Lietuviškos įmonės regione nukraujavo labiausiai, bet samdė daugiausiai

Publikuota: 2015-08-28
„PKN Orlen“ įmonės Lenkijoje ir Lietuvoje 2014 m. sumušė apyvartos ir pelnų antirekordus, tačiau  toliau išlieka didžiausia regiono kompanija.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„PKN Orlen“ įmonės Lenkijoje ir Lietuvoje 2014 m. sumušė apyvartos ir pelnų antirekordus, tačiau toliau išlieka didžiausia regiono kompanija. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva, labiausiai nukentėjusi nuo Rusijos prekių embargo, prarado ir daugiausiai įmonių 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių sąraše. Tačiau sąraše išsilaikiusios išsiskyrė tuo, kad pasamdė daugiausiai darbuotojų.

Tai skelbiama verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ atliktoje regiono įmonių studijoje apie stambiausias regiono įmones.

Regiono įmonių penkišimtuke lietuviškų bendrovių sumažėjo nuo 24 2013 m. iki 20-ies 2014 m.

Lietuviškasis sąrašo įmonių dvidešimtukas pasiekė 4% mažesnę apyvartą ir uždirbo net 844 mln. EUR mažiau pelno, lyginant su 2013 m., tačiau įdarbino 4% daugiau darbuotojų.

Taip lietuviškos sąrašo įmonės dar labiau padidino regione didžiausią šalies darbuotojų koncentraciją tose įmonėse – nuo 9,4% iki 9,5%, iki 140.800 darbuotojų.

Ekonomistų teigimu, taip yra todėl, kad didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše neproporcingai didelę dalį užima mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės, kurios yra didžiausi darbdaviai. Be to, naujų darbo vietų bumą jau kelinti metai skatina šalyje atsigavęs vartojimas, kuris tuo pačiu lėmė ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių plėtrą. Lietuvos energetikos bendrovės taip pat išsiskiria santykinai didesniu darbuotojų skaičiumi ir sąlyginai mažesniu pelningumu nei VRE konkurentės.

Visą sąrašą ir „Coface“ ataskaitą galite rasti čia.

infogr.am::infogram_0_labour_in_ceetop500

Sąraše dominuoja lenkai

Didžiausių VRE įmonių viršūnėje naftos, energetikos ir mažmeninės prekybos bendrovės – „Orlen Lietuva“ savininkė – Lenkijos „PKN Orlen SA“, Vengrijos naftos ir dujų koncernas MOL, Čekijos automobilių gamintoja „Škoda Auto A.S.“, Lenkijos mažmenininkė ‚Jeronimo Martins Polska SA“ bei Lenkijos kasybos, naftos ir dujų įmonė – „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo SA“. Vienintelė VRE įmonių sąrašo dešimtuką puošusi „Orlen Lietuva“ 2014 m. iškrito iš regiono įmonių elito ir smuktelėjo į 13 vietą. Penkišimtuke daugiausiai Lenkijos (176), Vengrijos (70), Čekijos (59), Rumunijos (56) ir Slovakijos (37) įmonių. Daugiausiai sąrašo naujokių (6) iš Čekijos, taip pat Vengrijos ir Rumunijos (po 3).  

infogr.am::infogram_0_ceetop500-2696784

VŽ jau rašė, kad didžiausios eksportuotojos „Orlen Lietuvos“ rezultatus 2014 m. veikė labai kritusios naftos perdirbimo maržos, jos lėmė, kad įmonė mažino veiklą, bet padėtis šiemet pasikeitė, kai pagerėjo situacija rinkoje. Lietuviškų kompanijų VRE penkišimtuke dinamika iš esmės atspindi praėjusią savaitę skelbto Baltijos šalių įmonių penkiasdešimtuko „Coface Baltic Top50“ sąrašo pokyčius.

Pasak „Coface“ atstovų Lietuvoje, geriausius rezultatus 2014 m. Lietuvoje pasiekė į VRE penkišimtuką patekusios stambios mažmeninės prekybos ir logistikos įmonės. Tokios bendrovės kaip „Senukų prekybos centras“ ar „Sanitex“ pasižymėjo ne tik apyvartos, bet ir pelno augimu. Anot jo, sudėtingiausiai praėjusiais metais sekėsi Lietuvos energetikos įmonėms („Lesto“, „Lietuvos energija“), taip pat chemijos pramonės bendrovėms („Lukoil Baltija“, „Achemos“ įmonių grupei).

Paveikė Rusijos embargas

Prasčiausius ekonominius rezultatus VRE regione praėjusiais metais pasiekė ne vien Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonės. Latvija ir Estija išsiskyrė didžiausiais sąraše apyvartos kryčiais – atitinkamai –10,4% ir 11,7%. „Coface“ ekspertai pažymi, kad šią tendenciją nulėmė Rusijos embargo faktorius, mat šiai rinka teko didžiausia Baltijos šalių eksporto dalis visame VRE regione – nuo 21% Lietuvos atveju, iki 15% ir 10%, atitinkamai Latvijos ir Estijos atveju.

Tačiau š.m. užsienio prekybos pokyčiai rodo, kad Lietuvos įmonės gan sėkmingai persiorientuoja į stabilesnes ir didesnės perkamosios galios nei Rusija Vakarų rinkas.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais Rusija didžiausių lietuviškų prekių eksporto rinkų sąraše per š.m. I pusmetį, palyginti su 2014 m. sausiu-birželiu, nusmuko iš 8 į 15 vietą, o ten eksportas dabar sudaro 140,5 mln. Eur arba 2,2% viso eksporto, tai mažiau nei į Ukrainą. Tuo tarpu įskaitant reeksportą Rusija tebeišlieka didžiausia eksporto rinka, tačiau, lyginant su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, ir jis susitraukė 38%, iki 1,48 mlrd. Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau