Kokias klaidas daro mokymus perkančios įmonės? 

Publikuota: 2017-08-12
Tomas Misiukonis, „OVC Consulting“ partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tomas Misiukonis, „OVC Consulting“ partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partneris

Paskutinės ekonominės krizės metu mokymų eilutė biudžete buvo pirmoji, kurią kirpo įmonių finansų direktoriai. Jeigu ten ir buvo kažkas palikta, tai tik būtiniausioms reikmėms – vos vienai kitai grupei ir tik vienam kartui per metus. Įmonės išmoko nebeformuluoti tokio mokymų poreikio: padarykite ką nors faino, ko dar mes neturėjome.

Jeigu prieš nuosmukį mokymai (paprastai su išvyka, nakvyne ir visa kita) buvo kone kasdienis dalykas, tai nuo 2010–ųjų į mokymus organizacijos pradėjo žiūrėti kitaip – poreikiai buvo formuluojami aiškiau ir palengva atėjo suvokimas, kad pokyčių ant smūgio nebūna ir mokymai, kokie bebūtų, yra tik dalis visos ugdymo sistemos. Šiandien į mus žiūri 2017–ųjų pavasaris ir pagalvoju apie tas įmonės, kurios galbūt dar neišnaudoja viso mokymų teikiamo potencialo dėl vienos ar kitos klaidos, kurias jos daro formuluodamos mokymų poreikius ir pasirinkdamos, kaip juos atliepti.

Išmokyti ar „pataisyti“?

Tai viena slidžiausių dilemų, su kuria susiduria vadovai ir personalo specialistai, kuriems tenka užduotis rasti tokius mokymus, kurie (čia pacituosiu girdėtas frazes): pakeistų jų nuostatas, išvestų juos iš komforto zonos, pakeistų jų mąstymą, priverstų juos atsiverti, padarytų taip, kad jie darytų rezultatą…

Šiuose poreikiuose girdite du dalykus: a) siekį išmokyti darbuotojus kokių nors įgūdžių ir b) juos pakeisti taip, kaip norisi vadovams ar kitiems atsakingiems žmonėms.

Šie du, į vieną susilieję, poreikiai formuluoja milžiniškus lūkesčius tiek mokymuose dalyvaujantiems žmonėms, tiek mokymus vedantiems konsultantams. Pastarieji gali žmonėms suteikti žinių, užtikrinti puikias įgūdžių treniruotes, sukurti saugią aplinką refleksijoms, tačiau jie negali pakeisti žmonių, nes žmonės keičiasi patys tik tada, kai jie nusprendžia tai daryti.

Suprantama, mokymai turi būti įtaigūs ir skatinti sąmoningumą, kad dėl to žmonės priimtų sprendimus tobulėti, tačiau tai pasiseka ne visada ir ne vien dėl mokinio-mokytojo sąveikos. Pavyzdžiui, norimų pokyčių įgyvendinti gali neleisti įmonės vidinė kultūra arba nesutvarkyti procesai. Žmonės sako: vėl iš mūsų kažko norės, reikės dabar atidirbti šitą… Tokias gynybiškas frazes žmonės pasako tada, kaip jie jaučia spaudimą ir grėsmę įmonės kultūroje. Šie dalykai su tobulėjimu nesuderinami, nes efektyvus mokymasis vyksta tada, kai žmonės jaučiasi saugūs ir jais pasitikima.

Vadovai kartais menkai gilinasi į tai, ką žmonės turi mokėti ir kalba tik apie galutinį rezultatą: man neįdomu, ko jūs juos mokysite, man svarbu, kad jie padarytų rezultatą. Tai yra neadekvatus lūkestis, nes po mokymų reikalinga rimta įgūdžių palaikymo sistema, įtraukianti pirmiausia pačius vadovus. Dar blogiau viskas būna, kai mokymai užsakomi tam, kad mokymų dalyviams konsultantai pasakytų tai, ką iš tikrųjų turėtų sakyti jų vadovai. Tokiu atveju mokymų dalyviai renginiu nepasitiki ir juokiasi iš vadovų neryžtingumo.

Pasiūlymas: formuluokite mokymosi poreikį ne tik per galutinį rezultatą, tačiau ir per tai, ką žmonės turi mokėti. Neslapstykite tikrųjų interesų po gražiomis formuluotėmis.

Ant smūgio ar su pratęsimu?

„Žiūrėkite, – sako klientas. – Norime, kad mokymai truktų pusdienį ar ilgiausiai dieną ir reikia, kad jūs išmokytumėte juos pardavimų. Mes keičiame orientaciją nuo produkto prie kliento ir žmonėms reikia pradėti aktyviau dirbti su klientais. Teorijos nereikia, tegu daro tik praktines užduotis.“

Net ir nedaug patyrę konsultantai tokiais atvejais pagalvoja, kad neįmanoma per vieną dieną sukurti su žmonėmis ryšio, įtraukti juos į temą, supažindinti su pagrindiniais principais ir paskui organizuoti išsamią praktiką su kiekvieno dalyvio įsitraukimu. Tam paprasčiausiai nėra laiko, bet ne tai svarbu. Jeigu per vieną dieną žmonėms kas nors bandytų sugrūsti į galvą gausią temą ir dar lieptų joje praktikuotis, tai būtų galima palyginti su vandens gėrimu iš aukšto slėgio žarnos.

Jokia programa, kuri susijusi su žmonių transformacija (nuostatų keitimu ir naujo elgesio įsisavinimu) negali trukti vieną dieną, nes tai neatitinka žmoguje vykstančių pokyčių mechanizmo. Vienintelis atvejis, kai vienos temos sesija gali trukti vieną dieną yra tada, kai ta tema skaidoma į kelias dalis ir dėstoma bei treniruojama per seriją susitikimų, kurių tarpe įterpiamos namų užduotys. Jos turi būti kuruojamos mokymų dalyvių vadovų arba konsultantų. Beje, tai yra ko gero vienintelė efektyvi mokymų eiga, kuri suderinta su žmonėse vykstančiais pokyčių procesais.

Pasiūlymas: net ir esant biudžeto trūkumui ir/ar laiko apribojimams suplanuokite mokymus etapais. Mažiau yra daugiau – tai auksinė taisyklė, kuri leidžia mokymų dalyviams dėstomą temą įsisavinti palengva, nes tik taip žmonės nuperka naujas idėjas.

Kavos iš termoso ar normalios?

Kartą mačiau, kaip mokymų dalyviams per pertrauką vandenį atnešė tos įmonės personalo vadybininkė. Vanduo buvo pirktas prekybos centre, supakuotas į bloką. Ji išdalino buteliukus griežtai vienam žmogui po vieną. Kitą kartą mačiau, kaip kava buvo patiekiama popieriniuose indeliuose užpilant jos miltelius verdančiu vandeniu. Žmonės, skubėdami ją išgerti per trumpą pertraukėlę valė iš tarpdančių įstrigusias kavos pupelių skeveldras. Visa tai – pavieniai atvejai, tačiau tas taupymas ne vietoje ir ne laiku atsiliepia neigiamai. Nuo žmonių nuotaikos priklauso jų savijauta, o nuo jos priklauso jų geranoriškumas ir įsitraukimas.

Personalo vadybininkai, prigrasyti laikytis biudžeto, kartais taip įsijaučia į vaidmenį, kad užsako nepatogias sales, nepasirūpina pasitikimo kava, automobilių parkavimu ir kitais dalykais, nes… liepė taupyti! Atskiras dalykas – maitinimas, tačiau tai ne šio straipsnio objektas.

Kavos ryte trūkumas ar fizinė aplinka yra mažiausios blogybės palyginti su tuo, kad žmonės į mokymus siunčiami savaitgaliais. Būna dar geriau: gal galite rytoj mokyti trumpiau, o šiandien su jais atidirbkite iki 19.00. Jeigu mokymasis savaitgaliais yra įprasta praktika įmonės kultūroje, tuomet puiku, tačiau pasakymas, kad mes negalime atitraukti žmonių nuo darbo skamba labai… senoviškai. Lyg firma iš 1994-ųjų kalbėtų.

Jeigu laikas darbui bei mokymuisi suplakamas į vieną, tuomet jis skiriamas nei darbui, nei mokymuisi, o paprasčiausiam chaosui. Man yra tekę sakyti dalyviams: pasirinkite, kur šiandien būsite – darbe ar mokymuose. Visi sėdėjo auditorijoje. Pusė buvo atsidarę nešiojamus kompiuterius, o likusi pusė – įnikusi į išmaniuosius.

Jeigu dalyviams aiškiai nepasakoma ir neparodoma, o tą turi daryti mokymus užsakanti įmonė, žmonėms sunku pasirinkti, ko jie čia atėjo – dirbti ar mokytis. Pavyzdžiui, taip nutinka, kai dėl taupymo mokymai vyksta įmonės patalpose. Tuomet durys neužsiveria nuo išorinių interesantų bei dalyvių bėgiojimo. Viskas vyksta maždaug taip: „Tuoj aš čia „biški“, dėstytojau, tik truputį pavėluosiu, jūs pradėkite be manęs“; „Aš užsilaikysiu rytoj dešimt minučių“; „Vėluosiu, nes pasitarimas, o paskui man iki pietų reikės išbėgti.“

Pasiūlymas: padėkite žmonėms pasirinkti, kur jiems būti – mokymuose ar darbe, nes abiejose vietose jie negali būti. Sudarykite maksimalų pagal jūsų išgales įmanomą komfortą (pasitikimo kava yra higieninis faktorius, ne komforto) parinkdami erdvią vėdinamą patalpą. Kartais reikės susitaikyti su tuo, kad jūsų pažįstamiems priklausančio viešbučio salė, deja, nėra pati patogiausia.

Sisteminis požiūris ar fragmentinis?

„Ar mūsų vadovai taip pat dalyvaus šiuose mokymuose?“, – klausia vadovavimo paslapčių, pavyzdžiui, žmonių ugdymo besimokantys vadovai, kurie virš savęs turi kitus vadovus. Aš žinau, kad jų vadovai į mokymus neateis, nes tai nesuplanuota, todėl nenorėdamas jų nuliūdinti atsakau: kol kas tai nėra suplanuota, bet tikėkimės geriausio.

Jeigu įmonė nori įgyvendinti kokį nors svarbų kultūrinį projektą, pavyzdžiui sukurti daugiau orientacijos į žmones, neįmanoma tikėtis, kad tai nutiks į mokymus išsiuntus vieną vadovų grandį. Jeigu pardavimų vadybininkams keliamas lūkestis keisti savo darbo būdus, be jų vadovų mokymų, kurie atsakingi už šį pokytį, beveik nieko nebus. Žmonės, kurie grįžta iš mokymų, laukia savo vadovų dėmesio ir, jeigu to dėmesio jie nesulaukia, jie nemato prasmės kažko keisti. Jeigu nerūpi jiems, tai nerūpi ir man, – galvoja jie. Aplinkos palaikymas yra viena esminių mokymuose įgytų žinių ir gebėjimų įtvirtinimo prielaidų.

Pasiūlymas: į mokymų projektus žvelkite sistemiškai – kas dar dalyvauja žaidime, ir kas užtikrins, kad mokymuose dalyvavę žmonės darytų tai, ko jie buvo mokomi?

Daryti kaip darėme visada ar ką nors keisti?

Tikriausiai esate įsirenginėję naują būstą arba remontavę senąjį. Galbūt kvietėte architektą ir dizainerį bei pasakojote jam, kokio vaizdo bei gyvenimo patogumo tikitės. Greičiausiai nustebote, kai tas žmogus pasiūlė kitokius sprendimus, negu jūs planavote – jis rekomendavo kitokias medžiagas, kitokį baldų įdėstymą ir o, dievai!, jis pasiūlė išgriauti sieną!

Mokymus užsakantys specialistai yra turėję geriausias patirtis iš kokių nors mokymų ir suprantama, kad nori jas pakartoti. Galbūt jie vadovaujasi tam tikrais modeliais ar koncepcijomis ir tiki tik jais, kaip kad mes tikime, kad mūsų dizaino variantas tiks architektui, kurį pasamdėme. Kam jį tada samdyti, jeigu nesitariame su juo ir kontroliuojame kiekvieną jo žingsnį? Lyg ir norime jaustis vertingi, lyg ir suprantame, kad darbą turi daryti profesionalai, tačiau vis tiek stumdomės pirmyn atgal.

Žinoma, kad mokymų koncepcija turi derėti su įmonės politika bei kultūra, tačiau iš mokymų daugiau naudos gauna tos įmonės, kurios keičia konsultantus bei įsileidžia rizikingesnes mokymosi formas, pavyzdžiui, reflektyvią praktiką ar superviziją. Šios mokymo formos įtraukia dalyvius taip,kad jie patys ieškotų atsakymų į jiems rūpimus klausimus.

Visa tai reiškia neapibrėžtumą ir būtinybę pasitikėti profesionalais, tad suprantama, kad šie dalykai nenutinka iš karto. Konsultantas ne visada gali pasakyti, kurią mokymų minutę ir kokį metodą taikys, nes tikri profesionalai atsižvelgs į grupės poreikius čia ir dabar, o ne vykdys iš anksto suderintą mokymų planelį.

„Žinokite, pas mus žmonės nelabai įsitraukia, reikia juos išjudinti“, – sako viena vadovė. Kitoje įmonėje girdžiu: „Žinokite, mūsų žmonėms A netiks, jiems patinka B.“ Dar kitur: „Mūsų žmonės šito nesupras, jiems reikia paprasčiau. Visi šie atvejai reiškia, kad žmonėmis nepasitikima ir jau iš anksto yra nuspręsta, kaip viskas turi atrodyti.“

Pažįstu neblogų architektų, kurie iš klientų, nurodančių, kas ir kaip turi būti suprojektuota bei nuspalvinta, puikiai uždirba, nes neeikvoja jėgų bandydami pakeisti jų nuomonę. Mokymų atveju, laimi tos įmonės, kurios rodo pasitikėjimą profesionalais ir leidžia sau eksperimentuoti naujomis formomis.

Pasiūlymas: keiskite konsultantus, bandykite naujas mokymosi formas, kurios skatintų mokymų dalyvių mąstymą ir leistų jiems patiems daryti išvadas, o ne skaityti jas iš kažkieno parengtų užrašų.

Apibendrinant, reikėtų atskiro straipsnio apie konsultantus, kurie yra atsakingi už tikslų mokymų poreikio išsiaiškinimą, jo išpildymą ir įgūdžių palaikymo organizavimą. Šie žmonės taip pat daro klaidų. Tačiau net ir geriausi profesionalai nepadarys savo darbo gerai, jeigu nebus užtikrintos esminės efektyvaus mokymosi prielaidos, pavyzdžiui, fizinė aplinka, psichologinis dalyvių saugumas bei jų vadovų įsitraukimas.

Ši įžvalga publikuota autoriaus tinklaraštyje „Koučingo blogas“.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvoje veiklą pradeda slapto įdarbinimo programėlė 7

Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje išpopuliarėjusi talentų įdarbinimo programėlė, „MeetFrank“ kovo mėnesį bus...

Vadyba
2018.02.23
VGTU rengs „fintech“ specialistus 9

Reaguodamas į sparčiai Lietuvoje besikuriančius finansų technologijų („fintech“) startuolius bei augantį šios...

Vadyba
2018.02.23
Nemokami pietūs darbuotojams: ką privalo žinoti vaišingas darbdavys Premium 4

Vis daugiau įmonių darbuotojams suteikia nemokamą maitinimą. Tam skirtas lėšas galima nurašyti į sąnaudas,...

Finansai
2018.02.22
Vadovų nuotaika: kačiukų video ir pykčio poveikis darbuotojų motyvacijai 3

Vadovų nuotaika užkrečia darbuotojus ir veikia jų motyvaciją. Humoristinis turinys elektroniniuose laiškuose...

Vadyba
2018.02.22
Darbo ginčų pagausėjo penktadaliu 2

Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos praėjusiais metais...

Vadyba
2018.02.22
„Amazon“ siūlo pinigų, kad darbuotojai išeitų ir nebegrįžtų 20

El. prekybos bendrovė „Amazon“ kai kuriems savo darbuotojams siūlo neįprastą sandorį – už nemažą sumą pinigų...

Vadyba
2018.02.21
„Danske Bank“ plėtros tempas – po du žmones per dieną Premium 6

„Danske Bank“ pernai tapo daugiausia naujų darbo vietų sukūrusiu darbdaviu Lietuvoje, šiemet danų filialas...

Vadyba
2018.02.21
Ukrainoje pradėjo trūkti darbuotojų 25

Pas turtingesnius kaimynus migruojantys Ukrainos darbuotojai kelia problemų šalies ekonomikai ir kainų...

Vadyba
2018.02.21
Tyrimas: vyresniems lengviau jaukintis mintį apie pensiją, dirbant laisvai samdomą darbą 2

Apie trečdalis virš 55 metų žmonių Jungtinėje Karalystėje (JK) renkasi dirbti kaip laisvai samdomi...

Vadyba
2018.02.20
Pirmą kartą Rusijos aliuminio milžinei vadovaus moteris

Prie „United co. Rusal“, vienos iš didžiausių Rusijos aliuminio kompanijų, vairo pirmą kartą stos moteris.

Vadyba
2018.02.20
Profesinių mokyklų pertvarka: naikinama per 300 programų

Įsibėgėja pernai pradėta profesinio mokymo Lietuvoje reforma. Atlikus programų peržiūrą, išregistruota...

Vadyba
2018.02.20
Užsieniečių įdarbinimas: lenkai nuogąstauja, kad imigrantus iš Ukrainos nuvilios 25

Reitinge „50 didžiausią įtaką Lenkijos ekonomikai padariusių žmonių“, kurį sudarė leidinys „Gazeta Prawna“,...

Pramonė
2018.02.20
Atleisti darbuotoją trumpąja žinute – prasta mintis 2

Pranešti darbuotojui apie atleidimą tikrai nėra pati maloniausia vadovo pareiga. Praktika rodo, kad procesas...

Vadyba
2018.02.17
Kur ieškoti darbuotojų, suprato ir smulkieji 5

Iš verslo ir mokslo simbiozės galima išlošti abiem pusėms. Anksčiau su aukštojo mokslo įstaigomis dažniausiai...

Vadyba
2018.02.17
Didžiausias algas 2017 m. mokėjusios kelionių agentūros 16

VŽ surikiavo Lietuvos turizmo firmas pagal 2017 m. sausį – gruodį mokėtą vidutinį mėnesio atlyginimą.

„Amazon“ Prancūzijoje sukurs 2.000 darbo vietų

JAV el. prekybos milžinė veja šalin gandus apie tai, kad užstrigo jos plėtra, ir šiais metais žada...

Vadyba
2018.02.15
Lietuvoje kuriasi Švedijos startuolis 2

Švedijos žmogiškųjų išteklių valdymo technologijų startuolis „Benify“ Vilniuje atidarys savo paslaugų centrą.

Technologijos
2018.02.14
Laikino įdarbinimo stabdymas – už menkniekius, likimas – nežinomas Premium 1

Vyriausybė pirmadienį patvirtino kriterijus, kuriuos turės atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės. Pagal naują...

Vadyba
2018.02.14
Kaip ieškoti naujo darbo, kad dabartinis vadovas nesužinotų 4

Kai turi nuolatinį darbą, ieškotis naujos veiklos gali būti šiek tiek komplikuota. Mat mažiausiai norisi, kad...

Vadyba
2018.02.13
„Amazon“ planuoja atleisti šimtus darbuotojų 1

Sparčiai auganti JAV el. prekybos milžinė „Amazon“ netikėtai pranešė, kad ketina atleisti šimtus darbuotojų.

Vadyba
2018.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau