Nedarbo lygis Lietuvoje nukrito iki 7%

Publikuota: 2017-08-11
Roberto Misiukonio nuotr.
Roberto Misiukonio nuotr.

Šių metų antrą ketvirtį nedarbo lygis siekė 7% - vienu proc. punktu mažiau nei prieš metus. Ekonomistai baksnoja į demografines problemas ir dėsto pasiūlymus, kur verslas galėtų gauti papildomos darbo jėgos 

Vyrų nedarbo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį buvo 8,6%, moterų – 5,4%, skelbia Statistikos departamentas.

15–24 metų amžiaus nedarbo lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 13,1%, per metus jis sumažėjo – 2,6 proc. punkto. Žmonių, ieškančių darbo ilgiau nei metus, dalis sudarė 2,6% - tai 0,5 proc. punkto mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Gyventojų užimtumo lygis 15-64 m. amžiaus grupėje sudarė 70,6% - tai 1,1 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Tiesa, žiūrint į absoliutų užimtų žmonių skaičių šis per metus sumažėjo 0,4%.

Tęsinys po grafiku.

infogram.com::nedarbo-lygis-lietuvoje-1g0n2ovkvjvjm4y

Baimės pasitvirtino

Darbo Lietuvoje dabar neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose, teigia Tadas Povilauskas, SEB banko analitikas.

„Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų dėl emigracijos ir besitraukiančio jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, skaičius. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą“, - rašo p. Povilauskas išplatintame komentare.

Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje dirbo 1,363 mln. gyventojų, arba 5.000 tmažiau negu prieš metus. Analitikas pastebi, kad tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50.00 žmonių.

„Savaime suprantama, kad, esant tokioms tendencijoms, vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai šalies darbo rinka yra pasiekusi potencialą ir nebėra likusių asmenų, kurie nori dirbti, tačiau jiems nėra sudarytos palankios tam sąlygos“, - sako p. Povilauskas.

Darbo jėgos šaltinių - yra

„Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200.000 gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54.000.

„Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai“, - sako p. Povilauskas.

Taip pat analitikas teigia, kad senstant visuomenei būtų naudinga labiau rūpintis vyrensių žmonių sveikata – taip mažėtų ir gydymo išlaidos, ir daugiau vyresnių žmonių galėtų dirbti. Be to, papildomos darbo jėgos privačiam sektoriui gali pasiūlyti ir viešajame sektoriuje ir valstybinėse įmonėse vykstančios valdymo reformos.

„Pavyzdžiui, dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjusių pokyčių per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik vienu tūkstančiu – suprantama, ne visi pasitraukę darbuotojai liko darbo rinkoje (ypač sulaukę pensinio amžiaus), tačiau dalis jų susirado darbą privačiame sektoriuje“, - teigia p. Povilauskas.

Analitikas taip pat prognozuoja, kad, ypač paslaugų sektoriuje, daugės įdarbinamų užsieniečių. Taip pat p. Povilauskas tikisi, kad šiemet bus pasiektas įmonių investicijų į mašinas ir įvairią įrangą rekordas, kuris buvo pasiektas 2007 m.

„Kita vertus, darbuotojų trūkumas, darbo sąnaudų augimas ir pavėluotos reakcijos į rinkos pokyčius lems, kad susiduriančių ir su finansinėmis problemomis įmonių vargu ar mažės. Negalima pamiršti, kad ypač regionai yra jautrūs MMA pokyčiams, todėl svarbu, kad valdžia nepersistengtų ir pernelyg smarkiai nepakeltų MMA ateinantiems metams“, – teigia p. Povilauskas.

Algos augs, bet vertę kurti bus sunkiau

Mažėjantis nedarbas kaitina darbo rinką, o tai skatina atlyginimų ir kainų augimą, sako DNB analitikas Povilas Stankevičius. O tai reiškia, kad vartotojų nuotaikos artimuoju laikotarpiu išliks teigiamos, tačiau tai savaime nereiškia ekonominės vertės augimo.

„Emigracija ir prastos demografinės tendencijos jau reiškiasi mažėjant užimtų – dirbančių, vartojančių ir ekonominę vertę kuriančių gyventojų skaičiui. Pastaraisiais metais vidaus vartojimas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Kai dirbančių gyventojų mažėja, sunku tikėtis spartesnio vartojimo ir vidaus ekonomikos augimo ilgesniame laikotarpyje“, - teigia p. Stankevičius išplatintame komentare.

Norint išsaugoti Lietuvos populiaciją reikia gerinti sąlygas vidurinei klasei, teigia ekonomistas. Tai esą būtų galima pasiekti darbo apmokestinimo mažinimu, mokestinėmis lengvatomis naujam verslui ir didinant galimybes susitaupyti senatvei.

Taip pat verslui būtina didinti savo efektyvumą, pažymi p. Stankevičius.

„Kai vidutinis Lietuvos darbuotojas aukštesne kvalifikacija ir naujesnėmis technologijomis sukurs daugiau pridėtinės vertės – įmonėms nebebus reikalo perkelti aukštesnius darbo kaštus didinant prekių ir paslaugų kainas“, – sako analitikas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau