Elektromobilių lenktynės: nuo sostinės iki pajūrio – per 4 valandas

Publikuota: 2017-05-08

Gegužės pradžioje startavo jau trečios iš eilės elektromobilių lenktynės, vedančios, galima sakyti, chrestomatiniu maršrutu – iš Vilniaus į Palangą. Nes klausimas „Ar nuvažiuosiu į Palangą?“ vis dar yra bene dažniausias, kurį girdi elektrinių automobilių pardavėjai, kai kas nors svarsto galimybę įsigyti ekologišką transporto priemonę.

„Dar ne!“, norėtųsi atšauti, jeigu kalbėtume apie kelionę vienu įkrovimu. Nebent vairuojate „Tesla Model S“, turinčią bent jau 85 kilovatvalandžių (kWh) talpos bateriją, ir esate pasirengę važiuoti gana neskubriu tempu.

Jeigu vairuojate elektromobilį, kurį gamino „Nissan“, „Kia“, „Hyundai“, BMW, „Volkswagen“, stoti kur nors pakeliui ir pasipildyti energijos atsargas teks. Ir gal net ne kartą.

Pranašumas – baterija

Iš trejų lenktynių teko stoti jau prie antrųjų starto linijos. Šiemet 13 ekipažų startavo su skirtingais automobiliais, todėl lyderius galima buvo nujausti iš anksto, žvilgtelėjus į jų technines charakteristikas. Daugiausia galimybių laimėti turėjo tie, kurių baterijų talpa didžiausia. Žinoma, daugiausia šansų turėtų „Tesla“, tačiau šio modelio nematyti, nes pagal taisykles elektromobilio priežiūros darbus turi būti įmanoma atlikti Lietuvoje, o amerikiečių elektrinių automobilių gamintojo atstovo Lietuvoje dar nėra.

Pačiai teko „Nissan Leaf“ – vienas plačiausiai rinkoje žinomų elektra varomų automobilių. Pernai lenktynės vyko vien šiais modeliais, dabar elektrinių – ištisa gausybė, tad ir lenktynės margesnės. Dar nė nestartavusi žinau, kad didžiausią pranašumą turi elektra varomi Pietų Korėjos „Ioniq“ ir Vokietijos „Golf“, kurių baterijų talpa, leistina naudoti vairuotojui, siekia apie 30 kWh ir daugiau. „Leaf“ šiuo atveju atsilieka – 27 kWh.

Varžytis tenka skaičiuojant laiką. Kitaip tariant, geriausiu tampa tas, kuriam pavyks pasiekti Palangą greičiausiai, o į važiavimo laiką įskaičiuojamas ir baterijai įkrauti skirtos minutes. 2015 m. pergalę pelnė ekipažas, įveikęs trasą per 5 val. 27 min., o pernai – jau per 4 val. 49 min. Reikia manyti, rekordas bus pagerintas ir šiemet, tačiau vien aklai spaudžiant akceleratorių laimėti nepavyks – reikalinga taktika.

Iki Panevėžio – nėra

Strategijos pirmiausia reikia dėl to, kad įkrovimo stotelių – per mažai. Savaitę prieš lenktynes teko važinėtis elektriniu „Ioniq“, formomis primenančiu „Toyota Prius“. Sumaniau važiuoti antrąja Lietuvos automagistrale A2 (Vilnius–Panevėžys). Išvažiuojant iš Vilniaus automobilio pagrindinis kompiuteris tikino, kad turėčiau įveikti 182 km, tačiau prisimindama, kad šiame kelyje įkrovimo stotelių nėra ir kiekvienas kilometras pirmyn reikš antra tiek grįžtant į namus, stengiausi neviršyti 90 km/val. Pro šalį švilpiant greičiau važiuojantiems vilkikams, pagrindinis kompiuteris rodė 13,2 kWh 100 km sąnaudas, o tai, įvertinus baterijos talpą, reiškė, kad bendras nuvažiuotas atstumas turėtų perkopti 200 km. Kitaip tariant, Panevėžys ranka pasiekiamas.

Žinoma, važiuoti galėjau ir greičiau. Būtų užtekę stabtelėti kelioms minutėms greta kelio įrengtoje įkrovimo stotelėje, ir vėl galėčiau švilpti drauge su visu srautu. Jei tik, aišku, tokių stotelių būtų: Lietuvos elektromobilių asociacijos sudarytame žemėlapyje A2 kelyje nutolus nuo Vilniaus – trys lėtosios įkrovos stotelės tik jau pasiekus Panevėžį. Iš jų dviejų naudojimas ribotas, nes viena stotelė priklauso viešbučiui ir skirta viešbučio klientams, antroji – privačiai bendrovei, todėl veikia tik įmonės darbo laiku. Trečioji stovi greta prekybos centro ir ja leidžiama naudotis visą parą visiems. Visgi visos trys stotelės – privati iniciatyva, o valstybinė vieša įkrovimo stotelė su galimybe baterijas iki 80% papildyti per pusvalandį kol kas tik popieriuje. Ją Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto įrengti 80 km atstumu nuo Vilniaus.

Lenkia visi

Daugiau stotelių pakeliui į Klaipėdą, kelyje A1. Tai, matyt, dar viena priežastis, kodėl lenktynių finišas numatytas Palangoje.

Likus porai dienų iki lenktynių sėdome į „Nissan Leaf“, kuriuo ir teks varžytis, ir bandėme, ar gamintojui deklaruojant, kad viena įkrova įmanoma nuvažiuoti 250 km, tai pavyks padaryti ir realiomis sąlygomis. Mūsų tikslas – bent jau 200 km (kad pirmą kartą stoti įkrauti baterijų lenktynėse tektų tik Kryžkalnyje), tad privalėjome nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną ir grįžti atgal.

Prieš išvažiuodamos į kelią su kolege, su kuria esame vieno ekipažo narės, dar pasitikriname padangų slėgį, nes šis – ypač svarbus norint, kad energijos sąnaudos būtų kuo mažesnės.

Mūsų skaičiavimai paprasti – jeigu „Leaf“ iš bendros baterijos talpos vartotojo naudojimui skiria apie 27 kWh, vadinasi, norint nuvažiuoti 200 km, energijos sąnaudos turėtų siekti apie 13 kWh. Be to, praėjusių metų patirtis rodo, kad iki Kauno nuo Vilniaus aukštikalnės įmanoma nuvažiuoti gana taupiai, tačiau, tolstant nuo Kauno Kryžkalnio kryptimi, dažniau tenka kilti į kalvas nei leistis nuo jų, todėl sąnaudos šoka į debesis. Tad planuojame taip, kad pirmoje kelionės dalyje energijos sąnaudos turėtų būti kur kas mažesnės nei 12 kWh 100 km, kad energijos užtektų antrajai.

Žinoma, būtų galima stabtelėti greitojo įkrovimo stotelėse, kurios yra Vievyje ir Elektrėnuose, tačiau Vievį pasiekiame turėdamos 89% baterijos, o Elektrėnus prariedame su 82% baterijos. Žinia, greitosios įkrovos stotelės greičiausiai baterijas krauna iki 80%, vėliau krova lėtėja, tad stabčioti čia neverta.

Nesinori stoti ir Kaune, nes greitosios įkrovos stotelė čia ne kelyje A1, o mieste, Savanorių prospekte, tad nusukant į miestą ir sukant iš jo sudegtų nemažai reikalingos energijos. Yra ir kitų stotelių, bet visos jos – lėtos arba vidutinės spartos, tokios lenktynėse gelbėtų tik tuo atveju, jeigu baterija visiškai išsektų.

Energijos sąnaudos važiuojant į priekį negąsdina. Iki Kauno pagrindinis kompiuteris rodo 11,2 kWh, tiesa, ir riedame maždaug 75–80 km/val. greičiu. Greičiau, jei norime papildyti bateriją tik Kryžkalnyje, negalime sau leisti, nes, greičiui kylant daugiau nei 80 km/val., kyla ir sąnaudos.

Šios į viršų šoka tada, kai nuo Kauno sukamės atgal į Vilniaus pusę. Atrodo, tarsi prieš akis nesibaigiantis kalnas ir pagrindiniame kompiuteryje įsižiebia 12,6 kWh. Planas spustelėti akceleratorių stipriau, mat sąnaudos važiuojant iki Kauno nuteikė optimistiškai, subliuško, ir teko stengtis laikytis ligi šiol buvusio vidutinio greičio.

Duokite stotelių

Į Vilnių grįžome iš paskutinių energijos trupinių. Kompiuteris nustojo rodyti galimus nuvažiuoti kilometrus, baterijos įkrovą procentais – tik mirksėjo brūkšniukai ir žybsėjo žvaigždutės, o automobilio sistema siūlėsi nuvesti iki artimiausios įkrovos stotelės.

Žiūrint į stotelių žemėlapį (kuriame dabar jų daugiau nei 40), Vilnius atrodo neprastai. Netrūksta lėtos ir vidutinės spartos stotelių, yra ir kelios greitosios įkrovos, kurių pirmoji centre, greta Nacionalinio operos ir baleto teatro. Būtent ši ir yra mūsų tikslas, nes pagal reljefą sostinės senamiestis yra duobėje, tad leidžiantis nuo kalvų jo link baterija pamažu įkraunama.

Nusižiūrėta stotelė atnaujinta ir turi tris jungtis, skirtas skirtingų tipų elektromobiliams. Mums reikalingą „Chademo“ jungtį užėmęs „Tesla Model S“, kuriai gamintojas numatęs dar kitokio tipo įkrovimą, tad norėdami pasipildyti baterijas „Teslos“ savininkai turi įsirengti nuosavas stoteles greta namų ar įmonių arba naudotis specialiais adapteriais. Prieš porą metų buvo kalbų, kad „Tesla Motors“ įsirengs pirmąją savo stotelę greta Kauno, bet kol kas įgyvendinti planų amerikiečiai neskuba. Būsima stotelės vieta žemėlapyje pažymėta, bet data, kada ji ims veikti, dar neskelbiama.

Galiausiai, kai nuriedėjusios maždaug 210 km, prijungėme automobilį įkrauti, įkrovos stotelė parodė, kad baterijoje buvo likę 4% energijos. Tai reiškia, kad galėjome įveikti dar maždaug 9,5 km. Visa kelionė truko apie 2 val. 50 min. Tad viena įkrova iki Palangos – dar niekaip, įkrauti bateriją teks bent kartą. O ir kelionė truks tiek, kiek, matyt, trukdavo tuomet, kai pajūrin visi traukdavo sėdę prie „Žigulių“ ir „Moskvičių“ vairo.

Kaltinti reikėtų ir pernelyg menkos talpos baterijas, kurių pakanka mieste, bet ne keliems šimtams kilometrų, ir įkrovos infrastruktūros kūrėjus, kurie kasmet žada naujų stotelių, tačiau jų skaičius, palyginti su elektromobilių skaičiaus augimu, gausėja pernelyg lėtai. Ir elektromobilių gamintojai baterijų talpą didina greičiau, nei dygsta stotelės. Pavyzdžiui, elektromobiliu sunkiai pavyktų pasiekti Šiaurės Rytų Lietuvą (Anykščius, Uteną, Zarasus), stotelių neturi nei Marijampolė, nei Tauragė, nei Alytus, nei aplinkiniai miestai. Netgi Rygą, į kurią veda viena pagrindinių šalies automagistralių, pasiektumėte taip, tarsi keliautumėte arkliu, nes Latvijoje dauguma įkrovos stotelių išdėliotos aplink sostinę ar greta jos. Vienintelė Estija gali būti vadinama išimtimi iš taisyklės, nes čia stotelių, ypač greitosios įkrovos, – bent po vieną už kiekvieno posūkio.

Svilstelėjusios lenktynės

Trečiosios lenktynės šiemet, visgi, su svilėsių prieskoniu. Kryžkalnyje, kur jau kelerius metus lenktynėms statomos laikinos įkrovimo stotelės, teko spręsti technines problemas, tad vietoje žadėtų dviejų stotelių veikė vos viena, o ir ta – 50% galia. Tad iš Vilniaus į pajūrio pusę pajudėjusiems 13 ekipažų teko laukti po kelias valandas, kol elektromobilių baterijos bus įkrautos.

Vieni pirmųjų Kryžkalnį pasiekė elektriniai „Golf“ modeliai, visgi jiems, užuot pasinaudojus greitą įkrovą žadančia stotele, teko prisijungti prie paprasčiausios rozetės. Paaiškėjo, kad „Volkswagen“ protokolais, reikalingais elektromobilio įkrovai, pasidalijo ne su visais elektromobilių įkrovos stotelių gamintojais, tad turėta įkrovos stotelė niekaip nesusijungė su automobiliu.

„Įsivaizduokite, jeigu tai būtų ne lenktynės. Atvažiuotų elektromobilio vairuotojas ir paaiškėtų, kad įkrauti baterijos jis negali, nors stotelės jungtys – tinkamos. Akivaizdu, kad reikia ne tik stotelių ar elektromobilių, bet ir bendros sistemos, leisiančios įsikrauti visiems, nesvarbu, kieno gamintą elektrinę transporto priemonę vairuoja“, – pastebėjo Darius Grinbergas, elektromobilių lenktynių organizatorius, VšĮ „Autoeventus“ direktorius.

Visgi atmetus visus nesklandumus, rekordą pagerinti pavyko. Per 4 val. 5 min. iki Palangos pirmasis nuriedėjo ekipažas, vairavęs elektrinį „Hyundai Ioniq“.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau