Valdantieji pristabdo arklius

Publikuota: 2017-01-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ne visi naujos Vyriausybės ministrai, prabylantys apie ateities planus, gali ranką prie širdies pridėję patvirtinti, kad bus įvykdyti skambiai aidėję rinkimų nugalėtojų pažadai. Vienas po kito jie ima stabdyti arklius, motyvuodami tai būtinumu „analizuoti“, „konsultuotis“, „sukurti modelį“ etc. Jei ryžtas ir politinė valia taip ir neįsižiebs, prabėgus ketveriems metams tebebus svaičiojama apie permainas.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pradėjęs vadovauti Eimutis Misiūnas pirmiausia ėmėsi policijos reformos – ją sustabdė. Neatmeta jis ir seniai sklandančios idėjos panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Tiesa, kam, kaip ir kada bus paskirstytos šios tarnybos funkcijos, ministras atsakymo siūlo ieškoti kuriamoje „specialioje programoje“. Nebelieka ryžto ir iš esmės imtis efektyvinti valstybės tarnybą. „Pavyzdinį modelį, kaip persitvarkyti, turi sukurti Vyriausybės kanceliarija su kanclere Milda Dargužaite priešakyje. Ji nori atlikti struktūrinius pokyčius kanceliarijoje, kad būtų sukurta pavyzdinga, naujais pagrindais dirbanti tarnyba. Štai tą modelį, kai jis bus sukurtas ir pradės veikti, bus įpareigotos taikyti ministerijos ir įvairios kitos valstybės žinybos“, – interviu VŽ šiandien aiškina p. Misiūnas. Sulaukęs to „modelio“ ministras pamatys, „kiek žmonių, kiek darbuotojų reikia tokioje reformuotoje struktūroje“.

Tačiau jei pats ministerijos vadovas tikina, kad yra atvejų, kai vienas tarnautojas atlieka pusantro ar net dviejų žmonių darbą, o yra ir tokių, kurie „mažokai duoda pridėtinės vertės“, gal VRM galėtų pati imtis iniciatyvos – juolab kad ši ministerija yra atsakinga už valstybės tarnybą. Dar Saulius Skvernelis, anoje Vyriausybėje pabuvęs VRM vadovu, pastebėjo, kad valdiškoje tarnyboje, ypač ministerijose, yra žmonių, kurie tik imituoja darbą. Ir ką? Tuomet nebuvo jokio sprendimo, užtat dabar vėl iš naujo žadama atrasti „amerikas“... Tiesa, bus siekiama, kad iki 2020 m. 90% administracinių paslaugų būtų perkelta į elektroninę erdvę – tai „irgi padės siekti efektyvesnės ir kompaktiškesnės valstybės tarnybos“. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė bent minėjo konkrečius skaičius – 10% sumažinti valdininkų skaičių. Pažado, aišku, neįvykdė. Dabartinės valdžios retorika apskritai aptaki – baiminamasi atleisti „per daug žmonių“.

Verslo dalią nemenkai lemiančios Ūkio ministerijos vadovas Mindaugas Sinkevičius tarp prioritetų vardija būtinybę efektyviau panaudoti dabartinio finansinio periodo ES lėšas – kad kuo labiau sustiprėtų smulkusis ir vidutinis verslas. Taigi susirūpinti verslu reikėtų jau dabar, nors dažnas valdančiųjų atstovas tik kalba apie pinigų perskirstymą, tačiau negalvoja, kad laikas susimąstyti, kaip juos uždirbti ir pasiruošti kur kas kuklesniam (geriausiu atveju) ES pinigų srautui po 2020 m. Ponas Sinkevičius pasiryžęs imtis kuopti problemomis užžėlusį valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ūkį – ministras sako norintis matyti VVĮ daugiau skaidrumo, daugiau kompetentingų vadovų – „kad valstybės įmonės veiktų valstybės naudai ir dividendais daug svariau papildytų biudžetą“. Gali būti, kad to norėjo ir jo pirmtakai, tačiau juos delegavusioms partijoms ministrų „norai“ buvo nė motais – kur dar rastų dosnių lesyklų... Ar pavyks naujam ministrui išpainioti šį įsisenėjusį Gordijo mazgą, tiksliau – ar jam bus leista tai padaryti? Pvz., finansų ministras Vilius Šapoka gesina verslo viltį, kad bus grąžinta lengvata reinvestuojamam pelnui – jis abejoja, kad tai „smarkiai padidintų Lietuvos investicinį patrauklumą, pritrauktų čia užsienio kapitalo“. O kas pritrauktų? Matyt, siekiai.

Kol kas naujos valdžios retorika neteikia daug vilčių, kad pristabdyti arkliai artimiausiu metu pasileis šuoliuoti. Laukiame Vyriausybės programos priemonių plano. Tikėkimės, kad ten bus ne tik siekių, bet ir priemonių, ir plano, ir konkrečių datų. Ir ryžto.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau