Verslas „profkes“ atves į ketvirtąją pramonės revoliuciją

Publikuota: 2017-08-30
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl aukštojo mokslo reformų, verslui gyvybiškai svarbios profesinės mokyklos praktiškai 20 metų stovi nejudintos. Trečiadienį paskelbta reforma žada į profesinį mokslą stipriai įtraukti verslininkus. O šie turi ambicingų planų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė įstatymų pataisas, kurios padės reformuoti profesinio mokslo sektorių. Pataisos ruoštos tiek su Vyriausybės, tiek su mokslo ir verslo atstovais.

Pastariesiems sudaryta žymiai daugiau galimybių įsitraukti į profesinių mokyklų valdymą ir tiesiogiai į mokinių rengimą. Pagal pataisas bus skatinama pameistrystė – galimybė mokytis ir dirbti tuo pačiu metu. Bus įvestas dualinis mokymas – mokinys privalės įgyti žinių ne tik mokykloje, bet ir realioje darbo vietoje.

Verslo atstovai teigia, kad ši reforma buvo ilgai laukta, ypač turint omeny šiuolaikinį pokyčių tempą.

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas ir UAB „Arginta Group“ vadovas bei savininkas, pastebi, kad profesinis mokymas, turbūt vienintelė švietimo sritis, kuri per pastaruosius 20 metų buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos.

„Profesinis mokymas pramonei darosi žymiai aktualesnis nei aukštasis. Pramonėje penkiems darbininkams reikalingas vienas inžinierius. Mes šiandien negalime surinkti tų penkių darbininkų, kad įdarbintume vieną inžinierių“, – trečiadienį žiniasklaidai prezidentūroje kalbėjo p. Kvietkauskas.

Vadovas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu profesinės mokyklos ruošia visai ne tuos specialistus, kurių reikia Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonėje dirba apie 220.000 specialistų, o profesinės mokyklos paruošia kasmet tik apie 3.000 pramonės darbininkų. Tai sudaro 7% visų profesines mokyklas baigiančių žmonių.

„Kai tuo pačiu metu grožio sektoriuje yra apie 30.000 dirbančiųjų, o mokyklos paruošia apie 9.000 specialistų, – teigia p. Kvietkauskas. – Regionuose dar tragiškesni skaičiai. Ten, kur yra didžiulė pramonė, ruošiame viešbučių, turizmo darbuotojus. Tiesiog ruošiame emigrantus.“

Ponas Kvietkauskas tiki, kad verslui įsitraukus į profesinių mokyklų veiklą, situacija pasikeis. Jis taip pat teigia, kad verslas yra pasiršuošęs prisidėti prie pameistrystės modelio, investuoti savo lėšas.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="ab781527-b25a-4038-a912-43c6e62f3be0" prefix="DHI" format="interactive" title="Apie profesines mokyklas skaičiai"]

Reikia IT specialistų

Mantas Katinas, investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pažymi, kad į Lietuvą ateinantys investuotojai žiūri, ar tame mieste, regione, yra mokymo sistema, kuri padėtų paruošti reikalingų darbuotojų. Tad pakėlus profesinių mokyklų kokybę laimėti turėtų regionai. Esą švietimo pagalba būtų galima sumažinti takoskyrą tarp Lietuvos regionų ir miestų.

„Mes jau daugelį metų kalbame apie tai, kad regionų gelbėjimosi valtis yra pramonė, bet ruošiame specialistus, kurie niekaip niekaip su pramonę nesusiję“, - kalba p. Katinas.

Tačiau norint, kad tai įvyktų, reiktų keisti Lietuvoje nuo sovietinių laikų užsilikusį požiūrį į profesines mokyklas.

„Gyvendami Lietuvoje visi žinome, kad tos mokyklos yra vadinamos „profkėmis“. O šiandien norėtum savo vaiką išleisti į instituciją, kuri yra moderni, turi gerą įvaizdį, jose žmones ruošia geri mokytojai. Norint atskiratyti šio sovietinio paveldo, reikia labai stipraus mentaliteto pokyčio, tiek profesinio mokymo vystyme, tiek mokytojuose, kurie ruošia specialistus, tam, kad ta mokykla taptų profesijos įgavimo vieta“, – sako p. Katinas.

Šiandien Lietuvos ekonomika yra taške, kuriame daugelis žmonių neturi darbo arba jį sunkiai randa, tačiau su profesinių mokyklų pagalba jie darbą rastų ir galėtų uždirbti 50% didesnį atlyginimą, teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

„Investuok Lietuvoje“ yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad šalyje trūksta IT specialistų, o jeigu šią profesiją besirenkančių nedaugės, trūkumas bus itin skaudus. IT specialistus ruošia ir profesinės mokyklos, tačiau tą jos turėtų daryti aktyviau, teigia p. Katinas.

„Reikia mąstyti apie profesinį mokymą ne taip, kaip anksčiau, kad tai yra tik kažkoks amatas. Profesinės mokyklos galėtų ruošti žmones ateities ekonomikos sektoriams, – sako p. Katinas. – Per ateinančius 5-15 metų pasaulyje įvyks didžiulė transformacija nuo rankų darbo, nuo dabartinės pramonės į skaitmeninę, virtualią ekonomiką.“

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="b4bb1f50-9b2a-4990-a7eb-a81fc33671dd" prefix="LiP" format="interactive" title="Profesinių mokyklų reforma"]

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Apie profesinių mokyklų vaidmenį ruošiant ateities ekonomikai pritaikytus specialistus mąsto ir Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pono Dargio nuomone, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. O šios tendencijos atneša iššūkius visai švietimo ir mokslo sistemai.

„Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą“, – teigia p. Dargis LPK išplatintame komentare.

Pasak jo, šalyje mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad profesinio rengimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus ir būtų pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių.

Prezidentės teikiamose pataisose numatyta profesijoms keliamus standartus atnaujinti bent kas penkerius metus.

„Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas. Skaitmeninis raštingumas tampa svarbus ir profesinėse mokyklose“, – teigia p. Dargis.

Anot LPK prezidento, svarbu užtikrinti verslo bendradarbiavimą su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Taip pat svarbu žmones profesinėse mokyklose supažindinti su verslumu.

Profesinio rengimo sistemos sėkmė priklauso ir nuo mokinio parengimo mokykloje, teigia p. Dargis. Todėl labai svarbu, kad jau mokykloje mokiniams būtų suteikiamos finansinio ir IT raštinugumo žinios, verslumo pagrindai ir kiti baziniai dalykai.

Pataisos numato, kad sistemingas profesinis rengimas Lietuvos mokyklose prasidėtų nuo 5-tos klasės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau