Verslas „profkes“ atves į ketvirtąją pramonės revoliuciją

Publikuota: 2017-08-30
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.
Iš kairės: Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Group“ vadovas bei Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. VŽ nuotr.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl aukštojo mokslo reformų, verslui gyvybiškai svarbios profesinės mokyklos praktiškai 20 metų stovi nejudintos. Trečiadienį paskelbta reforma žada į profesinį mokslą stipriai įtraukti verslininkus. O šie turi ambicingų planų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė įstatymų pataisas, kurios padės reformuoti profesinio mokslo sektorių. Pataisos ruoštos tiek su Vyriausybės, tiek su mokslo ir verslo atstovais.

Pastariesiems sudaryta žymiai daugiau galimybių įsitraukti į profesinių mokyklų valdymą ir tiesiogiai į mokinių rengimą. Pagal pataisas bus skatinama pameistrystė – galimybė mokytis ir dirbti tuo pačiu metu. Bus įvestas dualinis mokymas – mokinys privalės įgyti žinių ne tik mokykloje, bet ir realioje darbo vietoje.

Verslo atstovai teigia, kad ši reforma buvo ilgai laukta, ypač turint omeny šiuolaikinį pokyčių tempą.

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas ir UAB „Arginta Group“ vadovas bei savininkas, pastebi, kad profesinis mokymas, turbūt vienintelė švietimo sritis, kuri per pastaruosius 20 metų buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos.

„Profesinis mokymas pramonei darosi žymiai aktualesnis nei aukštasis. Pramonėje penkiems darbininkams reikalingas vienas inžinierius. Mes šiandien negalime surinkti tų penkių darbininkų, kad įdarbintume vieną inžinierių“, – trečiadienį žiniasklaidai prezidentūroje kalbėjo p. Kvietkauskas.

Vadovas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu profesinės mokyklos ruošia visai ne tuos specialistus, kurių reikia Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonėje dirba apie 220.000 specialistų, o profesinės mokyklos paruošia kasmet tik apie 3.000 pramonės darbininkų. Tai sudaro 7% visų profesines mokyklas baigiančių žmonių.

„Kai tuo pačiu metu grožio sektoriuje yra apie 30.000 dirbančiųjų, o mokyklos paruošia apie 9.000 specialistų, – teigia p. Kvietkauskas. – Regionuose dar tragiškesni skaičiai. Ten, kur yra didžiulė pramonė, ruošiame viešbučių, turizmo darbuotojus. Tiesiog ruošiame emigrantus.“

Ponas Kvietkauskas tiki, kad verslui įsitraukus į profesinių mokyklų veiklą, situacija pasikeis. Jis taip pat teigia, kad verslas yra pasiršuošęs prisidėti prie pameistrystės modelio, investuoti savo lėšas.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="ab781527-b25a-4038-a912-43c6e62f3be0" prefix="DHI" format="interactive" title="Apie profesines mokyklas skaičiai"]

Reikia IT specialistų

Mantas Katinas, investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pažymi, kad į Lietuvą ateinantys investuotojai žiūri, ar tame mieste, regione, yra mokymo sistema, kuri padėtų paruošti reikalingų darbuotojų. Tad pakėlus profesinių mokyklų kokybę laimėti turėtų regionai. Esą švietimo pagalba būtų galima sumažinti takoskyrą tarp Lietuvos regionų ir miestų.

„Mes jau daugelį metų kalbame apie tai, kad regionų gelbėjimosi valtis yra pramonė, bet ruošiame specialistus, kurie niekaip niekaip su pramonę nesusiję“, - kalba p. Katinas.

Tačiau norint, kad tai įvyktų, reiktų keisti Lietuvoje nuo sovietinių laikų užsilikusį požiūrį į profesines mokyklas.

„Gyvendami Lietuvoje visi žinome, kad tos mokyklos yra vadinamos „profkėmis“. O šiandien norėtum savo vaiką išleisti į instituciją, kuri yra moderni, turi gerą įvaizdį, jose žmones ruošia geri mokytojai. Norint atskiratyti šio sovietinio paveldo, reikia labai stipraus mentaliteto pokyčio, tiek profesinio mokymo vystyme, tiek mokytojuose, kurie ruošia specialistus, tam, kad ta mokykla taptų profesijos įgavimo vieta“, – sako p. Katinas.

Šiandien Lietuvos ekonomika yra taške, kuriame daugelis žmonių neturi darbo arba jį sunkiai randa, tačiau su profesinių mokyklų pagalba jie darbą rastų ir galėtų uždirbti 50% didesnį atlyginimą, teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

„Investuok Lietuvoje“ yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad šalyje trūksta IT specialistų, o jeigu šią profesiją besirenkančių nedaugės, trūkumas bus itin skaudus. IT specialistus ruošia ir profesinės mokyklos, tačiau tą jos turėtų daryti aktyviau, teigia p. Katinas.

„Reikia mąstyti apie profesinį mokymą ne taip, kaip anksčiau, kad tai yra tik kažkoks amatas. Profesinės mokyklos galėtų ruošti žmones ateities ekonomikos sektoriams, – sako p. Katinas. – Per ateinančius 5-15 metų pasaulyje įvyks didžiulė transformacija nuo rankų darbo, nuo dabartinės pramonės į skaitmeninę, virtualią ekonomiką.“

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="b4bb1f50-9b2a-4990-a7eb-a81fc33671dd" prefix="LiP" format="interactive" title="Profesinių mokyklų reforma"]

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Apie profesinių mokyklų vaidmenį ruošiant ateities ekonomikai pritaikytus specialistus mąsto ir Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pono Dargio nuomone, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. O šios tendencijos atneša iššūkius visai švietimo ir mokslo sistemai.

„Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą“, – teigia p. Dargis LPK išplatintame komentare.

Pasak jo, šalyje mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad profesinio rengimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus ir būtų pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių.

Prezidentės teikiamose pataisose numatyta profesijoms keliamus standartus atnaujinti bent kas penkerius metus.

„Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas. Skaitmeninis raštingumas tampa svarbus ir profesinėse mokyklose“, – teigia p. Dargis.

Anot LPK prezidento, svarbu užtikrinti verslo bendradarbiavimą su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Taip pat svarbu žmones profesinėse mokyklose supažindinti su verslumu.

Profesinio rengimo sistemos sėkmė priklauso ir nuo mokinio parengimo mokykloje, teigia p. Dargis. Todėl labai svarbu, kad jau mokykloje mokiniams būtų suteikiamos finansinio ir IT raštinugumo žinios, verslumo pagrindai ir kiti baziniai dalykai.

Pataisos numato, kad sistemingas profesinis rengimas Lietuvos mokyklose prasidėtų nuo 5-tos klasės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vokietijos bendrovė eksperimentuoja: 5 darbo valandos vietoj 8-ių 2

5 valandų darbo diena už 8 valandų atlyginimą – tokį eksperimentą Vokietijoje, Bylefelde, vykdo IT bendrovė...

Vadyba
2017.12.13
ES statistika: vienintelėje Lietuvoje mažėjo darbuotojų skaičius 19

Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su pernai, Lietuvoje – vienintelėje iš visų ES šalių – krito dirbančiųjų...

Vadyba
2017.12.13
Pasaulinė prognozė: kiek augs algos skirtingose šalyse 2018 m. 5

Kitais metais infliacija suvalgys didesnę algų augimo dalį tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio...

Vadyba
2017.12.13
Darbo lankstumo indeksas: kaip atrodo Lietuva 5

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) su užsienio partneriais pirmą kartą sudarė Darbo lankstumo...

Vadyba
2017.12.12
Šalys, kuriose Y kartos atstovai nusiteikę optimistiškiausiai 2

Y kartos atstovų adresu nevengiama leisti kritikos strėlių. Esą jie išlaidūnai, negalvojantys apie ateitį, o...

Vadyba
2017.12.11
Advokatų kontoros naujovė – ekspertai, kurie nėra teisininkai Premium 2

Teisinė praktika „CEE Attorneys“, vienijanti advokatų kontoras aštuoniose šalyse, Lietuvoje įvedė naują...

Darbas vienoje įmonėje visą gyvenimą – praeitis 4

Aštrėjantis darbuotojų pritraukimo ir talentų išlaikymo klausimas ramybės neduoda dažnam vadovui. Patrauklus...

Vadyba
2017.12.10
Pirmiausia aiški atlygio sistema, papildomos naudos paskui

Norint į transporto sektoriaus įmones pritraukti jaunimo, aiškią atlygio sistemą, papildomas naudas ir...

Vadyba
2017.12.10
Kalėdiniai įmonių vakarėliai JAV – šįmet ramesni ir blaivesni 4

Kalėdiniai įmonių vakarėliai JAV šįmet bus ramesni ir blaivesni, o dalis organizacijų apskritai atsisakė...

Vadyba
2017.12.09
5-ios „LinkedIn“ vartotojų klaidos 4

Profesionalų socialinis tinklas „LinkedIn“ tapo vienu svarbiausių įrankių medžiojant darbuotojus. Tačiau...

Vadyba
2017.12.09
Estijos vyriausybė į regionus perkelia 1.000 darbo vietų 12

Estai įgyvendina tai, apie ką Lietuvos valdantieji kalbėjo tik per rinkimus: iki 2019 metų Estijos vyriausybė...

Pramonė
2017.12.08
„Tesonet“ plėtros planas: nuo 260 iki 500 žmonių per metus 3

Kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų bendrovė per šiuos metus pasamdė 160 žmonių. Per kitus metus...

Technologijos
2017.12.08
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto CEO: ne vadovas, o darbuotojas žino geriau Premium

Vadovai Lietuvoje išsiskiria savo dėmesiu detalėmis, gebėjimu analizuoti ir dažnai yra srities, kurioje...

Vadyba
2017.12.08
Atlyginimai transporto ir saugojimo sektoriuje: didžiausi – Klaipėdoje 

Didžiausiu darbo užmokesčiu pasižyminčių transporto ir saugojimo sektoriaus lyderių sąrašo viršūnėje tvirtai...

Transportas
2017.12.07
Kaune investuojanti „AL-KO“ darbuotojus apmokys Vokietijoje 2

Vokietijos „AL-KO Vehicle Technology“, Kaune kurianti tyrimų ir produktų vystymo centrą, į darbuotojų mokymą...

Pramonė
2017.12.06
Kai retorika neatitinka turinio 13

Verslas tarp pagrindinių kliūčių, stabdančių verslo plėtrą, mini vis didėjantį darbuotojų trūkumą. Ūkio...

Vadyba
2017.12.06
„Kauno vandenys“ atleis 50 darbuotojų

UAB „Kauno vandenys“ planuoja atleisti 50 darbuotojų. Daugiau kaip 10% įmonėje dirbančių žmonių planuojama...

Vadyba
2017.12.05
Po naujo Seimo sprendimo darbuotojų atlyginimai bus kaip ant delno 25

Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, kuri įpareigoja „Sodra“ atskleisti gerokai...

Finansai
2017.12.05
KAM ieško kelių dešimčių viešųjų pirkimų specialistų

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ieško per 20 viešųjų pirkimų specialistų.

Vadyba
2017.12.05
Kaip išlaikyti ir pritraukti darbuotojų: „Baltic Transline“ patirtis Premium 2

Norint į transporto sektoriaus įmones pritraukti jaunimo, aiškią atlygio sistemą, papildomas naudas ir...

Vadyba
2017.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau