„V90 Cross Country“ – dviguba nauda

Publikuota: 2017-04-22
Gamintojo nuotr.
Gamintojo nuotr.

Kai prieš trejetą metų „Volvo“ pristatė visureigį XC90, reiškiantį į kinų rankas patekusios švedų kompanijos atgimimą, o pernai pradėjo vilioti kitais dviem 90-osios šeimos nariais – sedanu S90 ir universalu V90, ne visi skubėjo atnaujinti savo automobilių parką.

Dalis nekantriai lūkuriavo, nes jiems nereikia nei visureigio, nei sedano, nei įprasto universalo. Jų taikinys – turinčių ilgametes tradicijas švedų prastiems keliams specialiai konstruojami automobiliai, kuriuos dabar gamintoja išskiria „Cross Country“ prierašu prie modelio pavadinimo.

Tai nėra madų vaikymasis – 1997 m. pristatę V70XC modifikaciją su padidinta prošvaisa ir visais varančiaisiais ratais švedai netruko pritraukti klientų. Ilgainiui vis populiarėjant visureigiams (ir tiems ne visai tikriems) „Volvo“ neatsisakė „Cross Country“ modelių, priešingai, didesnę prošvaisą turinčių modelių gama tik gausėjo. Tačiau tikriausiu „Cross Country“ šeimos atstovu laikomas būtent 70-osios serijos modelis, kurio trečioji karta pradėta gaminti dar prieš dešimtmetį. Konkurentai šiame premium segmente savo gaminius naujino kiek operatyviau. Pavyzdžiui, 2012 m. „Audi“ pristatė padidinto pravažumo „A6 Allroad“ trečią kartą. „Volvo“ pirkėjams teliko apsišarvuoti kantrybe, ypač jei patiko naujoji XC90 modelyje išryškėjusi stilistika, o vėliau ir pristatytas V90 universalas bei žinia, kad ir naujojo 90-osios šeimos nario „V90 Cross Country“ debiutas čia pat.

Švediškas ryklys

Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems, dažnai į bekelę išsukantiems vairuotojams susipažinti su skirtu modeliu „Volvo“ pakvietė į Vokietiją. Pirmasis akių ir fizinis kontaktas net nelabai gerai apšviestoje daugiaaukštėje automobilių aikštelėje Miuncheno oro uoste neleido sudvejoti, kad su kolega artėjame ir sėdame ne į prastą automobilį. Net daug netyrinėjant kėbulo linijų iš karto atpažįstamos juodos spalvos plastikinės ratų arkos (tiesa, galima rinktis ir kėbulo spalvą), bylojančios apie tvirtesnio, rimtesniems išbandymams nei pasivažinėjimas miesto gatvėmis ar greitkeliais paruošto automobilio paskirtį. Tik, palyginti su XC70, jis nėra toks šiurkštus: stogo linija žemėja ir nukertama ne taip griežtai, tad akį automobilio siluetas traukia labiau. Bet pakitus automobilio galinei daliai, inžinieriams teko paaukoti dalį bagažinės tūrio. Dabar, palyginti su konkurentais, šis „Volvo“ negali pasigirti rekordine talpa. Bet gerokai svarbiau, kad gamintojai pavyko suderinti prabangaus, komfortiško šeiminio automobilio, tinkančio ilgoms kelionėms, savybes ir kartu suteikti galimybę išsukti nuo asfalto ir drąsiai įveikti civilizacijos gerokai mažiau paliestas vietoves. O tinkamų epitetų trumpai apibūdinti naujo modelio išvaizdą ieškantys kolegos žurnalistai įžvelgė panašumų į ryklį, tad lipdė švediško ryklio pravardę.

nuotrauka::2

Taigi išorė – ekspresyvi, nuteikia nuotykiams gamtoje, tačiau įsėdus į automobilį apima kitos emocijos. Jokios ekstravagancijos – tiesiog skandinaviškas paprastumas ir funkcionalumas. Jokių kartais dizainerių taip mėgstamų sportinio automobilio akcentų, visiškai nederančių nesportiškame automobilyje. Įsitaisęs vairuotojo sėdynėje pajunti, kad sėdi aukštėliau nei įprastame automobilyje. Kad pojūčiai neapgauna, nesunku įsitikinti važiuojant paskui kolegas – akivaizdžiai matyti, kad nusukti į miško keliukus su šiuo automobiliu nebus rizikinga. Žvilgtelėjus į šalia važiuojančius kitus automobilius, „Volvo“ prošvaisa atrodo milžiniška. Palyginti su įprastu V90 universalu, „Cross Country“ gerokai kilstelėtas. Prošvaisa – 21 cm, arba kiek daugiau nei 6 cm didesnė nei įprasto V90, vėliau techniniais duomenimis apipylę paaiškina gamintojo atstovai. Jie pabrėžia, kad ir pakaba nėra tiesiog pakelta. Ją konstruojant, ieškant geriausio sprendimo ir tobulinimo, padirbėta daug valandų prie kompiuterių ir bandymų trasose. Kad ir kaip stengtasi, posūkiuose aukštas automobilis svyra kiek labiau nei įprastas žemesnis brolis, tačiau pasirinkus sportiškesnį pakabos nustatymą posūkiuose diskomforto nejusti. Gamintojas siūlo patogaus („Comfort“ ), ekonomiško („Eco“), dinamiško („Dynamic“) ar bekelės („Off-Road“) nustatymo režimus. Jei nė vienas iš šių netinka, suteikta galimybė savarankiškai susikurti tinkamiausią.

Išbandyti vairavimo ypatumus nuvažiavus nuo lygių vokiškų kelių gamintoja pasiūlė kalnuose, dar sniego nuklotuose specialiai parengtose trasose. Žinoma, tikros bekelės, kurią įveiktų tik tikri visureigiai, trasos neprilygo, tačiau įsitikinti didelės prošvaisos ir visų varančiųjų ratų pavaros pranašumais galimybių pakako.

Vis dėlto gerokai daugiau laiko šis automobilis bus naudojamas geresnės kokybės keliuose ir tik aktyviais savaitgaliais bus panaudojami padidinto pravažumo pranašumai. Tad ir automobilio bandymo programa sudėliota taip, kad daugiau laiko praleidome važiuodami greitkeliais ar serpantinais kildami į Vokietijos Alpes. Važiuodami įvertinome prabangų interjerą, kokybiškas, malonias liesti medžiagas (žinoma, žurnalistams dažniausiai pateikiamos geriausio komplektavimo mašinos), surinkimo kokybę, garso izoliaciją, įvairių saugumą didinančių sistemų gausą. Tiesa, važiuodamas mieste labiau spustelėjęs akceleratoriaus paminą prisimindavau, kad po kapotu plaka dyzelinė širdis, o ir langas pravertas. Vėliau išbandžiau modelį su benzininiu varikliu – ausims buvo maloniau. Tad kai „Volvo“ atstovai klausė, kas labiau patiko – benzininis ar dyzelinis motoras, nedvejodamas prioritetą skyriau benzininiam, nors dyzelinis gerokai ekonomiškesnis. Važiuojant greitkeliu didesniu greičiu teko įsitikini, kad garso izoliacija tikrai gera. Žemesnės klasės ar mažiau dėmesingų inžinierių sukonstruotame automobilyje važiuojant jau būtų reikėję pakelti balsą, o mūsiškiame bendravome nekankindami balso stygų, nors su kolega kalbėjau įsitaisęs ant galinės sėdynės. Ten taip pat komfortiška, kaip ir sėdint priekyje, tik jei gale reikėtų susėsti trims, viduriniam dėl aukšto transmisijos tunelio ilgoje kelionėje nebūtų patogu.

Patogiai, bet ne sparčiai

„V90 Cross Country“ modeliai komplektuojami tik su visų varančiųjų ratų pavara ir kol kas tik su 4 cilindrų 2 l darbinio tūrio benzininiais ir dyzeliniais motorais. Dyzelinių variklių galia siekia nuo 140 kW iki 173 kW, benzininių – nuo 187 kW iki 235 kW. Mechaninę pavarų dėžę galima rinktis tik su silpniausiu dyzeliniu varikliu.

Vokietijoje teko išbandyti galingiausius variklius sklandžiai dirbančiomis automatinėmis 8 laipsnių pavarų dėžėmis. Galios pakako, bet akivaizdu, kad šis „Cross Country“ nėra pats eikliausias, palyginti su kai kuriais konkurentais. Akivaizdu, kad su juo komfortiška ir saugu ištrūkti į ilgesnes keliones, nusukti nuo asfalto. Tačiau „Volvo“ strategija apsiriboti šiais varikliais gali nubaidyti dalį potencialių pirkėjų, jei jie norėtų sportiškesnių jausmų. Galingiausio „Volvo“ dyzelinio variklio didžiausias sukimo momentas yra 480 Nm, o „Audi“ arsenale „A6 Allroad“ su 3 l darbinio tūrio širdimi maksimalus sukimo momentas yra 650 Nm.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau