Švietimo reforma: nearti dirvonai

Publikuota: 2017-01-02
Vladimiro IvanOvo (VŽ) nuotr.
Vladimiro IvanOvo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybė vienu iš savo prioritetinių uždavinių įvardijo švietimo reformą. Iki šiol tai padaryti baudėsi ne viena valdžia, tačiau vis dar tebeturime kone pusšimtį aukštųjų mokyklų, kurių dalis rengia darbo rinkai nereikalingus specialistus, problemų apstu ir bendrojo ugdymo srityje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė primena: švietimo srityje reformos būtinos ir neatidėliotinos, labiausiai radikalių permainų reikia aukštajam mokslui. Pasak šalies vadovės, universitetų tinklas – labai išplėstas, o dalies jų suteikiamo išsilavinimo kokybė visai menka. Toks išsilavinimas praranda ir vertę, ir reputaciją. Kiek radikalus bus tiek universitetų, tiek kitų išsilavinimo pakopų optimizavimas, priklausys nuo valdančiųjų gebėjimų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 47 aukštosios mokyklos, tačiau tik kuriama iliuzija, kad žmonėms suteikiamas kokybiškas išsilavinimas. Šimtai tūkstančių diplomų neretai – tik popierius. Bet juk ne popieriumi perkamos darbo vietos, o kompetencija. Esmė – žinios, kurios suteikia kompetenciją dirbti konkurencingoje rinkoje. Šiuolaikinės personalo atrankos bendrovės atsižvelgia būtent į kompetenciją.

Skaičiuojama, kad 2000–2015 m. universitetus stambino 18 valstybių. Iš viso per šį laikotarpį buvo sujungtos 92 įstaigos. Lietuvoje per šį laiką susijungė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Veterinarijos akademija, o Estijoje buvo sujungtos 12 įstaigų. Ir šioje srityje atsiliekame nuo estų, kurie ieško efektyvumo ir žengia šiuo keliu sistemingai, nesiblaškydami ir netrypčiodami. Šiandien Estija siekia sutelkti mažos šalies mokslo potencialą vos į 3 universitetus.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kai jam vadovavo dabar jau švietimo ir mokslo ministrės pareigas einanti Jurgita Petrauskienė, siūlė Lietuvoje palikti 3–5 universitetus – kad ribotus išteklius galima būtų panaudoti efektyviau. „Analizuodami tarptautinę patirtį, padėtį Lietuvoje, kaip vieną iš įrankių, kuris padėtų stiprinti mokslo ir studijų kokybę šalyje, matome aukštojo mokslo potencialo konsolidaciją. Tai nėra unikali priemonė, šiuo keliu eina daugelis ES valstybių“, – tikino p. Petrauskienė.

Dabar ministrė kalba kur kas aptakiau. VŽ prieš gerą mėnesį klausiama konkrečiai apie krepšelių naikinimą ar aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą, tuomet dar kandidatė į ministrus vengė konkrečių atsakymų. „Reikalingos pertvarkos, kad būtų efektyvus švietimas. Yra galimi įvairiausi sprendimai, bet turėsime visi kartu juos rasti. Pokyčiai reikalingi, bet jie turi vykti ne revoliucijos, o evoliucijos būdu. Turėsime inicijuoti dialogą ieškant geriausių sprendimų“, – dėstė ji. (VŽ, 2016 11 24)

Gruodžio pabaigoje p. Petrauskienė pažadėjo, kad planas, kaip atrodys aukštojo mokslo tinklas Lietuvoje, bus parengtas per tris mėnesius – vizija bus pateikta kartu su Vyriausybės programos įgyvendinimo planu. Artimiausiu metu žadama pradėti darbą dėl universitetų tinklo pertvarkos, taip pat diskusijas „su visomis suinteresuotomis pusėmis apie tai, kiek ir kokių universitetų, kolegijų, profesinio mokymo centrų mes Lietuvoje turėsime“. Paradoksas – Lietuvoje matome menkstančius studentų srautus, tačiau metai iš metų personalo skaičius nesikeičia, o išlaidos ūkiui ir administravimui net auga. Universitetai yra prikūrę begales programų, kai kurios surenka vos kelis studentus. „Protingi“ programų pavadinimai neretai slepia tuštumą. Ir toliau dominuoja socialiniai mokslai, nors ir teisininkų, ir vadybininkų jau seniai nėra kur įdarbinti. Ką, pvz., daugiausia rengia Lietuvos edukologijos (buvęs Pedagoginis) universitetas (LEU)? Kūno kultūros mokytojus. 2015 m. sudarytos 145 sutartys dėl šių studijų, o dėl kitų profesijų – po kelias. Pvz., matematikos ir informatikos mokymas – 6. Tai tik žiedeliai: fizika ir IT – 0, chemijos ir fizikos mokymas – 1, chemija ir IT – 0 ir t. t. LEU svarbiausiose ugdymo srityse studentų skaičius mažėja. Mokiniai mokyklose gauna vis mažiau žinių, mokytojai reikalauja vis didesnių atlyginimų...

Ketveri ankstesni metai praėjo tuščiai – jokių esminių reformų aukštojo mokslo srityje nepadaryta. Reformavus aukštųjų mokyklų sritį, pagerėtų ne tik studijų kokybė – atsirastų pinigų jauniems mokslininkams, būtų grąžintas ir mokytojo vardo prestižas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau