LAKD vadovas Egidijus Skrodenis: „Keliai turi būti skirti visuomenei“

Publikuota: 2017-05-19

Didesnis veiklos efektyvumas, skaidrumas ir kelis dešimtmečius be remonto tarnaujantys keliai. Tai vos keletas tikslų, kuriuos pasiekti padės balandį pasibaigusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vidaus pertvarka. Įstaigos vadovas Egidijus Skrodenis priduria, kad pastaraisiais metais taip pat jau padaryta didelė pažanga viešųjų pirkimų srityje, o dėl to ypač dėkoti reikia Viešųjų pirkimų tarnybai.

nuotrauka::1 right nocrop

Trumpai papasakokite apie vykdomą LAKD pertvarką. Kokius pagrindinius tikslus ja norima pasiekti?

Darydami pertvarką siekiame tapti lankstesni, greitesni, skaidresni, o sprendimų procesų priėmimas turi būti efektyvesnis ir ekonomiškesnis. Pats svarbiausias pertvarkos tikslas – laiku nutiesti visuomenei pačius geriausius ir saugiausius kelius už mažiausią kainą. Taip pat svarbu, kad visuomenė matytų mūsų atrankos ir planavimo kriterijus bei rodiklius: kada, kodėl ir už kiek yra statomi keliai. Tam, kad šie tikslai būtų pasiekti, ir keitėme vidinę struktūrą. Šiuo metu LAKD dirba 133 žmonės. Kad taupiai ir racionaliai naudotume skiriamas lėšas, pradėjome diegti LEAN (taupiąją valdymo sistemą).

Iki tol viena iš problemų buvo ta, kad nemažai skyrių dubliavo savo funkcijas. Pavyzdžiui, skyriuose buvo ir savi viešųjų pirkimų specialistai, ir ekonomistai, ir už viešinimą atsakingi asmenys. Taigi išskyrėme bendrąsias funkcijas ir iš jų suformavome atskirus skyrius – Viešųjų pirkimų, Projektų įgyvendinimo ir pan. O sektoriniuose skyriuose liko konkrečios funkcijos: eismo saugumas, aplinkosauga, kelių planavimas ir t. t.

Ar pertvarka kaip nors paveiks darbuotojų skaičių?

Iki šiol iš 133 darbuotojų turėjome 4 pavaduotojus, dabar šį skaičių sumažinome iki 3. Pirmasis pavaduotojas dabar atsakingas už planavimą ir plėtrą, antrasis už projektų įgyvendinimą ir priežiūrą, o trečiasis – už viešuosius pirkimus ir vidaus administravimą. Tai prisideda ir prie korupcijos rizikos mažinimo bei skaidresnių procesų. Vienas iš svarbiausių pasiektų tikslų – centralizuoti viešieji pirkimai.

Taip pat peržiūrėjome etatus ir pareigybes. Pamatėme, kad kai kurios funkcijos nebereikalingos, o atsižvelgdami į šiandienos poreikius, priimsime naujus specialistus.

Dabartiniams darbuotojams iš darbuotojų reikia kitokio požiūrio, greitumo, lankstumo, šiuolaikiškų sprendimų, o svarbiausia – profesionalumo. Šiandien kalbėdami apie kelius nebeturime galvoti tik apie žvyravimą, duobių lopymą ir griovių kasimą, nes XXI a. jų neturi būti tiesiog savaime, t. y. turime dirbti taip, kad jų nebūtų. Kalbėti reikia apie išmaniąsias transporto sistemas ir kitas naujoves, kurios natūraliai ateina į mūsų gyvenimus.

Esate minėjęs, kad pastaruoju metu LAKD viešieji pirkimai skaidrėja. Kokie pavyzdžiai geriausiai iliustruoja šį teigiamą pokytį?

Geriausiai pokytį rodo tai, kad radikaliai peržiūrėjome visus savo viešųjų pirkimų dokumentus, juose keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Išgryninome specifinius reikalavimus, kurie visuose konkursuose privalo būti vienodi. Be to, daugybę reikalavimų išėmėme iš šių dokumentų, nes konkurse dalyvaujančios įmonės pačios turi galvoti, kaip įgyvendins sutartis. Neturėtume nustatinėti, kiek specialistų ar traktorių reikės projektui įgyvendinti. Dabar palikti tik minimaliausi reikalavimai, o tai reiškia, jog reikia ateiti, dalyvauti ir įgyvendinti. Dar vienas pokytis yra tas, kad nesvarbu, už kokią kainą pasirašoma sutartis, jos sąlygos turi būti įgyvendintos griežtai taip, kaip numatyta pirkimo dokumentuose. Motyvuojant žemesne kaina negali būti keičiamos medžiagos, kelio dangų storis ar dar kas nors. Jei sutarties nepavyksta įgyvendinti, tam yra „juodieji sąrašai“.

Jei žvelgtume tik į skaičius, tai matytume, kad viešųjų pirkimų skaičius 2016 m. padidėjo, nes didesni konkursai buvo išskaidyti į mažesnius tam, kad galėtų dalyvauti daugiau įmonių. Taip prisidedame prie smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo.

Galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais viešųjų pirkimų konkursuose dėl padidėjusios konkurencijos sulaukėme 26 proc. žemesnių kainų, o tai padėjo sutaupyti 105 mln. Eur. Ir visi sutaupyti pinigai „virto“ į papildomai nutiestus kelius ar išasfaltuotus žvyrkelius.

Daugybę pokyčių ir sprendimų padėjo priimti Viešųjų pirkimų tarnyba. Su ja daug dirbame, tariamės, įsiklausome į patarimus, nes jie yra patys didžiausi savo srities specialistai Lietuvoje. Visa tai padeda mokesčių mokėtojų pinigus išnaudoti efektyviausiai ir skaidriausiai.

Kokios priemonės bus įgyvendinamos artimiausiu metu, norint užtikrinti didesnį saugumą šalies keliuose?

Pats didžiausias ir svarbiausias prioritetas yra „Via Baltica“: iki 2018 m. pabaigos nuo Kauno iki Marijampolės, o iki 2021 m. ir iki Kalvarijos pasienio posto turime pastatyti saugią keturių eismo juostų automagistralę. Iki 2018 m. pabaigos turime rekonstruoti ir Panevėžio aplinkkelį, o iki 2021 m. suremontuoti ruožą nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki pasienio su Latvija.

Kitas labai svarbus mūsų projektas susijęs su ruožu Vilnius–Kaunas, kuris nacionaliniu lygmeniu yra intensyviausias kelias, kur vietomis per parą pravažiuoja 40–50 tūkst. automobilių. Ypač ties atkarpa per Kauną turime padaryti, kad kelyje būtų užtikrintas 130 km/h greitis, būtų visiškai saugu ir nereikėtų gaišti laiko grūstyse.

Galiausiai dar vienas prioritetas yra žvyrkelių asfaltavimas – šiandien jų vis dar turime apie 7000 km. Šiais metais baigsime asfaltuoti 650 km, o iki 2020 m. dar ne mažiau kaip 1000 km.

Noriu pabrėžti, kad vienas svarbiausių dalykų yra kelių tiesimo kokybė. Šiandien mūsų nedžiugina tai, kad keliai sulūžta per greitai. Priimsime sprendimus, pagal kuriuos nebeliks tolerancijos kelių tiesimo nuokrypiams ar nekokybiškam atlikimui. Pastatyti keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Visi remontai ir ankstesni sutaupymai veda prie to, kad mes, kaip piliečiai, patiriame žalą stovėdami prie remontuojamų ruožų, gaišdami laiką važiuodami. Tokių dalykų turi nelikti – turime pastatyti ir pamiršti, o ne grįžti po kelių ar keliolikos metų vėl remontuoti.

Kokius teigiamus pokyčius keliuose pastebite ir ar galite sakyti, kad Lietuvos vairuotojų kultūra keičiasi į gerąją pusę?

Kartais esame pernelyg kritiški savo atžvilgiu. Tai, ką mes, kaip Valstybė, padarėme eismo saugume, yra didžiulis progresas ir laimėjimas. Iki 2008 m. šalies keliuose žūdavo vidutiniškai apie 740 žmonių, kuomet 2016 m. žuvo 188 žmonės. Paskutinį sykį toks skaičius buvo užfiksuotas tik prieš 70 metų, bet tada nebuvo nei tiek automobilių, nei tokio eismo intensyvumo.

Kai manęs klausia, kaip pavyko tai pasiekti, sakau, kad tai lėmė vieningas ir kryptingas visų institucijų – policijos, Susisiekimo ministerijos, LAKD, bei visuomenės, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – darbas.

Nors keliuose kartais vis dar pasitaiko nekultūringų vairuotojų, tačiau lyginant su situacija prieš dešimt metų, sakyčiau, kad kultūros lygis gerokai išaugęs. Be abejo, kur tobulėti tikrai turime ir manau, kad tobulumo pikas bus, kai turėsime 0 žuvusiųjų ir 0 sužeistųjų. Manau, kad tai pasiekti tikrai įmanoma, ypač dėl to, kad keičiasi patys automobiliai ir modernėja infrastruktūra. Tikiu, kad šiemet prie visų įprastų inžinerinių ir švietėjiškų priemonių įdiegiamos tokios modernios eismo saugumą gerinančios priemonės kaip, sektoriniai greičio matuokliai, daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema ir keičiamos informacijos ženklai, ženkliai prisidės prie eismo saugumo gerinimo.

nuotrauka::2

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Regitra“ gerokai mažina kai kurių numerių kainas

Balandžio 3 d. įsigaliojo naujos, gerokai mažesnės, VĮ „Regitra“ motorinių transporto priemonių ir jų...

Transportas
15:40
Būsimuosius vairuotojus „Regitra“ drąsina atvirų durų dienomis

Pirmą balandžio savaitę „Regitroje“ rengiamos atvirų durų dienos, kurių metu būsimieji vairuotojai galės iš...

Transportas
14:25
Išmėginimas Macronui: Prancūzijoje prasidėjo masiniai geležinkeliečių streikai

Pirmadienio vakare prasidėjo didelio masto Prancūzijos valstybinių geležinkelių SNCF darbuotojų streikas.

BMW ir „Daimler“ jungiasi bendram projektui 4

Du Vokietijos automobilių koncernai – „Daimler AG“ ir BMW AG nusprendė apjungti jėgas kurdami automobilių...

Transportas
08:00
Perkantiems elektrinį dviratį suomiams – 400 Eur subsidija

Suomijos transporto ministerija kiekvienam elektrinio dviračio pirkėjui žada kompensuoti po 400 Eur. Panašias...

Transportas
2018.04.02
Automobilių pramonės oksimoronas – prabangus „Opel“ 1

Prieš pusmetį išlepintai pasiūlos krosoverių vairuotojų auditorijai „Opel“ pristatė „Grandland X“ – modelį,...

Transportas
2018.04.02
„Lietuvos geležinkeliai“ atsisako nuosavų bibliotekų 5

„Lietuvos geležinkeliuose“ (LG) iki praėjusių metų pradžios veikė trys bibliotekos, kurių bendrovė atsisakė –...

Transportas
2018.04.02
„Volkswagen“ galvos skausmas – šimtai tūkstančių JAV atpirktų automobilių 1

37-ose JAV esančiose aikštelėse „Volkswagen“ saugo apie 300.000 dyzelinių automobilių. Ir šios aikštelės...

Transportas
2018.04.01
„Teslos“ sunkumai tęsiasi: remontui atšaukiami ankstyvieji „Model S“ 3

Nuo 2010 m. gruodžio sunkiausią laikotarpį išgyvenanti „Tesla“ susidūrė su dar vienu iššūkiu – gamintojas...

Transportas
2018.03.30
„Hellos“ viceprezidentas apie savivaldžių automobilių ateitį: ji ateis net po mirtinų incidentų Premium 4

Martinas Meggle, Lietuvoje investuojančios „Hellos“ viceprezidentas, atsakingas už elektronikos inžinerijos...

Transportas
2018.03.30
2017 m. Lietuvos transporto paslaugų eksportas sudarė beveik 60% viso šalies paslaugų eksporto 9

Praėjusiais metais Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 26% ir pasiekė 4,89 mlrd. Eur. Labiausiai augo...

Transportas
2018.03.29
„Renault“ ir „Nissan“ susijungimas: gandai brangina akcijas ir kelia daugybę klausimų 1

Pasklido gandai, kad nuo 1999 metų aljansą sudarę Prancūzijos „Renault SA“ ir Japonijos „Nissan Motor...

Transportas
2018.03.29
Auganti „Ad Rem Group“ Klaipėdos LEZ investuoja per 3,9 mln. Eur

Vienai didžiausių Lietuvos logistikos, transporto ir sandėliavimo įmonių grupių „Ad Rem Group“ priklausanti...

Transportas
2018.03.29
Atrado rinką Nyderlanduose, susilaiko nuo pagundos sparčiai plėstis Premium

Kauno krovinių vežimo UAB „Vytauto paslaugos“ per kelerius metus apyvartą užaugino keleriopai. Bet iki to...

Transportas
2018.03.29
Paskelbti konkurso „Pasaulio metų automobilis 2018“ nugalėtojai

Antrasis iš eilės „Volvo“ triumfas prestižiniuose tarptautiniuose automobilių konkursuose: „Pasaulio metų...

Transportas
2018.03.29
Transporto lizingo portfelis didėja, bet rinkos perkaitimo grėsmės nėra Premium

2017 m. augusios transporto lizingo rinkos krepšelis pasiekė prieš krizę buvusį lygį, bet tai nėra perkaitimo...

Transportas
2018.03.29
„Amber Train“ sėkmė priklausys nuo grafikų ir tarifų Premium 3

Baltijos šalių geležinkelių bendrovės ketina gerinti krovinių kelionę įvairiarūšiu transportu nuo Šeštokų...

Transportas
2018.03.28
Į eismo įvykį patekus „Tesla Model X“, gamintojo akcijų vertė smuko 8,2% 6

Akcijų birža sureagavo į „Tesla“ automobilio avariją, net neišaiškinus įvykio aplinkybių.

Transportas
2018.03.28
Tikintis investicijų Šventosios uostas atiduodamas Palangai 1

Šventosios uostas nebebus valstybinis, jo valdymas patikėjimo teise bus perduotas Palangos savivaldybei.

Verslo aplinka
2018.03.28
Mažinama našta pametusiems numerį, o taksi ir istorinių automobilių numeriai bus balti 7

Nuo balandžio 1 d. „Regitra“ įves keletą naujovių: atsisakoma geltonos ir rudos spalvos numerių, o pametus...

Transportas
2018.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau