Mokslininkai keliasi į verslą: ryžosi komercializuoti išradimus

Publikuota: 2015-08-14
Dr. Marius Dagys, bioanalitinių sistemų kūrimo ir aptarnavimo UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dr. Marius Dagys, bioanalitinių sistemų kūrimo ir aptarnavimo UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Grupė Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų ryžosi komercializuoti savo sukauptus išradimus – taip gimė UAB „Bioanalizės sistemos“. Bendrovės direktorius Marius Dagys nesėkmės nesibaimina: bet kada galima laimę išbandyti su kita technologija iš instituto tyrimų lobyno.

Idėja kurti įmonę gimė atsiradus norui išnaudoti per daugelį metų sukauptą mokslinį įdirbį, pasakoja bendrovės direktorius.

„Ką instituto Bioanalizės skyrius padarė per savo įdirbį, mes norime komercializuoti, padaryti taip, kad sukurtos technologijos būtų naudingos visiems“, – teigia p. Dagys, vadovaujantis keturiems kolegoms.

Kuria naudą pacientams

Šiek tiek daugiau nei prieš metus įsikurūsios „Bioanalizės sistemos“ užsiima biojutiklių technologijų vystymu, bioanalitinių prietaisų gamybos ir patikros paslaugų teikimu. Elektrocheminiu pagrindu veikiantys biojutikliai geba tiksliau ir greičiau ištirti tam tikrų junginių kiekį sudėtingose terpėse.

„Dažniausiai analitinės technologijos skirtos tirti daugiau ar mažiau vienalyčius tirpalus. Mūsų biojutikliai gali tirti sudėtines terpes – nuo pieno iki kraujo ar pramoninių atliekų – ir iš dešimties tūkstančių junginių reaguoti būtent į tą, kurį reikia pamatuoti“, – aiškina p. Dagys.

Anot jo, biojutiklių metodai nebrangūs, greito atsako, o paklaida – kelis kartus mažesnė nei alternatyvių metodų. Be to, biojutiklių pritaikymas yra platus.

Bendrovė jau naudoja šią technologiją gliukozės nustatymui, gliukozės matuoklių kraujyje patikrai, o taip pat vysto produktą, kuris gali nustatyti šlapalo bei kelių kitų junginių kiekį kraujyje.

„Pabendravome su gydytojais ir jie atkreipė dėmesį, kad pastaroji technologija yra ypač aktuali hemodializės pacientams, kuriems reikia valyti kraują“, – pasakoja bendrovės vadovas.

„Bioanalizės sistemų“ produktais domisi Vakarų Europos, Baltarusijos, Rusijos rinkos. Jėgas įmonė išbandė ir JAV, Akrono mieste įsikūrusiame technologijų verslo akseleratoriuje. Šiuo metu bendrovė siekia užbaigti šlapalo matavimo prototipą, tinkamą masinei gamybai.

Mokslo ir verslo derinimas

Pasinerti į verslo pasaulį mokslininkams nėra visiškai lengva. Kadangi Lietuvoje nėra verslo atstovų, pakankamai išmanančių specifines technologijas ir rinkas, mokslininkams tenka patiems mokytis verslo abėcėlės.

„Kol kas iš esmės pas mus dirba vien mokslininkai. Tad reikėjo pačiam staigiuoju būdu įlįsti į teisinius ir komercinius klausimus“, – sako p. Dagys ir teigia, kad ateityje greičiausiai prireiks samdyti žmones, labiau išmanančius verslo reikalus.

Kita problema, su kuria susiduria į verslą žengiantys mokslininkai, – baimė apleisti savo mokslinius darbus, nesusijusius su verslu.

„Problema ta, kad mums patiems sunku suderinti mokslą ir verslą. Jeigu mūsų bendrovei nepavyktų kažkas, o tuo metu tu neatlieki tyrimų, nerašai straipsnių, neturi mokslinių projektų, tai tu atsiduri už borto ir gali prarasti darbą universitete“, – aiškina p. Dagys.

Išradėjai turi pranašumą

Nors tenka derinti du darbus vienu metu, p. Dagys tiki, kad mokslininkai verslo srityje turi ir tam tikrą pranašumą, kas suteikia motyvacijos įkurti įmonę ir judėti pirmyn.

„Jeigu įmonei nepavyksta su vienu produktu ar paslauga, tai galime imti kitą. Arba jeigu konkurentas pradeda gaminti tokį patį produktą – ne bėda, nes mes pagaminsime tikslesnį ar pigesnį, paprastesnį. Tai būtų problema produkto platintojui, o ne mums“, – sako vadovas.

Vienas iš „Bioanalizės sistemų“ tikslų – priartėti prie pacientų, kuriems biojutiklių technologijos padeda lengviau ir tiksliau atlikti reikalingus tyrimus. Kitas tikslas – gautą pelną panaudoti naujų technologijų vystymui.

„Technologijas galime paimti iš mūsų instituto lobyno ir iš to vėl padaryti produktą. Institute sukaupta fundamentalaus pasaulinio lygio mokslo“, – sako p. Dagys.

Kokius tiksliai produktus ateityje planuoja „Bioanalizės sistemos“, bendrovės direktorius konkurencijos sumetimais neatskleidžia, tačiau užsimena, kad tai susiję su elektrochemija bei biojutikliais.

Inovacijoms kelia užkerta biurokratija

Vienas iš „Bioanalizės sistemų“ tikslų taip pat yra turėti nuo valstybinių šaltinių nepriklausomą pinigų srautą, kuris leistų lengviau kurti naujas technologijas.

Anot p. Dagio, valstybinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų planavimo tvarka – didelė kliūtis Lietuvos inovatoriškumui. Rimta problema esą yra viešieji pirkimai, kurių reikia, jeigu mokslinis darbas yra finansuojamas valstybės lėšomis.

„Viešieji prikimai mokslui neturi būti taikomi, jie neturi tikslo, – teigia p. Dagys. – Kalbant apie MTEP projektų planavimą, rašant paraiškas reikia tiksliai suplanuoti mažaverčius pirkimus 1–2 metams į priekį, kai dėl tyrimų specifikos aš nežinau, ko man gali prireikti po dviejų savaičių.“

Be to, p. Dagys pasakoja, kad kyla kliūčių įsigijant unikalių prietaisų iš užsienio.

„Tarkime, man reikalingas specialus elektrodas, kainuojantis apie 300 Eur, gaminamas tik vienoje kompanijoje JAV, kuris nėra aprašytas jokioje universiteto sutartyje su tiekėjais, – aiškina vadovas – Kadangi užsienio gamintojai smulkios apimties viešajame konkurse dalyvauti nenori, telieka prašyti trijų įmonių Lietuvoje, kad kažkuri iš jų tą prekę nupirktų ir perparduotų universitetui pagal viešųjų pirkimų taisykles, žinoma, ne už dyką ir ne per vieną savaitę. Įrodinėti, kad elektrodas yra unikalus ir jį būtų galima pirkti be konkurso, užima daug laiko, be to, mano argumentus visada gali kas nors užginčyti.“

Toks nelankstumas, anot „Bioanalizės sistemų“ vadovo, apsunkina Lietuvos mokslininkų galimybes konkuruoti su užsieniečiais, kurių darbo sąlygos geresnės – viešieji pirkimai mokslui netaikomi arba yra supaprastinti.

Esant tokiai situacijai, nestebina, kad, p. Dagys pastebi vis daugiau mokslininkų, judančių verslo link.

„Tačiau svarbiausia, kad situacija daugeliui žinoma ir yra noras judėti į priekį bei kažką keisti. Yra mokslininkų, pereinančių į verslą, o tokiu būdu ateityje atsiras kritinė masė veiklių, sprendimus priimančių žmonių, ir viskas bus tvarkoje“, – sako p. Dagys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
CSC Baltic, UAB18.4831.379476
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau