Pajamų nelygybės tyrimas: Lietuva – paradoksų kraštas

Publikuota: 2017-04-21

Pajamų nelygybė Lietuvoje iki socialinių išmokų artima skandinaviškai, bet su jomis – jau tik balkaniškai.

Tai atskleidžia Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“.

Tyrimų duomenys namų ūkių lygmenyje rodo, jog, nors socialinė atskirtis Baltijos šalyse išlieka tarp didžiausių ES, pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši kaip Švedijoje ir Danijoje.

Tai mokslininkai vadina netikėtu atradimu. Tiesa, po pajamų perskirstymo Baltijos šalys jau atsiduria vienoje gretoje su Rumunija, Bulgarija, Graikija.

Mokslininkai nustatė, kad, skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos šalyse perskirstomasis vaidmuo labai menkas, mokesčių sistema nelygybės taip pat beveik nemažina (šiek tiek daugiau Estijoje). Kita vertus, Estijos senatvės pensijų modelis orientuotas jau į didesnį pajamų perskirstymą.

Šiuo metu Lietuvos materialios gerovės pagrindas – BVP – pasiekė tris ketvirtadalius ES vidurkio. Dar 75% jo sudaro žmonių gaunamos pajamos: atlyginimai, įvairios išmokos, pajamos iš savarankiškos ūkinės veiklos ir pan.

Tai, tyrėjų vertinimais, turėtų būti solidus pagrindas visų sluoksnių gerovei, jei ne egzistuojanti didžiulė pajamų nelygybė.

Deja, žmonės pastebi, kad gyvenimas gerėja lėčiau, nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu.

Takoskyra akivaizdi

Tyrėjai skaičiuoja, kad šiuo metu penktadalis didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50% visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20% mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5% viso algų fondo. Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje, tarp miesto ir kaimo – Lietuvoje.

Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90% apklaustų lietuvių ir apie 80% estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę.

Kita vertus, skeptiškai vertinamas profsąjungų ir dalies valdančiųjų valstiečių-žaliųjų politikų siekis Seime lankstesnius darbo santykius įtvirtinančios naujos Darbo kodekso redakcijos įsigaliojimą nuo š. m. liepos susieti su darbdavių raštišku įsipareigojimu didinti atlyginimus.

Kodėl išsiskiriame turto pajamomis

Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, Vilniaus universiteto profesorius, atkreipia dėmesį, kad Lietuva gyventojų pajamų struktūroje labai išsiskiria didele turto dalimi, čia ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir dėl finansinio turto, t.y. įmonių savininkų pajamų (žr. žemiau pirmą grafiką).

„Daug kas abejoja ir mes galime abejoti, tačiau tai yra nacionalinių sąskaitų šaltinis“, - sako p. Lazutka.

Kodėl taip yra? Ponas Lazutka samprotauja, kad dalis turto pajamų mūsų nacionalinėse sąskaitose yra apskaitomos kaip savarankiškai dirbančių asmenų pajamos arba dalis darbo užmokesčio. Tiesa, jis priduria, kad į darbo užmokestį, kuris pateikiamas 1 grafike, yra įskaičiuojamas šešėlinis darbo užmokestis, t.y. nelegalios pajamos iš darbo, jos Lietuvoje sudaro apie 15%.

„Kaip bebūtų, jeigu mes pajamas skiriame į darbo pajamas, pajamas iš turto ir savarankiško darbo, kuris reiškia, kad tai yra iš dalies darbo ir turto pajamos, tuomet vis tiek Lietuvoje ta dalis yra pakankamai didelė“, - mano pašnekovas.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::pajamu_nelygybes_dekonstrukcija

Žada pereiti prie darbų

Vyriausybė penktadienį patvirtino struktūrinių reformų kryptis ir prioritetinių darbų sąrašą, kuriame didelis dėmesys skiriamas socialinei apsaugai.

„Pagrindinis siekis – socialinės atskirties mažinimas ir žmonių gerovės augimas. Esu tikras, kad projektinis prioritetinių darbų valdymas ir nauja finansavimo tvarka leis pereiti nuo „popierinių planų“ prie realių pokyčių. Būtent į struktūrines reformas bus sutelktas visas Vyriausybės darbas ir resursai,“ – sako premjeras Saulius Skvernelis.

Bus siekiama užtikrinti nuoseklų socialinio draudimo pensijų didėjimą, atsižvelgiant į augančią ekonomiką, numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu, sukurti vienišo pensinio amžiaus asmens paramos sistemą, didinti finansines paskatas ir plėsti paslaugas jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms.

Į prioritetinį Vyriausybės darbų sąrašą, be kitų darbų, taip pat įtraukta kryptingą regionų plėtra, mokesčių sistemos peržiūra, kokybinė švietimo ir mokslo sistemos pertvarka, viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių veikos optimizavimas.

Vykdant Vyriausybės prioritetinius darbus reikės sutelkti ne tik ministerijų pastangas, bet ir finansinius resursus, todėl Vyriausybė sudarys taip vadinamą „pokyčių krepšelį“, kurio lėšos bus skiriamos šiems darbams įgyvendinti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau