatiniu ekspertu. O 2009-2012 m. buvo premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais. 

nuotrauka::9left

Švietimo ir mokslo ministrė: Jurgita Petrauskienė (VŽS)

Į Švietimo ir mokslo ministerijos vadoves valstiečiai siūlo specialistę, kuri turėtų būti gerai susipažinusi su Lietuvos edukacijos problemomis. Tai Jurgita Petrauskienė, kuri nuo 2007 m. vadovauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centrui.

Šią vasarą p. Petrauskienė išvardijo 10 pagrindinių iššūkių Lietuvos švietimui, tarp kurių: per maži asignavimai aukštajam mokslui, finansavimo orientacija į kiekybę, o ne kokybę.

Taip pat MOSTA yra pažymėjusi, kad Lietuvoje reiktų gerokai mažiau universitetų. Organizacijos analizė rodo, kad užtektų 3-5 aukštųjų mokyklų. Tačiau valstiečiai ir žalieji nėra ryžtingai nusiteikę užsiimti universitetų konsolidacija. 

Prieš pradedant vadovauti MOSTA, p. Petrauskienė  penkerius metus dirbo Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje. Švietimo specialistė priklauso įvairioms europinėms ir Lietuvos švietimo vertinimo ir ekspertų grupėms. Ji taip pat yra Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo koordinavimo grupės narė ir ekspertė.

Ponia Petrauskienė 1997 m. baigė tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas, magistro laipsnį įgijo 2002 m. Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

nuotrauka::10right

Teisingumo ministras: Darius Petrošius (LSDP)

41-erių Darius Petrošius į Seimą šiais metais išrinktas antrą kartą. Iš Tauragės kilęs politikas 2004 m. Lietuvos teisės universitete (dabar Mykolo Romerio universitetas) apsigynė socialinių mokslų daktaro teisės krypties disertaciją. Kaip lektorius dėstęs šiame universitete ir Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje.

Porą metų p. Petrošius dirbo Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, 2003-2012 m. ėjo savo tėvo Prano Petrošiaus įmonės „Rimtija“ ir UAB „Eglonta“ direktoriaus pareigas. Yra ėjęs ir daugiau vadovaujamo pobūdžio pareigų, 2011-2012 m. priklausė Tauragės rajono savivaldybės tarybai.

Praėjusios kadencijos Seime politikos buvo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

Vyriausiajai rinkimų komisijai jis pateikė duomenis, kad moka anglų ir rusų kalbas. 

nuotrauka::11left

Užsienio reikalų ministras: Linas Linkevičius (LSDP)

Ponas Linkevičius bus bene daugiausia politinės patirties turintis naujosios Vyriausybės ministras. Inžinieriaus išsilavinimą Kauno politechnikos institute (šiandien – Kauno technologijos universitetas) turintis p. Linkevičius pirmą kartą ministru tapo dar 1993-aisiais, kai trejus metus vadovavo Krašto apsaugos ministerijai. Į parlamentą pirmą kartą jis buvo išrinktas dar 1992 m. pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) sąrašą.

Dešiniesiems perėmus valdžią, p. Linkevičius buvo Lietuvos ambasadorius prie NATO, 2000-2004 m. – vėl krašto apsaugos ministras. Vėliau buvo Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 2012 m. pabaigoje tapo užsienio reikalų ministru.

Nepaisant ilgametės politinės patirties, p. Linkevičius yra technokratinio pobūdžio politikas, kuris retai veliasi į politines intrigas. Ponas Linkevičius yra laikomas Dalios Grybauskaitės žmogumi, sekančiu prezidentės liniją užsienio politikoje. Jo paskyrimas užsienio reikalų ministru reikštų, jog esminių pokyčių užsienio politikoje naujoji Vyriausybė nenumato.

Politikas moka rusų, anglų, prancūzų ir lenkų kalbas.

nuotrauka::12right

Ūkio ministras: Mindaugas Sinkevičius (LSDP)

Socialdemokratai į ūkio ministrus siūlo Mindaugą Sinkevičių, partijos narį ir dabartinį Jonavos merą.

32-ejų p. Sinkevičius Vilniaus universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau mokslus tęsė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, ten pat apsigynė daktaro disertaciją alkoholio vartojimo tema, teigiama jo gyvenimo aprašyme.

2008-2009 m. dirbo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoju, vėliau, 2010-2011 m., šias pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais. Nuo 2011 m. balandžio mėn. - Jonavos rajono savivaldybės meras.

2007-2011 metų Jonavos rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu vadovavo Socialdemokratų frakcijai, pirmininkavo Kontrolės, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetams.

Pono Sinkevičiaus tėvas Rimantas Sinkevičius nueinančioje Vyriausybėje eina susisiekimo ministro pareigas.

nuotrauka::13left

Vidaus reikalų ministras: Eimutis Misiūnas (VŽS)

Eimutis Misiūnas šiuo metu eina Vilniaus miesto apylinkės teisėjo pareigas, dirba su baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylomis.

43 metų teisininkas šias pareigas eina nuo 2015 m., prieš tai jis 7 metus dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistu.

1996 m. p. Misiūnas baigė Lietuvos policijos akademiją (dabar – Mykolo Romerio universitetas), o 2010 m. įgijo socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį. Yra dirbęs šiame universitete, taip pat buvo Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanu.

nuotrauka::14right

Žemės ūkio ministras: Bronius Markauskas (VŽS)

1985 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.

Baigęs mokslus penkerius metus dirbo Kauno gelžbetonio gaminių AB „Aksa“ energetiku. 1990 m. Klaipėdos raj., Trušelių kaime, ėmė valdyti pienininkystės ūkį.

2000-2003 m., 2003-2007 m. ir 2007-2011 m. išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 m. buvo išrinktas į Seimą, bet atsisakė Seimo nario mandato.

Nuo 2006-ųjų penkerius metus p. Markauskas ėjo Žemės ūkio rūmų pirmininko, o vėliau vicepirmininko pareigas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narys, ilgą laiką buvo šios tarybos pirmininkas.

Iki šiol p. Markauskas buvo Pieno tarybos prie LR žemės ūkio ministerijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau