„Lietuvos draudimas“ rengia tris scenarijus

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-28 08:44
Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė: „Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį.“ Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė: „Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį.“ Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Ateities scenarijai padeda sukurti pagrindą verslo strategijai. Kuriant ateities scenarijus, vertinami alternatyvūs požiūriai, padedantys įžvelgti rizikas ir galimybes, kurios dažnai pražiūrimos, kai rengiamos įprastos biudžeto korekcijos.

Pasak Aurelijos Kazlauskienės, AB „Lietuvos draudimas“ (LD) Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, LD ilgalaikius ateities scenarijus pagal dabartinius planavimo principus formuoja daugiau nei 10 metų, tad šis procesas yra tapęs įmonės kultūros dalimi.

„Kuriant ateities scenarijus, vyksta du procesai, kuriuos galima pavadinti projektais: kuriama ir formuojama bendrovės strategija, o drauge skaičiuojamas operacinis planas — biudžetas. Šios abi dalys sujungiamos ir tai sudaro LD ateities scenarijų“, — kalba p. Kazlauskienė.

Sektoriaus prognozės

Anot jos, kalbant apie operacinį planą, įprastai LD jis kuriamas 3 metams ir šiuo metu kaip tik planuojami 2016–2018 m. Iš jų pirmieji metai planuojami labai išsamiai, o kiti tikslinami tarpiniais etapais.

„Ateities scenarijus kuriamas naudojant mūsų pačių sukurtą matematinį modelį, kuris tikslinamas atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius bei matomas svarbias jų pokyčių tendencijas, technologinę bei konkurencinę aplinką, rinkos potencialą ir atsižvelgiant į bendrovės strategiją. Jis atspindi LD kryptis, būsimus įmonės pokyčius, inovacijas, kurios turės vienokią ar kitokią įtaką pajamoms ir sąnaudoms“, — nurodo p. Kazlauskienė.

Pasak jos, matematinis modelis tobulinamas nuolat, remiantis anksčiau buvusiais nesutapimais ir įvedant papildomus kintamuosius, kurie leidžia tikslinti ir vertinti atsirandančius pokyčius rinkoje.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių, kurį vertiname, be abejo, yra bendrasis vidaus produktas, vertinami ir kiti pagrindiniai ekonominiai rodikliai, atsižvelgiama į galimus užsienio rinkų pokyčius, kurie gali daryti įtaką draudimo rinkos Lietuvoje plėtrai. Remiantis šiuo matematiniu modeliu, prognozuojamas draudimo rinkos augimas trimis scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu, o papildomai įvertinus istorinius LD duomenis bei planuojamus esminius pokyčius ar naujus pagal strategiją diegiamus produktus, savai bendrovei nustatomi augimo tikslai“, — patirtimi dalijasi p. Kazlauskienė.

Ji nurodo, kad šis operacinis planas paprastai kuriamas apie 2 mėnesius, o jį formuojant bendradarbiauja draudimo rizikos, rinkodaros, pardavimo, žalų specialistai, analitikai ir aktuarai. Per metus matematinis modelis naudojamas dar mažiausiai du kartus, prireikus prognozės tikslinamos ir atitinkamai keičiami tikslai.

„Mums toks ateities scenarijaus kūrimas yra tapęs įmonės kultūros dalimi. Atsirandantys pokyčiai lengvai koreguojami tarpiniais etapais. Pagal operacinį planą dėliojami bendrovės tikslai, formuojamos užduotys darbuotojams, vėliau tai naudojama rezultatams vertinti. Taigi ateities scenarijus kasdienėje veikloje skyla į kasdienius tikslus ir užduotis, o per nuolatinę rezultatų kontrolę žiūrima, kaip sekasi tų tikslų pasiekti“, — pabrėžia p. Kazlauskienė.

Neabejoja nauda

Ateities scenarijus praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išpopuliarinusi bendrovė „Shell“ rengia juos iki šiol.

„Scenarijai padeda priimti svarbiausius sprendimus neužtikrintoje aplinkoje, kai tenka veikti itin sudėtingomis sąlygomis“, — pasakoja Peteris Voseris, buvęs „Royal Dutch Shell“ generalinis direktorius.

Pasak Jeremy Benthamo, „Shell“ scenarijų, strategijos ir verslo plėtros vadovo, ateities scenarijų tikslas nėra išpranašauti ateitį.

„Mes siekiame suteikti solidų pagrindą, nuo kurio atsispyrę sprendimus priimantys asmenys suformuluotų tikslesnius sprendimus įgyvendinant verslą, nes remdamiesi ateities scenarijais jie geriau suvokia svarbiausius veiksnius ir didžiausias rizikas“, — kalba p. Benthamas.

Verslo valdymo teoretikai neabejoja, kad tinkamai parengti ateities scenarijai verslui suteikia strateginį pranašumą.

Pirmiausia todėl, kad, pasak Rafaelio Ramirezo, Oksfordo universiteto „Said“ verslo mokyklos Scenarijų programos direktoriaus, tinkamai formuluojant ateities scenarijus vertinami ir alternatyvūs požiūriai. Jie padeda įžvelgti tokias rizikas ir galimybes, kurios dažnai pražiūrimos, kai rengiamos įprastos biudžeto korekcijos.

„Įmonės turi atrasti savų scenarijų rengimo būdų. Tačiau šis procesas sėkmingai veikia tik tada, kai jį palaiko organizacijoje autoritetą turintis asmuo, o ateities scenarijams kurti skiriama lėšų. Be to, šis procesas turi derėti su kitais organizacijos procesais ir juos papildyti. Taip pat būtina kompetentinga komanda. „Shell“ scenarijų rengimo praktika buvo tokia sėkminga ir todėl, kad prognozes formuluojančioje komandoje bendradarbiauja ilgamečiai bendrovės darbuotojai ir nepriklausomi analitikai“, — tvirtina p. Ramirezas.

Tiesa, pasiekti, kad ateities scenarijai iš tiesų kurtų vertę verslui, nėra taip lengva. Tarptautinės tyrimų bendrovės „McKinsey“ atliktas tyrimas rodo, kad 40% apklaustų įmonių vadovų nurodė, jog ateities scenarijai jiems buvo mažai naudingi. „McKinsey“ tyrėjų nuomone, ateities scenarijus rengiantys asmenys rizikuoja pernelyg užsižaisti su smulkmenomis, t. y. jie neįvertina, kurie veiksniai iš tiesų yra reikšmingiausi. Kita dažna rizika – parengtus ateities scenarijus netiksliai interpretuoja patys vadovai.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tarp darbuotojų laimės komponentų – ir pozityvūs netikėtumai Premium

Psichologai brėžia tiesiogines sąsajas tarp laimingų darbuotojų ir bendrovės rezultatų. Įmonės teigia nuolat...

Vadyba
2019.01.21
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Pirmos baudos po BDAR įsigaliojimo: ko iš to galime pasimokyti? Rėmėjo turinys 1

Europos Sąjungos šalyse skirtos pirmos baudos už asmens duomenų apsaugos pažeidimus po Bendrojo duomenų...

Vadyba
2019.01.21
„TNS LT“ pajamos užpernai pasiekė 2,9 mln. Eur

Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TNS LT“ pajamos 2017 m. siekė 2,9 mln. Eur –...

Rinkodara
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 40

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Turto banką paliko M. Kliokys ir A. Grinienė

Nekilnojamąjį valstybės turtą valdantį Turto banką paliko jo direktoriaus pavaduotojas Marius Kliokys,...

Vadyba
2019.01.21
Keičiasi „Barboros“ vadovas 11

„Maxima grupė“ įsteigė klientų patirties vadovo poziciją, kurią nuo vasario 1 d. užims Tomas Kibildis, UAB...

Vadyba
2019.01.21
Visi „Gazprom“ darbuotojai laikys etikos egzaminą

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ darbuotojai privalės išsamiai susipažinti su kompanijos korporatyvinės...

Energetika
2019.01.21
Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 4

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
2019.01.21
Odontologijos klinika regione rado būdą, kaip parsivilioti specialistų iš didmiesčių Premium 2

Kai pasiūlai geras darbo sąlygas, absolventai mielai sugrįžta dirbti į gimtinę – tokia patirtimi dalijasi UAB...

Paslaugos
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
Baltijos šalių gyventojai noriau moka už turinį

Praėjusiais metais Baltijos šalių žiūrovai atsikratė mokamų vaizdo transliacijų internetu baimės ir lyginant...

Rinkodara
2019.01.20
Darbo pokalbis: kaip elgtis nereikėtų 18

Karjeros planavimas yra sveikintinas dalykas, tačiau specialistai akcentuoja, kad, norint pasiekti trokštamų...

Vadyba
2019.01.20
Įmonės renginiai: kodėl jų laukia ne tik darbuotojai 1

Kuo didesnė bendrovė, tuo joje yra stipresnės tradicijos švęsti ar vykti į renginius visiems darbuotojams...

Vadyba
2019.01.20
Smulkiųjų klaidos internete

Investicija į verslo įvaizdį virtualioje erdvėje gali būti vienas išmintingiausių šiuolaikinių sprendimų.

Rinkodara
2019.01.20
Tyrimas: vis dažniau darbuotojai patiria emocinį perdegimą 6

Nors darbuotojų perdegimas tampa vis skaudesne rykšte šiandienos bendrovėms, bet praktika rodo, kad toli...

Vadyba
2019.01.19
„Danske Bank“ šiemet planuoja 400 naujų darbo vietų 1

Du paslaugų centrus Lietuvoje turintis danų „Danske Bank“ filialas šiemet ketina išplėsti savo personalą 400...

Vadyba
2019.01.19
Didžiausia bauda – už netikrus atsiliepimus internete Premium 8

Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba 2018 m. įmonėms skyrė baudų už 16.800 Eur. Didžiausia...

Rinkodara
2019.01.19
Trys žingsniai bebaimės bendrovės link Premium

Baimė bendrovės kolektyve užkerta kelią tobulėti ir daro žalą ne tik darbuotojų moralei, bet ir įmonės...

Vadyba
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau