8 ateitį formuojančios tendencijos

Publikuota: 2015-10-19
Futurologė Anne Lise Kjaer. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Futurologė Anne Lise Kjaer. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ateitį formuoja aštuonios pagrindinės tendencijos, o verslas, norintis jas išnaudoti turi taikyti kompleksinį verslo modelį, teigia viena žymiausių pasaulio futurologių Anne Lise Kjaer.

„Kai mes žiūrime į šiandieninę visuomenę, matome, kad didžiausias mūsų iššūkis yra augantis kompleksiškumas“, - aiškina p. Kjaer, Vilniuje vykusioje ateities konferencijoje „ISM Futurity“.

Futurologė cituoja IBM atliktą tyrimą, kurio metu 1.500 CEO atsakinėjo į klausimus apie pasaulio ateitį.

„Visi šie vadovai sutiko dėl trijų dalykų. Pirma, kompleksiškumas didėja. Antra, dauguma bendrovių neturi pajėgumų, kaip šį kompleksiškumą įveikti. Trečia, visi jie teigė, kad pagrindinė gero lyderio savybė yra kūrybiškumas“, – pasakoja p. Kjaer.

Ponia Kjaer, kuri padeda nuspėti ateities tendencijas tokioms įmonėms, kaip „Ikea“ bei „Toyota“, sako, kad norint įveikti augantį kompleksiškumą, būtina keisti mąstymą bei turimus įrankius.

„Kaip sakė Albertas Einsteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė. Ir aš su tuo sutinku“, – teigia futurologė.

Ponia Kjaer siūlo keisti mąstyseną pagal tai, kokios dabartinės tendencijos formuoja ateitį. Mokslininkė įvertindama įvairius šiandienos veiksnius išskiria aštuonias tarpusavyje susijusias kryptis, kurios vyraus ateityje.

1. Skaidrumas

Pirmoji tendencija yra augantis organizacijų skaidrumas. Šiuo metu vyrauja visiškai naujas atskaitingumo lygis tiek vyriausybių, tiek bendrovių atžvilgiu, o verslui reputacija tampa pačia svarbiausia valiuta, mano p. Kjaer.

Augantį atsivėrimą ir skaidrumą žymi ir pokyčiai lyderystėje. „XX-ame amžiuje vyravo „aš, aš, aš“ lyderystės modelis. XXI-ame amžiuje linkstama link bendradarbiavimo lyderystės modelio, kurią aš įvardinu, kaip „mes“ lyderystė, - teigia p. Kjaer.

Kaip pavyzdį, ji pateikia amerikiečių bendrovę „General Electric“, naudojančią socialinius tinklus bendrauti ne tik su žmonėmis už organizacijos ribų, bet ir organizacijos viduje. Taip „General Electric“ kuria pasitikėjimą, užtikrina įmonės skaidrumą bei kelia savo reputaciją.

2. Globalus protas

Internetas bei didžiųjų duomenų kaupimas realiuoju laiku įvairiose pasaulio vietose kuria pasaulines smegenis, kurios pajegia apdoroti sukauptą informaciją ir spręsti problemas.

„Šio tinklo pagalba kuriami mąstantys miestai. Tai yra galimybė žmonėms dirbti kartu su bendrovėmis bei valdžia, kuriant bendruomenes bei sąjungas“, - teigia p. Kjaer.

Augant urbanizacijos lygiui bei pasitelkiant sensorius ir daiktų internetą, ateities miestai vis labiau taps panašūs į intelektualius tinklus, prognozuoja p. Kjaer ir pateikia Niujorko pavyzdį. Šis miestas prieš porą metų pasitelkė didelių duomenų analizę tam, kad išsspręstų rimtas urbanizacijos problemas.

„Jie investavo (į duomenų analizę – VŽ) 1 mln. USD, tačiau per pirmus metus buvo sutaupyti jau 2 mln. USD“, – teigia p. Kjaer.

3. Globalūs piliečiai

„97% vadovų tiki, kad tinkamas talentas yra kritinis faktorius, lemiantis augimą ir inovacijas“, - aiškina p. Kjaer. Anot jos, augant pasaulio gyventojų mobilumui, galimybės surasti tinkamų darbuotojų bus kaip niekada didelės. 

Kitas svarbus aspektas – 2020 m. pusę pasaulio darbo jėgos sudarys vadinamoji Y karta (žmonės gimę maždaug 1980-2000 metais). Ši karta mato pasaulį kitaip, sako p. Kjaer. Jie ne tik į pasaulį žiūrį kaip į erdvę be sienų, bet ir turi papildomų lūkesčių iš savo darbdavio.

„75% Y kartos atstovų mano, kad dauguma bendrovių dirba ne dėl tikslo, bet tik dėl pelno, - teigia p. Kjaer. – Tačiau ši karta tiki, kad bendrovės taip pat turėtų būti vedamos tikslų. Be to, tik 25% šios kartos atstovų mano, kad darbdaviai pilnai išnaudoja jų potencialą.“

4. „Betaverslumas“

Besikeičiantis darbuotojų požiūris kuria ir naują verslo pobūdį, kurį p. Kjaer apibūdina kaip „betaverslumą“ (angl. betapreneurship).

„Man patinka idėja, kad kai esi verslininkas, dirbi beta būsenoje. Tai yra raktas į ateities ekonomikos augimą, autonomiją, gerbūvio valstybę, darbų kūrimą, inovacijas bei konkurencingumą“, - teigia p. Kjaer.

„Betaverslumas“ reiškia, kad darbuotojai yra raginami bendradarbiauti vienas su kitu ir bandyti įvarias idėjas, net jei jos dažnai būna nesėkmingos. Šio požiūrio šalininkai tiki, kad tik tokiu būdu galima sukurti kažką tikrai inovatyvaus.

Pavyzdžiui, amerikiečių pramonės bendrovė 3M leidžia savo tyrėjams 15% darbo laiko praleisti užsiimant savo pomėgiais ar asmeniniais tyrimais. Vienintelė sąlyga – reikia kilusiomis idėjomis pasidalinti su kolegomis. Tokiu būdu 3M sukūrė daug išradimų, pavyzdžiui, lipnią juostelę.

5. Išmanus gyvenimas

„Mes dabar gyvename skaitmeninėje transformacijoje. Tai nėra kelionės tikslas, tai yra pati kelionė, procesas, kuris skatina kurti naują protingą ekonomiką, - aiškina p. Kjaer.

2020 m. apie 50 mlrd. prietaisų pasaulyje bus prijungti prie interneto, prognozuoja „Cisco“. Anot p. Kjaer, tai suteikia daug galimybių verslui sugalvoti, kaip kūrybiškai panaudoti šį tinklą.

Pavyzdžiui, daiktų internetas atveria duris tokiam išradimui, kaip savaeigiai, vairuotojų neturintys automobiliai, kurie gali visiškai transformuoti miestus.

„Tiesa, aš manau, kad miestuose nedominuos tokie automobiliai. Automobilių miestuose išvis nebus, nes žmonės bus skatinami patys judėti kuo daugiau“, - įspėja p. Kjaer.

Pasak futurologės, yra prognozuojama, kad sėdėjimą ateities visuomenės suvoks kaip naująjį rūkymą, mat nuolatinis sėdėjimas žaloja sveikatą.

6. Žiedinė ekonomika

Šeštoji ateitį formuojanti tendencija, anot p. Kjaer, yra žiedinė ekonomika. Dabartinis linijinis ekonomikos modelis yra paremtas principu „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“, bei pasenusia prielaida, kad ištekliai yra gausūs, nesunkiai išgaunami ir pigiai pašalinami.

„Žiedinė ekonomika stengiasi kuo mažiau sunaudoti mūsų išteklių, optimizuoti jų suvartojimą, - teigia p. Kjaer. – Kinija jau yra oficialiai priėmusi žiedinės ekonomikos principą.“

Vienu iš žiedinės ekonomikos aspektų yra ir sparčiai populiarėjanti dalijimosi ekonomika.

7. Švietimas 4.0

Nemokami aukštųjų mokyklų kursai internetu, mobiliosios mokymosi aplikacijos keičia žmonių požiūrį į švietimą, aiškina p. Kjaer.

Anot mokslininkės, pavyzdys ateities švietimui turėtų būti skandinaviškas švietimo modelis. Skandinavai yra skatinami mokytis visą savo gyvenimą bei derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, daugiau laiko praleisti lauke.

8. Geras gyvenimas

Visos išvardintos tendencijos veda į paskutinę ryškėjančią ateities kryptį – vadinamojo gero gyvenimo siekį.

„Kaip ateityje atrodys sėkmė? Žmonės ateityje norės reikšmingesnės patirties. Jie klaus didesnių klausimų: kaip aš galiu gauti iš gyvenimo kuo daugiau? Įsivyraus sąmoningo gyvenimo idėja“, - teigia p. Kjaer.

Apie sąmoningą, gerą gyvenimą diskutuojama visur, sako p. Kjaer, nuo Silicio slėnio iki Harvardo verslo mokyklos. O pernai pasaulio verslo forume Davose vienas iš pagrindinių pranešėjų buvo Matthieu Ricardas – prancūzų budistas, tituluojamas laimingiausiu pasaulio žmogumi. Jis Davose mokė pasaulio lyderius medituoti ir būti labiau sąmoningus.

Tuo tarpu Londone veikia gyvenimo mokykla, kur žmonės mokomi įvairių kokybiško gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, bendrauti su šeima, net vakarieniauti kartu, sako p. Kjaer.

Anot futurologės, bendrovės, kurios koncentruojasi į gero gyvenimo patirtį, yra pajėgios sukurti tikrą pridėtinę vertę bei ilgai išliekantį paveldą.

Naujas verslo modelis

Tam, kad bendrovės ateityje ne tik išliktų, bet ir klestėtų, p. Kjaer siūlo naują verslo modelį. Vadinamasis 4P verslo modelis skatina atsižvelgti ne tik į pelną, bet ir į žmones, planetą bei tikslą (angl. profit, people, planet, purpose).

„Idėja yra ne tik vadovautis XX amžiaus realybe, kuri yra pagrįsta pragmatiškumu, racionalumu bei logika. Reikia šiuos aspektus subalansuoti su švelnesne verte“, - teigia p. Kjaer.

Švelnesnieji aspektai – aplinkosauga, skaidrumas, dėmesys žmonėms ir pan. „Mums reikia suprasti, kad viskas yra tarpusavyje susiję. Į planą reikia įtraukti visus taškus, visus statybų blokelius“, - teigia p. Kjaer.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Omnitel, UAB136.67711.775596
Bitė Lietuva, UAB131.46823.290544
Tele2, UAB163.99146.611105
TEO LT, AB198.02837.4631.839
Fima, UAB61.5963.688393
Mediafon, UAB30.12380756
Televizijos ir ryšio sistemos, UAB23.4611.70149
Mobili Baltija, UAB45.29651917
Huawei Technologies (Vilnius), UAB22.02133314
Western Union Processing Lithuania, UAB45.0564.0961.462
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau