LAKD vadovas Egidijus Skrodenis: „Keliai turi būti skirti visuomenei“

Publikuota: 2017-05-19

Didesnis veiklos efektyvumas, skaidrumas ir kelis dešimtmečius be remonto tarnaujantys keliai. Tai vos keletas tikslų, kuriuos pasiekti padės balandį pasibaigusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vidaus pertvarka. Įstaigos vadovas Egidijus Skrodenis priduria, kad pastaraisiais metais taip pat jau padaryta didelė pažanga viešųjų pirkimų srityje, o dėl to ypač dėkoti reikia Viešųjų pirkimų tarnybai.

nuotrauka::1 right nocrop

Trumpai papasakokite apie vykdomą LAKD pertvarką. Kokius pagrindinius tikslus ja norima pasiekti?

Darydami pertvarką siekiame tapti lankstesni, greitesni, skaidresni, o sprendimų procesų priėmimas turi būti efektyvesnis ir ekonomiškesnis. Pats svarbiausias pertvarkos tikslas – laiku nutiesti visuomenei pačius geriausius ir saugiausius kelius už mažiausią kainą. Taip pat svarbu, kad visuomenė matytų mūsų atrankos ir planavimo kriterijus bei rodiklius: kada, kodėl ir už kiek yra statomi keliai. Tam, kad šie tikslai būtų pasiekti, ir keitėme vidinę struktūrą. Šiuo metu LAKD dirba 133 žmonės. Kad taupiai ir racionaliai naudotume skiriamas lėšas, pradėjome diegti LEAN (taupiąją valdymo sistemą).

Iki tol viena iš problemų buvo ta, kad nemažai skyrių dubliavo savo funkcijas. Pavyzdžiui, skyriuose buvo ir savi viešųjų pirkimų specialistai, ir ekonomistai, ir už viešinimą atsakingi asmenys. Taigi išskyrėme bendrąsias funkcijas ir iš jų suformavome atskirus skyrius – Viešųjų pirkimų, Projektų įgyvendinimo ir pan. O sektoriniuose skyriuose liko konkrečios funkcijos: eismo saugumas, aplinkosauga, kelių planavimas ir t. t.

Ar pertvarka kaip nors paveiks darbuotojų skaičių?

Iki šiol iš 133 darbuotojų turėjome 4 pavaduotojus, dabar šį skaičių sumažinome iki 3. Pirmasis pavaduotojas dabar atsakingas už planavimą ir plėtrą, antrasis už projektų įgyvendinimą ir priežiūrą, o trečiasis – už viešuosius pirkimus ir vidaus administravimą. Tai prisideda ir prie korupcijos rizikos mažinimo bei skaidresnių procesų. Vienas iš svarbiausių pasiektų tikslų – centralizuoti viešieji pirkimai.

Taip pat peržiūrėjome etatus ir pareigybes. Pamatėme, kad kai kurios funkcijos nebereikalingos, o atsižvelgdami į šiandienos poreikius, priimsime naujus specialistus.

Dabartiniams darbuotojams iš darbuotojų reikia kitokio požiūrio, greitumo, lankstumo, šiuolaikiškų sprendimų, o svarbiausia – profesionalumo. Šiandien kalbėdami apie kelius nebeturime galvoti tik apie žvyravimą, duobių lopymą ir griovių kasimą, nes XXI a. jų neturi būti tiesiog savaime, t. y. turime dirbti taip, kad jų nebūtų. Kalbėti reikia apie išmaniąsias transporto sistemas ir kitas naujoves, kurios natūraliai ateina į mūsų gyvenimus.

Esate minėjęs, kad pastaruoju metu LAKD viešieji pirkimai skaidrėja. Kokie pavyzdžiai geriausiai iliustruoja šį teigiamą pokytį?

Geriausiai pokytį rodo tai, kad radikaliai peržiūrėjome visus savo viešųjų pirkimų dokumentus, juose keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Išgryninome specifinius reikalavimus, kurie visuose konkursuose privalo būti vienodi. Be to, daugybę reikalavimų išėmėme iš šių dokumentų, nes konkurse dalyvaujančios įmonės pačios turi galvoti, kaip įgyvendins sutartis. Neturėtume nustatinėti, kiek specialistų ar traktorių reikės projektui įgyvendinti. Dabar palikti tik minimaliausi reikalavimai, o tai reiškia, jog reikia ateiti, dalyvauti ir įgyvendinti. Dar vienas pokytis yra tas, kad nesvarbu, už kokią kainą pasirašoma sutartis, jos sąlygos turi būti įgyvendintos griežtai taip, kaip numatyta pirkimo dokumentuose. Motyvuojant žemesne kaina negali būti keičiamos medžiagos, kelio dangų storis ar dar kas nors. Jei sutarties nepavyksta įgyvendinti, tam yra „juodieji sąrašai“.

Jei žvelgtume tik į skaičius, tai matytume, kad viešųjų pirkimų skaičius 2016 m. padidėjo, nes didesni konkursai buvo išskaidyti į mažesnius tam, kad galėtų dalyvauti daugiau įmonių. Taip prisidedame prie smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo.

Galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais viešųjų pirkimų konkursuose dėl padidėjusios konkurencijos sulaukėme 26 proc. žemesnių kainų, o tai padėjo sutaupyti 105 mln. Eur. Ir visi sutaupyti pinigai „virto“ į papildomai nutiestus kelius ar išasfaltuotus žvyrkelius.

Daugybę pokyčių ir sprendimų padėjo priimti Viešųjų pirkimų tarnyba. Su ja daug dirbame, tariamės, įsiklausome į patarimus, nes jie yra patys didžiausi savo srities specialistai Lietuvoje. Visa tai padeda mokesčių mokėtojų pinigus išnaudoti efektyviausiai ir skaidriausiai.

Kokios priemonės bus įgyvendinamos artimiausiu metu, norint užtikrinti didesnį saugumą šalies keliuose?

Pats didžiausias ir svarbiausias prioritetas yra „Via Baltica“: iki 2018 m. pabaigos nuo Kauno iki Marijampolės, o iki 2021 m. ir iki Kalvarijos pasienio posto turime pastatyti saugią keturių eismo juostų automagistralę. Iki 2018 m. pabaigos turime rekonstruoti ir Panevėžio aplinkkelį, o iki 2021 m. suremontuoti ruožą nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki pasienio su Latvija.

Kitas labai svarbus mūsų projektas susijęs su ruožu Vilnius–Kaunas, kuris nacionaliniu lygmeniu yra intensyviausias kelias, kur vietomis per parą pravažiuoja 40–50 tūkst. automobilių. Ypač ties atkarpa per Kauną turime padaryti, kad kelyje būtų užtikrintas 130 km/h greitis, būtų visiškai saugu ir nereikėtų gaišti laiko grūstyse.

Galiausiai dar vienas prioritetas yra žvyrkelių asfaltavimas – šiandien jų vis dar turime apie 7000 km. Šiais metais baigsime asfaltuoti 650 km, o iki 2020 m. dar ne mažiau kaip 1000 km.

Noriu pabrėžti, kad vienas svarbiausių dalykų yra kelių tiesimo kokybė. Šiandien mūsų nedžiugina tai, kad keliai sulūžta per greitai. Priimsime sprendimus, pagal kuriuos nebeliks tolerancijos kelių tiesimo nuokrypiams ar nekokybiškam atlikimui. Pastatyti keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Visi remontai ir ankstesni sutaupymai veda prie to, kad mes, kaip piliečiai, patiriame žalą stovėdami prie remontuojamų ruožų, gaišdami laiką važiuodami. Tokių dalykų turi nelikti – turime pastatyti ir pamiršti, o ne grįžti po kelių ar keliolikos metų vėl remontuoti.

Kokius teigiamus pokyčius keliuose pastebite ir ar galite sakyti, kad Lietuvos vairuotojų kultūra keičiasi į gerąją pusę?

Kartais esame pernelyg kritiški savo atžvilgiu. Tai, ką mes, kaip Valstybė, padarėme eismo saugume, yra didžiulis progresas ir laimėjimas. Iki 2008 m. šalies keliuose žūdavo vidutiniškai apie 740 žmonių, kuomet 2016 m. žuvo 188 žmonės. Paskutinį sykį toks skaičius buvo užfiksuotas tik prieš 70 metų, bet tada nebuvo nei tiek automobilių, nei tokio eismo intensyvumo.

Kai manęs klausia, kaip pavyko tai pasiekti, sakau, kad tai lėmė vieningas ir kryptingas visų institucijų – policijos, Susisiekimo ministerijos, LAKD, bei visuomenės, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – darbas.

Nors keliuose kartais vis dar pasitaiko nekultūringų vairuotojų, tačiau lyginant su situacija prieš dešimt metų, sakyčiau, kad kultūros lygis gerokai išaugęs. Be abejo, kur tobulėti tikrai turime ir manau, kad tobulumo pikas bus, kai turėsime 0 žuvusiųjų ir 0 sužeistųjų. Manau, kad tai pasiekti tikrai įmanoma, ypač dėl to, kad keičiasi patys automobiliai ir modernėja infrastruktūra. Tikiu, kad šiemet prie visų įprastų inžinerinių ir švietėjiškų priemonių įdiegiamos tokios modernios eismo saugumą gerinančios priemonės kaip, sektoriniai greičio matuokliai, daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema ir keičiamos informacijos ženklai, ženkliai prisidės prie eismo saugumo gerinimo.

nuotrauka::2

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
3 UAB „Marci Group“ 2.800,9% Kauno
6 UAB „Ruscargo“ 1.517,5% Vilniaus
23 UAB „Translinas“ 800,4% Kauno
46 UAB „MB idėja“ 625,2% Vilniaus
60 UAB „Dotransa“ 535,1% Klaipėdos

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Lietuvos geležinkeliai, AB428.9944.20910.279
DFDS Seaways, AB91.964-452758
Lietuvos paštas, AB67.7021.0565.725
Ferteksos transportas, UAB77.15610.64922
Baltic transline, UAB63.3421.937172
Hegelmann transporte, UAB58.0744.125414
Avion Express, UAB67.2681.61968
Girteka logistics, UAB395.1438.600397
Small Planet Airlines, UAB76.7574.503181
ME transportas, UAB140.9581.2221.207
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau