Kas tai? Veiklos sukaktis

„Bega“ – pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija ir šiandien tarp lyderių

Publikuota: 2017-09-12
Pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija „Bega“ per 25-erius metus sukūrė galingą, technologiškai pažangų uosto segmentą.
Pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija „Bega“ per 25-erius metus sukūrė galingą, technologiškai pažangų uosto segmentą.

Pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija „Bega“ ypač daug prisidėjo prie Klaipėdos uosto plėtros. Per 25-erius metus buvusioje nebenaudojamoje Kartono kombinato teritorijoje, prie uosto veiklai nepritaikytų krantinių, ji sukūrė galingą, technologiškai pažangų Klaipėdos uosto segmentą, pradėjo krauti naujus krovinius.

„Bega“ Klaipėdos uoste pirmoji įdiegė daugelį inovacijų bei davė pradžią birių ir skystų trąšų, mineralinių medžiagų, cemento, birių žemės ūkio produktų ir kitų „netradiciniais“ laikytų krovinių krovai, kurie dabar sudaro didelę dalį Klaipėdos uosto krovinių.

Šiandien „Bega“ – moderni krovos kompanija, kryptingai einanti procesų robotizacijos, aplinkai draugiškų technologijų diegimo, pridėtinės vertės paslaugų komplekso sukūrimo link.

Pradžioje vijo nuo krantinės

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjusi SSRS ekonominė blokada paskatino šalies pramonės įmones keisti produkcijos realizavimo kryptis. Čia ypatingas vaidmuo teko Klaipėdos uostui.

Iki to laiko nei mineralinės trąšos, nei cementas per Klaipėdos uostą nebuvo eksportuojami. Šiam tikslui 1992 m. buvo įkurta jūrų krovinių kompanija „Bega“. Vienas iš įmonės steigėjų buvo Aloyzas Kuzmarskis, dabartinis jos valdybos pirmininkas. Kompanijos pavadinime tarsi skamba jos krovos leitmotyvas: trąšų didmaišio angliškas pavadinimas big-bag.

1993 m. vasario 17 d. Lietuvos Vyriausybė, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste leido bendrovei „Bega“ išnuomoti 70.000 m2 teritoriją – buvusią Klaipėdos kartono kombinato miško biržę su 650 m pakrante. Krantinės laivams čia buvo tik koks 100 m.

Ne visi naujos rinkos dalyviai sutiko įmonės kūrimą geranoriškai. Tuometinį Kartono kombinatą bet kokia kaina stengėsi įsigyti ne klaipėdietiškos kilmės kapitalas. Siekiant šio tikslo buvo klaidinami kombinato darbuotojai, dalis jų buvo įtraukti į nešvarią kovą, laikraščiai mirgėjo antraštėmis „Bega“, lauk nuo krantinės“, o įvairūs komentatoriai pranašavo „Begai“ liūdną ateitį. Žvelgiant iš 25-erių metų perspektyvos matyti, kad pranašystės paneigtos 100%.

Buvusioje apleistoje krantinėje, kurios gylis siekė vos 3,6 m, kompanija 1992 m. lapkritį pakrovė pirmuosius laivus didmaišiuose supiltomis Kėdainių chemijos gamyklos ir Jonavos „Azoto“ (dabar „Lifosa“ ir „Achema“) trąšomis. Bendrovėje tuomet dirbo tik 10 darbuotojų.

1993 m. kompanijai ėmė vadovauti generalinis direktorius p. Kuzmarskis. Nuo to laiko įmonė pradėjo intensyviai ir nuosekliai investuoti didindama krovos pajėgumą.

Sukūrė galingą krovos kompleksą

Per 25-erius metus „Begoje“ sukurta daugiau nei 0,5 mln. m3 įvairių birių produktų sukaupimo bei sandėliavimo pajėgumų birioms trąšoms, mineralinėms medžiagoms, maistiniams bei pašariniams žemės ūkio produktams ir kitiems biriems kroviniams, o taip pat 90.000 m3 talpos rezervuarų skystiems kroviniams: skystoms trąšoms, maistiniams ir techniniams aliejams, melasai, PET granulių žaliavai. Pastatytos dengtos geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo–pakrovimo stotys, naši laivų pakrovimo įranga, sukurta efektyvi geležinkelio tarnyba ir nuosavų lokomotyvų parkas. Šiuo metu statomas cemento krovos terminalas.

Pastaruosius 5 m. labiausiai auga birių žemės ūkio produktų krova. 2013 m. pradėtas eksploatuoti universalus kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų terminalas yra vienas didžiausių ir moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, jis pirmasis uoste pritaikytas ir eksportui, ir importui tuo pačiu metu, be to, veikia kaip Baltijos regiono birių žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB uostas).

Sudarius sąlygas žemės ūkio produktų eksportuotojams ir importuotojams, šių krovinių dalis „Begos“ krovinių struktūroje išaugo nuo 7% 2011 m. iki 30% 2016 m. Beje, šiemet baigtas įgyvendinti paskutinis šio terminalo plėtros etapas: pastatytos 6 talpyklos, kuriose telpa 60.000 m3 grūdų, nauja geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stotis.

Šiuo metui šis krovos kompleksas užtikrina galimybę vienu metu dengtose talpyklose sukaupti per 300.000 m3 įvairios žemės ūkio produkcijos, o metinis krovos pajėgumas siekia 2,5 mln. t.

Kitus 60% kompanijos „Bega“ krovos apyvartos sudaro įvairios birios trąšos ir mineralinės medžiagos, apie 10% – skysti kroviniai.

Iš viso per metus „Bega“ perkrauna apie 4–4,5 mln. t krovinių, kurių spektrą sudaro mažiausiai 15–20 skirtingų prekių rūšių.

Plėtra dar nesibaigė

Galimybė efektyviai išnaudoti uosto krovos kompanijos sukurtą suprastruktūrą priklauso nuo infrastruktūrinių uosto parametrų, kuriuos sėkmingai užtikrina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

Kiek anksčiau dėl akvatorijos gilinimo kompanijos „Bega“ naudojamoms 69–70 bei 67A krantinėms buvo patvirtintos maksimalios 13–13,2 m laivų grimzlės, leidžiančios aptarnauti didžiausius į Klaipėdos uostą galinčius įplaukti sausakrūvius.

Šiuo metu KVJUD vykdo 67–68 krantinių rekonstrukciją, perstatant jas perspektyviniam 16,5 m gyliui – priimti „Baltmax“ tipo, t. y. didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti, laivus. Tai taps įmanoma po to, kai iki 17 m bus išgilintas uosto kanalas, rekonstruoti uosto vartai.

nuotrauka::1 left

Šiemet baigta 66 krantinės rekonstrukcija, joje įrengtas naujas geležinkelis. Iš viso „Bega“ eksploatuoja apie 16 km vidaus geležinkelių, iš kurių apie 4 km – kompanijos nuosavybė.

„Bega“ turi ilgalaikę 10 m. plėtros programą, pagal kurią bus ir toliau kuriama suprastruktūra rekonstruojamų krantinių užnugaryje, statomi papildomi laivų krovos pajėgumai ir kt. Įgyvendinus šią programą kompanijos krovos potencialas viršys 10 mln. t krovinių per metus.

Be to, pasak p. Kuzmarskio, įmonė mato šalia uosto esančių rezervinių teritorijų panaudojimo perspektyvą, pritaikant jas logistinei, distribucinei veiklai, krovinių taravimui, konteinerizavimui ar kitokiam pirminiam apdirbimui, t. y. pridėtinės vertės paslaugų kūrimui.

Vagonus traukia robotas

„Bega“ visuomet garsėjo kaip viena moderniausių uosto kompanijų, o pastaraisiais metai ji atsiskleidė kaip įmonė, kuri ne tik diegia inovatyvias technologijas, bet ir pati jas kuria.

2016 m. kompanijos specialistai savo jėgomis sukūrė bei pagamino savarankiškai dirbantį elektrinį geležinkelio lokomotyvą–robotą ROB-45, skirtą vagonų manevravimui iškrovimo stotyse.

Pasak Laimono Rimkaus, kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus, siekdama tiek ekonominių, tiek ekologinių tikslų, įmonė vis labiau orientuojasi į išmaniąsias, aplinkai draugiškas technologijas.

Netolimoje ateityje visi „Begoje“ dirbantys lokomotyvai bus elektriniai robotai, kuriems dirbant 100% eliminuojamos bet kokios teršalų emisijos į aplinką, žymiai mažesnis šių įrenginių skleidžiamas triukšmas, o tai ypač aktualu dėl Klaipėdos uosto terminalų kaimynystės su miesto gyvenamaisiais kvartalais.

Anot p. Rimkaus, dar vienas inovatyvus projektas yra vykdomas Lietuvos SGD (suskystintų gamtinių dujų) klasterio rėmuose kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus Gedimino technikos bei Klaipėdos universitetais: „Begos“ iniciatyva atliekama dyzelinio manevrinio šilumvežio konversija į lokomotyvą su hibridine SGD jėgaine.

Žmonės, kurie „įpučia gyvybės į geležį“

Kad ir kaip toli „Bega“ eitų modernizacijos ir robotizacijos link, pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės darbuotojams – žmonėms, kurie, pasak p. Rimkaus, kuria bei sumaniai valdo tas modernias technologijas, „įpučia gyvybę į geležį“.

Pasitinkant kompanijos 25-metį joje dirba beveik 300 darbuotojų – šis skaičius panašus nuo 2000 m.

„Bega“ laikosi savo verslo filosofijos: beveik visas įmanomas funkcijas vykdo pati. Todėl įmonėje yra ne tik dokininkų–operatorių brigados, atliekančios pagrindinius krovos darbus, bet ir Geležinkelio, Mechaninė, Automatikos, Energetikos, Statybos–remonto, Krovinių taravimo, Teritorijos priežiūros bei kitos tarnybos. Būtent tai leidžia „Begai“ pačiai kurti bei konstruoti robotus ar kitas modernias technologijas, savo jėgomis automatizuoti visus krovos procesus ir net didelėse infrastruktūros bei suprastruktūros objektų statybose būti generaliniu rangovu.

Darbuotojų kaita nedidelė, pagrindinis atsinaujinimo šaltinis – į praktikas ateinantys techninių, inžinerinių specialybių studentai, kuriems sudaromos galimybės likti įmonėje ir daryti karjerą.

Rūpestis nuo lopšio

Brangindama savo specialistus „Bega“ socialinės politikos srityje yra sukūrusi ne vieną tradiciją, kurią puoselėja daugelį metų. Viena tokių – priemokos nerūkantiems bei šio įpročio atsisakantiems darbuotojams. Tai paskatino atsisakyti rūkymo net kelias dešimtis darbuotojų. Kita tradicija – Rugsėjo 1-osios išvakarėse išlydėti darbuotojų vaikus, pradedančius lankyti pirmąją klasę. Kompanija jiems suruošia mokyklines priemones, kuprines, įmonės vadovas pabendrauja su vaikais, įteikia jiems dovanėlių.

Beje, darbuotojams rūpintis savo atžalomis kompanija padeda nuo pat jų gimimo. Kiekvienam naujagimiui įmonė dovanoja kūdikio kraitelį, drabužėlių, o laimingiems tėveliams skiria vienkartinę pašalpą. Prieš Kalėdas kompanijos darbuotojams rengiamas šventinis vakaras, kurio metu išskirtiniu dėmesiu bei finansinėmis paskatomis apdovanojami 10, 20 metų „Begoje“ išdirbę žmonės. Kalėdų proga visi kompanijos darbuotojai sulaukia šventinių premijų, dovanų ir gėrybių kalėdiniam stalui.

Ypač daug dėmesio „Begos“ vadovybė skiria darbuotojų galimybėms sportuoti. Įmonėje yra įsteigtas Sporto klubas. Kompanija nuomoja sporto sales darbuotojų treniruotėms, apmoka jų dalyvavimą įvairiose varžybose.

Miestui ir šaliai

Nuo pat veiklos pradžios kompanija „Bega“ suvokė turinti socialinių įsipareigojimų ne tik savo darbuotojams, bet ir šaliai, miestui, kuriame dirba, bei jo bendruomenėms.

„Begos“ iniciatyva po Nepriklausomybės atgavimo Klaipėdoje prasidėjo apleistų fontanų atgimimas. 1998 m., kai mieste neveikė nė vienas iš buvusių fontanų, tuomet dar tik septintuosius veiklos metus skaičiavusi „Bega“ ryžosi savo lėšomis atgaivinti Danės skvero fontaną ir pasirašė sutartį su Klaipėdos savivaldybe. Pagal šią sutartį Danės skvero fontaną „Bega“ savo lėšomis prižiūrėjo bei eksploatavo beveik 20 metų, kol buvo nuspręsta rekonstruoti Danės pakrantę.

Kitas didelis kompanijos „Bega“ bei asmeniškai jos vadovo p. Kuzmarskio socialinis projektas – Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ atstatymas.

„Bega“ finansiškai remia Klaipėdos dramos teatrą pagal Mecenavimo sutartį ir skiria pinigines premijas šio teatro kūrėjams bei yra įsteigusi nominacijas „Mūza“, kurias įprasmina klaipėdiečio skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtos to paties pavadinimo skulptūrėlės.

Be šių didesnių socialinių projektų, „Bega“ kasmet remia didžiausias miesto šventes, globoja kultūros, ugdymo, gydymo įstaigas, knygų leidybą bei kitus kultūrinius ir socialinius projektus.

FOTOGALERIJA ,,Bega“ (8 nuotr.)

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
DFDS Seaways, AB71.34816.114727
Lietuvos paštas, AB66.4241.0355.688
Aibės logistika, UAB90.0541.406113
Ferteksos transportas, UAB65.7029.04324
Vlantana, UAB133.0532.0091.451
Hegelmann transporte, UAB110.6194.951573
Baltic ground services, UAB68.4013.525307
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
ME transportas, UAB124.8911.3051.485
ME Trailers, UAB96.91213.90330
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau