Verslas „profkes“ atves į ketvirtąją pramonės revoliuciją

Publikuota: 2017-08-30
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl aukštojo mokslo reformų, verslui gyvybiškai svarbios profesinės mokyklos praktiškai 20 metų stovi nejudintos. Trečiadienį paskelbta reforma žada į profesinį mokslą stipriai įtraukti verslininkus. O šie turi ambicingų planų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė įstatymų pataisas, kurios padės reformuoti profesinio mokslo sektorių. Pataisos ruoštos tiek su Vyriausybės, tiek su mokslo ir verslo atstovais.

Pastariesiems sudaryta žymiai daugiau galimybių įsitraukti į profesinių mokyklų valdymą ir tiesiogiai į mokinių rengimą. Pagal pataisas bus skatinama pameistrystė – galimybė mokytis ir dirbti tuo pačiu metu. Bus įvestas dualinis mokymas – mokinys privalės įgyti žinių ne tik mokykloje, bet ir realioje darbo vietoje.

Verslo atstovai teigia, kad ši reforma buvo ilgai laukta, ypač turint omeny šiuolaikinį pokyčių tempą.

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas ir UAB „Arginta Group“ vadovas bei savininkas, pastebi, kad profesinis mokymas, turbūt vienintelė švietimo sritis, kuri per pastaruosius 20 metų buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos.

„Profesinis mokymas pramonei darosi žymiai aktualesnis nei aukštasis. Pramonėje penkiems darbininkams reikalingas vienas inžinierius. Mes šiandien negalime surinkti tų penkių darbininkų, kad įdarbintume vieną inžinierių“, – trečiadienį žiniasklaidai prezidentūroje kalbėjo p. Kvietkauskas.

Vadovas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu profesinės mokyklos ruošia visai ne tuos specialistus, kurių reikia Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonėje dirba apie 220.000 specialistų, o profesinės mokyklos paruošia kasmet tik apie 3.000 pramonės darbininkų. Tai sudaro 7% visų profesines mokyklas baigiančių žmonių.

„Kai tuo pačiu metu grožio sektoriuje yra apie 30.000 dirbančiųjų, o mokyklos paruošia apie 9.000 specialistų, – teigia p. Kvietkauskas. – Regionuose dar tragiškesni skaičiai. Ten, kur yra didžiulė pramonė, ruošiame viešbučių, turizmo darbuotojus. Tiesiog ruošiame emigrantus.“

Ponas Kvietkauskas tiki, kad verslui įsitraukus į profesinių mokyklų veiklą, situacija pasikeis. Jis taip pat teigia, kad verslas yra pasiršuošęs prisidėti prie pameistrystės modelio, investuoti savo lėšas.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="ab781527-b25a-4038-a912-43c6e62f3be0" prefix="DHI" format="interactive" title="Apie profesines mokyklas skaičiai"]

Reikia IT specialistų

Mantas Katinas, investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pažymi, kad į Lietuvą ateinantys investuotojai žiūri, ar tame mieste, regione, yra mokymo sistema, kuri padėtų paruošti reikalingų darbuotojų. Tad pakėlus profesinių mokyklų kokybę laimėti turėtų regionai. Esą švietimo pagalba būtų galima sumažinti takoskyrą tarp Lietuvos regionų ir miestų.

„Mes jau daugelį metų kalbame apie tai, kad regionų gelbėjimosi valtis yra pramonė, bet ruošiame specialistus, kurie niekaip niekaip su pramonę nesusiję“, - kalba p. Katinas.

Tačiau norint, kad tai įvyktų, reiktų keisti Lietuvoje nuo sovietinių laikų užsilikusį požiūrį į profesines mokyklas.

„Gyvendami Lietuvoje visi žinome, kad tos mokyklos yra vadinamos „profkėmis“. O šiandien norėtum savo vaiką išleisti į instituciją, kuri yra moderni, turi gerą įvaizdį, jose žmones ruošia geri mokytojai. Norint atskiratyti šio sovietinio paveldo, reikia labai stipraus mentaliteto pokyčio, tiek profesinio mokymo vystyme, tiek mokytojuose, kurie ruošia specialistus, tam, kad ta mokykla taptų profesijos įgavimo vieta“, – sako p. Katinas.

Šiandien Lietuvos ekonomika yra taške, kuriame daugelis žmonių neturi darbo arba jį sunkiai randa, tačiau su profesinių mokyklų pagalba jie darbą rastų ir galėtų uždirbti 50% didesnį atlyginimą, teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

„Investuok Lietuvoje“ yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad šalyje trūksta IT specialistų, o jeigu šią profesiją besirenkančių nedaugės, trūkumas bus itin skaudus. IT specialistus ruošia ir profesinės mokyklos, tačiau tą jos turėtų daryti aktyviau, teigia p. Katinas.

„Reikia mąstyti apie profesinį mokymą ne taip, kaip anksčiau, kad tai yra tik kažkoks amatas. Profesinės mokyklos galėtų ruošti žmones ateities ekonomikos sektoriams, – sako p. Katinas. – Per ateinančius 5-15 metų pasaulyje įvyks didžiulė transformacija nuo rankų darbo, nuo dabartinės pramonės į skaitmeninę, virtualią ekonomiką.“

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="b4bb1f50-9b2a-4990-a7eb-a81fc33671dd" prefix="LiP" format="interactive" title="Profesinių mokyklų reforma"]

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Apie profesinių mokyklų vaidmenį ruošiant ateities ekonomikai pritaikytus specialistus mąsto ir Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pono Dargio nuomone, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. O šios tendencijos atneša iššūkius visai švietimo ir mokslo sistemai.

„Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą“, – teigia p. Dargis LPK išplatintame komentare.

Pasak jo, šalyje mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad profesinio rengimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus ir būtų pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių.

Prezidentės teikiamose pataisose numatyta profesijoms keliamus standartus atnaujinti bent kas penkerius metus.

„Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas. Skaitmeninis raštingumas tampa svarbus ir profesinėse mokyklose“, – teigia p. Dargis.

Anot LPK prezidento, svarbu užtikrinti verslo bendradarbiavimą su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Taip pat svarbu žmones profesinėse mokyklose supažindinti su verslumu.

Profesinio rengimo sistemos sėkmė priklauso ir nuo mokinio parengimo mokykloje, teigia p. Dargis. Todėl labai svarbu, kad jau mokykloje mokiniams būtų suteikiamos finansinio ir IT raštinugumo žinios, verslumo pagrindai ir kiti baziniai dalykai.

Pataisos numato, kad sistemingas profesinis rengimas Lietuvos mokyklose prasidėtų nuo 5-tos klasės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip reaguoja darbuotojai, kai atsisakote jiems padidinti algą

Jeigu darbuotojas pas jus atėjo prašyti algos pakėlimo – jau gali būti per vėlu išsaugoti jo motyvaciją,...

Vadyba
2018.07.17
Pirmoji šalis, uždraudusi algų nelygybę: ar tai įmanoma Premium 8

Kol Islandijos vyrai stebina laimėjimais futbolo srityje, jų tautietės giriasi kitais pasiekimais. Islandija...

Verslo aplinka
2018.07.17
Mokslininkė: dirbti pilnu etatu žmonės turėtų sulaukę 40 metų 8

Žmonėms gyvenant vis ilgiau reiktų drastiškai keisti įprastą žmonių karjeros kelią. Užuot planavus karjeros...

Vadyba
2018.07.17
Už kokį elgesį galima atleisti darbuotoją Premium

Dabartiniame Darbo kodekse (DK) – daugiau galimybių atleisti darbuotoją, tačiau išlieka daug niuansų ir...

Vadyba
2018.07.16
Kiek kainuoja darbuotojų nuklydimai internete 7

Internetas – nepakeičiama darbo priemonė daugeliui mūsų. Taip pat tai – vienas didžiausių darbuotojus...

Vadyba
2018.07.15
Įmonių patirtis: kaip ieškoti gerų darbuotojų 17

Kai reikia prekybos ar maitinimo įmonei darbuotojo čia ir dabar, suveikia ir skelbimas, pakabintas ant lango.

Vadyba
2018.07.14
TOP10 pasaulyje paklausiausių profesijų grupių

Nors dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas versle plečiasi, tačiau bendrovėms kuo toliau tuo vis...

Vadyba
2018.07.14
Pasenę kompiuteriai augina darbuotojų kaitą 3

Darbdaviai, kurie delsia atnaujinti darbuotojų techninę įrangą, rizikuoja nukentėti nuo didesnės personalo...

Vadyba
2018.07.14
5 darbuotojų perdegimo priežastys 6

Pagrindiniai darbuotojų emocinio išsekimo veiksniai yra labiau susiję ne su nepakeliamu darbo krūviu, bet su...

Vadyba
2018.07.13
„Fiat“ darbuotojai paskelbė streiką dėl C. Ronaldo įsigijimo

Italijoje esančios „Fiat Chrysler“ gamyklos darbuotojai ketina streikuoti dėl to, kad jų pagrindinis...

Vadyba
2018.07.12
Darbo užmokestis pramonėje: vienas iš sektorių išsiskiria 14% sumažėjusiomis algomis Premium 3

Pernai apdirbamojoje pramonėje priskaičiuotų algų vidurkis kilo 9%, iki 872,5 Eur, o pirmąjį šių metų...

Pramonė
2018.07.12
Rūkymas darbe – kokios darbdavio galios Premium 9

Rūkantys darbuotojai – finansinis nuostolis darbdaviui. Lietuvos darbdaviai baiminasi kaltinimų...

Vadyba
2018.07.12
Ruošiasi du kartus išplėsti įvežamų užsieniečių specialistų sąrašą 19

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys Ūkio ministerijos siūlymą šalyje trūkstamų profesijų, kurių...

Vadyba
2018.07.11
Talentų trūkumas – didžiausias per 12 metų Premium 21

Darbuotojų trūkumo problema kamuoja ne tik Lietuvą. Beveik pusė pasaulio darbdavių susiduria su šia bėda.

Vadyba
2018.07.10
Registruotų bedarbių skaičius per metus išaugo 14.300 53

Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje birželio gale buvo 8,3% – tai 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus.

Vadyba
2018.07.09
EBPO: algų augimą suvalgo technologijų „superžvaigždės“

Greitai augančios technologijų bendrovės yra kaltos dėl to, kad daugelyje pasaulio šalių neatsigauna algų...

Vadyba
2018.07.08
Tyrimas: gera darbuotojų patirtis siejasi su didesniu pelnu

Bendrovių, kurių darbuotojų patirtis įvertinta tarp 25% geriausių, turto grąža buvo 3 kartus didesnė nei tų...

Vadyba
2018.07.07
Kodėl vadovas be karūnos – priimtinesnis

Sakoma, jei nori sužinoti, ko darbuotojams labiausiai reikia, paklausk jų pačių. Tačiau nėra jokių garantijų,...

Vadyba
2018.07.06
Verslo atstovų ir Darbo biržos santykius temdo ES pinigai Premium 1

Dalis verslo atstovų teigiamai vertina Lietuvos darbo biržos reformas ir atsivėrimą verslui. Kitiems kliūva...

Vadyba
2018.07.04
Kaip verslas prisitaiko prie vyresnių darbuotojų Premium 1

Darbuotojų stokos problemai nuolat aštrėjant, verslas sprendžia galvosūkį, kaip vyresnius žmones kuo ilgiau...

Vadyba
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau