Po socdemų akibrokšto Skvernelis abejoja valdančiosios koalicijos perspektyva 

Publikuota: 2017-03-17
Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nei vienam socialdemokratui Seime ketvirtadienį neparėmus Vyriausybės teikiamų įstatyminių pataisų dėl urėdijų reformos premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar ši valdančioji koalicija apskritai turi ateitį.

„Kalbant apie šią reformą, aš lieku prie tos pačios nuomonės, kad tai yra nomenklatūrinis bastionas, kurio įveikimas parodys tiek šios koalicijos, tiek Vyriausybės tvirtumą“, – ketvirtadienį vakare teigė p. Skvernelis „Info TV“ duotame interviu.

Jo teigimu, dėl koalicijos ateities su socialdemokratais negali būti jo ar kažkieno pasvarstymas, o visos valstiečių-žaliųjų frakcijos sprendimas.

Socialdemokratai yra valstiečių-žaliųjų partneriai valdančiojoje koalicijoje. Abi frakcijos Seime atitinkamai turi 19 ir 56 Seimo narius, tačiau vakar prieš Vyriausybės teikiamas Miškų įstatymo pataisas balsavo 5 socialdemokratai ir dar 10 susilaikė. Kad pataisų svarstymo būtų imtasi Seime valstiečiams-žaliesiems teko kliautis opozicijoje esančių konservatorių (antros didžiausios frakcijos), liberalų bei lenkų atstovų Seime balsais. Už įstatymo pateikimą iš viso balsavo 72 Seimo nariai, prieš 8, susilaikė 30.

Kaip kas balsavo žr. čia.

Vyriausybės laukia minų laukas

VVĮ, taip pat švietimo ir sveikatos įstaigų reformos – dabartinės Vyriausybės prioritetų sąraše, tad joms įgyvendinti reikalinga politinė valia Seime. „Verslo žinios“ jau rašė, kad kilus darbuotojų protestams dėl veiklos optimizavimo Vyriausybės kanceliarijoje Skvernelio „lieknėjančios“ Vyriausybės laukia ištisas minų laukas.

Urėdijos vienos labiausiai politizuotų valstybės įmonių, kurias depolitizuoti mėginama jau trečią kartą nuo 2010 m. Miškų įstatymo projektas dabar keliaus svarstymui į Aplinkos apsaugos ir kitus Seimo komitetus, vėliau balandžio 6 d. dėl jo vėl bus balsuojama Seimo plenariniame posėdyje. Vėliausiai patvirtinti Miškų įstatymo pataisas numatoma per Seimo pavasario sesiją, iki š m. liepos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasidėjo kovo 10 d., taip pat akcentavo, kad urėdijų sistema, kaip ir pvz. VĮ „Registrų centras“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo naudojami nomenklatūriniam valdymui, tad valstybės valdomų įmonių reformos turėtų būti politikų prioritetas, o šį pavasarį įvyksiantis balsavimas Seime dėl urėdijų reformos parodys, ar ši valdančioji dauguma „yra pakankamai tvirta“.

Urėdijų, taip pat 11 regioninių kelių priežiūros įmonių veiklos konsolidavimas siejamas su derybomis dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kurios Lietuva siekia nuo 2018 m.

Kodėl reformą blokavo 2015 m.

Ankstesnioji socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybė patyrė fiasko 2015 m. pavasarį, kai tuo metu socialdemokratų dominuojamas Seimas, atmetęs prezidentė veto, skandalingai 103 balsų (iš 141) įstatymu įtvirtino, kad šalyje veiktų nekintamas, 42 urėdijų skaičius. Taip buvo blokuota reformą 2015 m. pavasarį.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad miškininkystė – labiausiai politizuota sritis. 2014-2015 m. žurnale „Politologija“ paskelbti tyrimai, parodė, kad į Lietuvos valstybės ir savivadybių įmonių pagal partinę liniją paskiriamų vadovų vidurkis sudarė 35,8%, o į sveikatos įstaigų – daugiau nei 50%. Miškininkystės sektoriuje politizacijos rodiklis buvo pats didžiausias ir siekė beveik 56%. Naujausia urėdijų vadovų politinės priklausomybės analizė, kurią publikavo „Delfi“, parodė, kad 20 iš 42 urėdų yra susiję su politinėmis partijomis, daugiausiai – 7 ir 5 – , atitinkamai susiję su socialdemokratais ir Liberalų sąjūdžiu.

Vyriausybė siekdama depolitizuoti valstybės valdomas įmones (VVĮ) šį trečiadienį pritarė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo, kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais siūloma padidinti nepriklausomų narių VVĮ skaičių nuo trečdalio iki pusės. Be to, pagal tas pačias EBPO rekomendacijas taip pat numatyta, kad į VVĮ valdybas nebegalės būti skiriami ministrai, viceministrai ar kiti politinio pasitikėjimo pareigūnai. Tačiau tokį sprendimą dar turės užtvirtinti Seimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau