Socialinė atsakomybė klaidžioja tarp deklaracijų ir realių darbų

Publikuota: 2015-08-08
Andrew Winningo „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Andrew Winningo „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Vis daugiau Lietuvos įmonių mato poreikį rengti ir viešinti socialinės atsakomybės ataskaitas. Tačiau ekspertai konstatuoja, kad didelė šių ataskaitų dalis tėra deklaratyvus pasigyrimų rinkinys, neparemtas įmonės pažangą ir atsakomybę iliustruojančiais rodikliais.

Socialinės atsakomybės ataskaitas nuolat teikia dešimtys Lietuvos įmonių. Daugiausia tai didžiosios arba užsienio kapitalo įmonės, taip pat tos, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tačiau ir kai kurios mažesnės bendrovės jau deklaruoja esančios socialiai atsakingos ir ataskaitose bando atskleisti, kaip jos rūpinasi aplinkosauga, socialine darbuotojų ir visuomenės gerove, gerbia žmogaus teises, kovoja su korupcija ir kyšininkavimu.

Svarbu akcininkams

„Esame skandinavų kapitalo įmonė, o mūsų akcininkams svarbu, kaip elgiamės su darbuotojais, kokie esame bendruomenėje. Socialiai atsakingo verslo principų jie laikosi savo įmonėse ir to reikalauja iš mūsų“, – vakarietiškos verslo kultūros įtaką pirmiausia mini Violeta Jurkevičienė, Telšių tekstilės dažymo ir baigiamosios apdailos UAB „Scandye“ direktorė.

Išsamias ataskaitas įmonė teikia ne pirmus metus, o jų nauda įmonei, anot vadovės, didžiulė.

„Pirmiausia tai junta darbuotojai, jie žino, kad rūpi akcininkams ir vadovams, kad jiems nedraudžiama reikšti nuomonės, diskutuoti, kelti problemų, kad tarp vadovų ir darbuotojų galimos diskusijos“, – pabrėžia ji.

Ponios Jurkevičienės teigimu, rengdama ataskaitas, įmonė aiškiau suvokė ir atsakomybę vietos bendruomenei.

„Įsisąmoninome, kad esame įmonė, kuri turi galvoti ir apie kitas Telšių bendroves, kad paslaugas turime pirkti pirmiausia iš vietos verslo. Rengdami verslo planą ir įmonės biudžetą, galvojame ir apie tai, ką galėtume Telšiuose paremti, pvz., visada pagalvojame apie netoliese esančius nakvynės namus“, – pavyzdį pateikia ji.

Ir dėl skandinavų klientų

Ana Krivenokienė, „SPA Vilniaus“ generalinio direktoriaus pavaduotoja kokybei, pasakoja, kad apie socialinę atsakomybę įmonė viešai pradėjo kalbėti prieš trejus metus, nors ir iki tol rūpinosi darbuotojų gerove, aplinkos švara, propagavo sveiką gyvenimo būdą.

„Tai tikrai nėra savęs liaupsinimas. Tai viešas įvardijimas to, kas yra daroma ir padaryta. Anksčiau apie tai mažai kalbėjome, dabar tam subrendome“, – sako ji.

„SPA Vilniui“ poreikis rengti socialinės atsakomybės ataskaitas kilo, atsiradus daugiau informacijos apie jų rengimo principus. Postūmį suteikė ir gausėjantis klientų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos srautas, įmonei jos duoda ir rinkodarinės naudos.

„Pagrindiniai klientai Druskininkuose yra iš Lietuvos ir Rytų Europos, jie informacijos apie socialinę atsakomybę ieško mažiau. Tačiau Druskininkų žinomumas Vakaruose didėja, o šiems klientams socialinė atsakomybė, aplinkosauginiai sprendimai svarbūs. Jie tikrai rimtai skaito ataskaitas“, – aiškina ji. „SPA Vilnius“ savo ataskaitose labiausiai akcentuoja tai, kad siekia būti sveikatingumo puoselėtojas, diegiantis sveikos gyvensenos principus ir darbuotojams, ir SPA centrų Druskininkuose, Anykščiuose, Vilniuje svečiams. Atkreipiamas dėmesys ir į aplinkos tausojimą.

Rodiklių vengia

Audronė Alijošiutė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) tarybos pirmininkė, sako, kad kai kurių šalies įmonių ataskaitos gerėja, tačiau daugeliui įmonių iki kokybiškų ataskaitų dar toli. Be to, bendrovių atskleidžiamos informacijos kokybė ir apimtis labai skiriasi, o investuotojams ir suinteresuotosioms šalims – klientams, darbuotojams, visuomenei – sunku palyginti bendrovių būklę ir veiklos rezultatus.

„Ataskaitų kokybė tebėra didžiulė problema. Dažnai ten galima rasti tik deklaracijas, kad įmonė yra atsakinga, laikosi vienų ar kitų principų, tačiau jokių rodiklių, kurie parodytų, ką iš tikrųjų ji nuveikė, ten nėra. Atsiradus rodikliams, atsirastų ir aiškus atskaitos taškas, iš kur įmonė juda, reikėtų rodyti pažangą. O įmonės to nenori“, – aiškina ji.

Todėl nemažai įmonių, anot jos, dažniausiai pateikia vos kelis rodiklius, kurie apie socialinę atsakomybę iš principo nieko nepasako, pvz., kad bendrovėje dirba 40% vyrų ir 60% moterų. Dar blogiau, jos nuomone, yra melagingos ataskaitos, kurių taip pat netrūksta. Jos sugadina pačią ataskaitų idėją, kenkia įmonės reputacijai ir klaidina visuomenę.

Ponia Alijošiūtė problemų sako matanti daugelyje ataskaitų, kurias teikia Jungtinių Tautų inicijuoto Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) narės iš Lietuvos, tokių yra apie 70 organizacijų.

„Yra ne viena įmonė, prie kurios pavadinimo šios pasaulinės platformos tinklalapyje kabo šauktukai, o tai reiškia, kad jos laiku nepateikė ataskaitų, nors ir yra užsirašiusios kaip narės ir visam pasauliui pranešusios, kad yra atsakingos. Tai rodo jų atsainumą ir nepagarbą iniciatyvai“, – vertina ji.

Akcentuoja smulkmenas

Kita blogybė ta, kad įmonės savo ataskaitose dažnai akcentuoja ne tas sritis, kuriose jos daro didžiausią poveikį visuomenei, o neadekvačias smulkmenas, pabrėžia LAVA vadovė.

„Tarkime, bankas nusprendžia, kad reikšmingas jo poveikis yra popieriaus taupymas. Jį taupyti, žinoma, reikia, tačiau įmonės veiklos požiūriu tai yra pats mažiausias banko poveikis. Banko poveikis pirmiausia yra atsakingos investicijos, finansinė atsakomybė, galbūt projektai, kurie mažina socialinę atskirtį ar prisideda prie aplinkos tausojimo“, – pavyzdį pateikia p. Alijošiūtė.

Kita dažna klaida – įmonių deklaravimas, kad jos tam tikrą pelno dalį atiduoda labdarai. O tai, anot LAVA atstovės, yra filantropija, kurios nereikėtų painioti su socialine atsakomybe.

Kad ataskaitos netaptų tuščiu pasigyrimu, ji įmonėms siūlo naudotis Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative) ar kitų pripažintų tarptautinių standartų rodiklių sistema.

„Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos rodiklių yra arti 200, sistema nuolat tobulinama. Tačiau įmonė neprivalo apie kiekvieną rodiklį raportuoti. Ji turi pasirinkti, kas jai reikšminga, kur ji daro didžiausią poveikį. Renkantis poveikio sritis, rekomenduojama įtraukti ir interesų grupes – klientus, vartotojus, nevyriausybines organizacijas“, – aiškina LAVA vadovė.

Svarbi priemonė

„Atsakingas verslas yra atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei už šio verslo poveikį jai. O ataskaita yra priemonė, kuri leidžia pamatuoti tai, kaip organizacijai pavyko siekti užsibrėžtų tikslų šį poveikį kompensuojant, ir viešas šių rezultatų pateikimas visuomenei“, – aiškina Renata Gaudinskaitė, „Teo“ Socialinės atsakomybės plėtros vadovė.

Išsamias socialinės atsakomybės ataskaitas Pasaulinio susitarimo organizacijai „Teo“ teikia jau 10 metų, per tą laiką pavyko suformuluoti principus, kokiais kriterijais reikia vadovautis įvertinant organizacijos poveikį, kaip pereiti nuo pavienių akcijų prie strateginiais sprendimais paremtų tikslų.

„Tęstinumas atsakingame versle yra svarbiausias dalykas. Organizacija vienais metais neturėtų šauti stačia galva į aplinkosaugą, kitais metais susitelkti į darbuotojus, o trečiaisiais – į žmogaus teises“, – pabrėžia p. Gaudinskaitė.

Tarkime, „Teo“ daug dėmesio skiria žmogaus teisėms, akcentuodama išraiškos laisvę ir duomenų saugumą bei privatumą, o labiausiai – vaikų saugumą internete. Kitas bendrovės akcentas – aplinkosauginis.

„Jis „Teo“ aktualus, nes vartojame didelius elektros kiekius – daugiau nei 35 mln. kWh per metus. Todėl stebime šį rodiklį, žiūrime, kur galima sutaupyti taip, kad nenukentėtų technologiniai procesai“, – aiškina „Teo“ atstovė.

Ji vardija naudą, kodėl bendrovei naudinga rengti kokybiškas ataskaitas, – tai didina darbuotojų įsitraukimą ir lojalumą įmonei, yra prevencinė priemonė, kad neiškiltų rimtų problemų aplinkosaugos, žmogaus teisių ar kt. srityje, kartu tai ir reputaciją auginanti priemonė.

Jis įsitikinusi, kad kokybiška ataskaita gali tilpti į porą puslapių, bet tik tuo atveju, jei bus pateikti skaičiai, kaip vienas ar kitas organizacijos poveikis visuomenei yra mažinamas, pvz., bus aiškiai nurodyta, kiek medžių įmonės darbuotojai pasodino, kiek šiukšlių per akcijas surinko, kiek žmonių įsitraukė į sveikatinimo programą ir t. t.

„Mitas, kad gerai ataskaitai parengti reikia didžiulių investicijų. Labiausiai reikia noro“, – tvirtina ji.

Prievolė didžiosioms

Didelėms, per 500 darbuotojų turinčioms, viešojo intereso įmonėms (įtrauktoms į biržos sąrašą, bankams, finansų maklerio, draudimo įmonėms, pensijų fondams) nuo 2017 m. atsiras nauja prievolė teikti privalomas nefinansines ataskaitas, kuriose reikės pateikti informaciją, apimančią bent keletą svarbiausių aplinkosaugos, pagarbos žmogaus teisėms, socialinių ir su personalu susijusių klausimų, informuoti apie kovą su korupcija ir kyšininkavimu.

Audrius Linartas, VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius, vertina, kad tokių įmonių Lietuvoje bus ne daugiau nei 40, didelė jų dalis ir šiandien savanoriškai teikia panašias ataskaitas.

„EK siekia paskatinti ataskaitų dar neteikiančias įmones tai daryti. O teikiančioms ataskaitas organizacijoms tai daryti labiau apibendrintai, standartiškai“, – aiškina jis.

Jis pripažįsta, kad tokių ataskaitų dalis gali būti formalios, tačiau tai būtų žingsnis kokybiškesnės nefinansinės atskaitomybės link.

„Tai formuos aplinką. Jei įmonės ataskaitas skelbs dažniau, tikėtina, kad atsiras analitikų ar mokslininkų, kurie jas analizuos, lygins įmones, viešai subars tas, kurios blogai ką nors padarė ir atkreips visuomenės dėmesį, sudarys juodąjį sąrašą įmonių, kurios skelbia ataskaitas nekokybiškai. Tai galėtų būti postūmis tobulėti“, – svarsto p. Linartas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau