Kas ir už kiek pirks lojalumą?

Publikuota: 2017-06-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Seimas, ilgą laiką vėtęs ir mėtęs naujo Darbo kodekso (DK) projektą galiausiai įteisino jame keletą tokių nuostatų, kuriose jau užkoduoti būsimi ginčai ir teismai. Vieną iš jų teisininkai dabar vadina nesusipratimu, iš kurio realiai nelaimės nei darbdaviai, nei darbuotojai.

Ši nuostata, kelianti vis didesnį šurmulį darbo rinkoje, daugiau nei keista — ji net absurdiška. Nustatoma platesnė nekonkuravimo susitarimo sąvoka – darbdavys privalo specialių žinių turinčiam darbuotojui kompensuoti už tai, kad nedirbama pas kitą darbdavį ne tik nutraukus darbo sutartį, bet ir jai galiojant. Kitaip tariant, Kodekse įteisinta galimybė vienu metu dirbti ir pagrindiniam darbdaviui, ir jo konkurentui. O kad taip neatsitiktų, darbdavys turėtų konkurentui tarnauti pasišovusiam darbuotojui mokėti ne mažiau kaip 40% vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją net ir darbo sutarties galiojimo metu.

Versle galioja praktika, kad svarbias ar kažkokias išskirtines pareigas užimantis žmogus, pasirašo sutartį su darbdaviu dėl lojalumo ir nekonkuravimo. Kompensaciją jis gali gauti, jei išėjęs iš darbo kažkokį aptartą laiką neįsidarbina pas konkurentus. Nuo liepos 1 d. darbdaviams užkraunama nauja pareiga mokėti kompensacijas ir darbo sutarties galiojimo metu nesužavės nei dabartinių darbdavių, nei investuotojų. „Jiems bus sunku paaiškinti, kodėl svarbias pareigas užimančiam darbuotojui (įskaitant įmonės vadovą) be atlyginimo turi būti mokama dar bent 40% priedas. Priedas už tai, kad nesielgtų neteisėtai, t.y., nedirbtų konkurentui ar pats nepradėtų konkuruojančio verslo“, — stebisi Vytautas Šilinskas, advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas (VŽ, 2016 06 14). Galiausiai, jei darbuotojas reikalaus tokios kompensacijos kaip ‚kompensaciją“ už tai, kad nesumanytų dirbti pas konkurentą, nekeista bus, jei darbdavys tokio darbuotojo paprasčiausiai atsisakys...

Naujajame DK darbuotojams ir darbdaviams numatyta interesų konflikto vengimo pareiga. Darbuotojai privalo vengti interesų konflikto be papildomos kompensacijos, o nekonkuruoti — su 40% kompensacija, tačiau koks skirtumas ir kur riba tarp šių dviejų pareigų – nenumatyta. Po tokio pakeitimo visiškai nebeaišku, koks gi yra interesų konflikto vengimo pareigos ir nekonkuravimo pareigos santykis, t.y., kada galima sakyti, kad draudžiu dirbti pas konkurentą, nes tai būtų interesų konfliktas, o kada jau tai yra nekonkuravimo susitarimas už kurį reikia mokėti...

Nesunku spėti, kad nesant ryškios ribos, atsiras įvairios interpretacijos, vadinasi – ir teisminiai ginčai. Vargu, ar tai gera žinia ir taip nuo bylų gausos dūstantiems teismams... Advokatas sako nežinantis nė vienos šalies, kur būtų taikomas panašus reglamentavimas, kuomet reikalaujama mokėti papildomai už, tai kad darbuotojas, gaunantis atlyginimą, nedirbtų pas konkurentą. Taip nebus ir pas mus, nes vienintelis dalykas, kurio bus pasiekta pakeitimu, tai, kad pardavimų vadovui (sutinkančiam nedirbti pas konkurentus) vietoje 1.500 EUR atlyginimo, bus mokama 1 000 EUR atlyginimas ir 500 EUR kompensacija už nekonkuravimą. Dėl ko galimai sumažės išeitinės išmokos, atostoginiai ir kt. Neaišku, kokie mokesčiai bus skaičiuojami už kompensacijas, ar teks juos mokėti „Sodrai“, ar prisidės tai prie pensijos, ar kompensacija bus skaičiuojama išmokant atostoginius ir pan. Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas išmoką gautų nuo 40% mažesnio atlyginimo. Kam visa tai reikalinga, kas iš visos tos „tvarkos“ ir galimų manipuliacijų laimės (jei išvis laimės), ko gero, nežino niekas.

VŽ nuomone, Lietuvos įstatymų leidėjai eilinį kartą pademonstravo aistrą bėgti pirma garvežio – tiesa, šį sykį nėra net ir garvežio“: ES jurisdikcijoje nėra reikalavimo mokėti nekonkuravimo kompensaciją, kol darbuotojas dirba įmonėje. Visiškai nesuprantama, kam ir kodėl reikėjo įsprausti tokią painiavą naujame Kodekse ir kaip tuomet vertinti parlamentarų darbo kokybę...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau