Kaip parduoti idėją: smulkiojo verslo sėkmės istorijos

Publikuota: 2016-12-30
VŽ montažas.
VŽ montažas.

Daugelis svajojančių apie savo verslą taip ir nesiryžta jo imtis, nes suranda šimtus priežasčių, kodėl negali to padaryti. Tačiau kai kurie taip įtiki savo idėja, kad net netikėčiausi produktai ar sprendimai virsta kūnu ir sėkmingu, tegul ir smulkiu, verslu.

Imtis nuosavo verslo – gana sudėtingas sprendimas, reikalaujantis pasiaukojimo, laiko, ištvermės. Lėšų – irgi, nes kone kiekvienas verslininkas patvirtins, kad pačioje pradžioje tenka atsisakyti pramogų, brangesnių pirkinių, kelionių, nes viskas yra investuojama į verslą. O solidesnį atlyginimą verslininkas sau pradeda išsimokėti po metų ar net kelerių.

Taigi apsisprendimas imtis verslo yra nelengvas, bet jei idėja pasiteisins, žadantis atsipirkti su kaupu.

Tiesa, verslas nuo rizikos neatsiejamas: kone pusė įkurtų įmonių veiklą nutraukia jau pirmaisiais metais. Nėra jokių garantijų, kad net po kelerių metų sėkmingos veiklos vienas neteisingas sprendimas nesugriaus visko, ką pavyko sukurti.

Dar daugiau rizikuoja tie, kurie ima kurti netradicinius produktus ar paslaugas, nes kol prie jų klientas bus pripratintas, užtruks kur kas ilgiau. O versle kiekviena diena matuojama pinigais – arba juos uždirbi, arba prarandi.

Vis dėlto vis daugiau smulkiųjų verslininkų patiki, kad jų sugalvotas produktas bus reikalingas klientams, ir pasiryžta jį kurti. Ne visi tokie bandymai sėkmingi – bet juk net įkūrus bandelių kepyklėlę nėra garantijų, kad jos durys bus pakankamai dažnai varstomos, kad ji dirbtų pelningai.

„Mano verslo“ rubrika ilgus metus kalbina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, tad turi ne vieną pavyzdį, kad netradicinio verslo idėja pasiteisina. Tiesa, šiems verslams prireikia kur kas daugiau laiko, kad iš sau susikurtos darbo vietos virstų įmone, įdarbinančia ir kitų specialistų. Tačiau užsispyrimas, nuoseklumas ir tikėjimas idėjos reikalingumu leidžia nepasiduoti ir užsitikrinti vietą verslo pasaulyje.

Didžiausias augančio verslo atstovų susitikimas ir iškilmingi apdovanojimai „Metų gazelė 2016“ vyks Kaune vasario 10 d.

Ir miestelių gyventojus įtikina gyventi kitaip

Beatričė ir Donatas Gimbutai, Tauragės UAB „Laukinis slėnis“, bendraturčiai:

Kas didmiesčiuose jau yra tapę įprasta, mažesniuose miestuose tai dar naujiena – tuo įsitikino Beatričė ir Donatas Gimbutai, Tauragės bendrovės „Laukinis slėnis“, valdančios to paties pavadinimo sulčių bei salotų barą ir parduotuvę, bendraturčiai.

nuotrauka::1left

„Gyvendama Vilniuje buvau pradėjusi domėtis sveikesne gyvensena ir mityba. Persikėlusi į Tauragę, pasigedau vietos, kur galėčiau įsigyti sveikų produktų, išgerti vaisių kokteilių. Kadangi darbo pagal specialybę rasti nepavyko – turiu inžinerinį išsilavinimą, – ėmiau svarstyti, kokios nuosavos veiklos galėčiau imtis“, – prieš metus VŽ sakė p. Gimbutė.

Pašnekovė pripažįsta, kad, nepavykus įsidarbinti Tauragėje, teko registruotis darbo biržoje.

„Tuo metu darbo birža skyrė subsidijų jauniems žmonėms, kuriantiems savo verslą. Su draugu Donatu Gimbutu išgryninome idėją, parašėme verslo planą. Verslo planą parašyti nebuvo sudėtinga, nes daug reikiamos informacijos galima rasti internete. Sunkiau buvo tiksliai nurodyti, kaip veikla atrodys realybėje“, – kalba verslininkė.

Pasak p. Gimbutės, iš pradžių svarstyta atidaryti šviežių sulčių ir salotų barą, tačiau apskaičiavus nuspręsta veiklą papildyti ir šalia baro įrengti parduotuvę, kurioje galima įsigyti įvairių vaisių, sėklų, medaus, aliejaus.

„Šios veiklos papildo vienos kitą, be to, stabilizuoja apyvartą. Kita vertus, Tauragėje ne visada pavykdavo įsigyti reikiamų produktų sultims ir salotoms gaminti, taigi susiradome tiekėjų. Dabar dalį tiekiamos produkcijos sunaudojame bare, dalį parduodame savo krautuvėlėje. Beje, ieškodami tiekėjų dairėmės į smulkiuosius vietos gamintojus“, – paaiškina p. Gimbutė.

Įmonei buvo suteikta apie 12.000 Eur dydžio subsidija iš darbo biržos. Šias lėšas bendrovė panaudojo virtuvės įrangai ir kitai reikiamai technikai įsigyti.

Įmonė jau veikia 1,5 metų. Anot p. Gimbutės, verslas, nors ir pamažu, jau įgauna pagreitį – bendrovė neseniai tapo PVM mokėtoja.

„Turime jau nuolatinių klientų, kurie anksčiau važiuodavo tokių produktų, kuriais prekiaujame ir mes, įsigyti į Kauną ar Klaipėdą. Kadangi pradėdami verslą nesvajojome susikrauti milijonų, dabartiniu rezultatu esame patenkinti, nes mūsų veikla turi savo ideologiją, pagal kurią gyvename ir patys. Žinoma, buvo akimirkų, kai buvo ir sunku, ir abejonės apnikdavo, tačiau klientų atsiliepimai, palaikymas neleido nuleisti rankų, tad dirbame toliau“, – sako „Laukinio slėnio“ direktorė.

Kaip akmuo nuo širdies, kai pardavimai ėmė didėti

Austėja Kazlauskytė, MB „Žaltė“, gaminančios vaškainį – ekologišką drobelę maisto produktams laikyti – steigėja.

Kai aplinkiniai, išgirdę apie tavo idėją, tik trūkteli pečiais arba burbteli, kad gal ji ir įdomi, išlaikyti ryžtą iš vieno netradicinio produkto sukurti verslą nėra taip paprasta. Tačiau kai produktas pasiekia parduotuvių lentynas, o jo pardavimai ima kaskart augti – pats didžiausias atkirtis skeptikams ir įrodymas sau, kad idėja buvo teisinga ir yra perspektyvi.

nuotrauka::2left

Vaškainio sumanytoja p. Kazlauskytė nuolat domėjosi produktais, mažinančiais taršą.

„Sykį mačiau reportažą, kaip užsienyje vaikinukai bandė senoviniu būdu – linų sėmenimis – išvaškuoti bures. Tiek tuo dalyku susidomėjau, kad net pati pabandžiau vaškuoti medžiagą, kad ją būtų galima naudoti daug kartų maisto produktams vynioti. Žinoma, man nepavyko, bet ši mintis sėste apsėdo ir užsidariusi virtuvėje kaskart vis eksperimentuodavau bandydama naujas medžiagas ir įvairų vašką“, – „Mano verslui“ yra pasakojusi mergina.

Nuo pirmųjų bandymų praėjo 2 metai. Šiuo metu p. Kazlauskytė jau yra įkūrusi MB „Žaltė“, turi įsirengusi gamybos patalpas, kur gaminamas vaškainis – aplinkai ir žmogui palanki drobelė maistui vynioti.

„Ji skirta duonai, sūriams, daržovėms bei žolelėms vynioti, kad būtų išsaugotos geriausios jų savybės. Alternatyva įprastoms vienkartinėms plastiko ir aliuminio plėvelėms. Drobelė lengvai valoma, daug kartų naudojama, pagaminta iš 100% biologiškai irių medžiagų“, – apie savo kūrinį pasakoja pašnekovė.

Į produkto kūrimą investuota apie 7.000 Eur. Prekiauti juo imta prieš 5 mėnesius – „Vaškainio“ vadovė planuoja, kad jau šiemet pavyks susigrąžinti investicijas ir metus baigti be nuostolių. Ji neslepia, kad buvo ir nusivylimų: kadangi pati p. Kazlauskytė yra aktyvi e. parduotuvių pirkėja, tikėjosi, kad ir vaškainio klientai įsigis virtualiojoje erdvėje, – jį aktyviai pristatė ne tik feisbuko paskyroje, bet ir specialiai sukūrė e. parduotuvę.

Vaškainį tapo lengviau pristatyti ir tuomet, kai juo imta prekiauti fizinėse parduotuvėlėse. Žinoma, prieš tai teko nemažai padirbėti aiškinant jų savininkams, koks tai produktas. Tačiau kai jis atsirado krautuvėlių lentynose, pardavimai ėmė augti.

„O kai pirkėjai vaškainį pamato, pačiupinėja, tada jau drąsiau perka internetu ar rekomenduoja įsigyti pažįstamiems“, – aiškina p. Kazlauskytė.

Anot jaunosios verslininkės, padėtis gerokai pasikeitė, kai apie jos produktą pasirodė straipsnis VŽ.

„Sulaukiau ne vieno parduotuvės savininko, kviečiančio vaškainį pardavinėti jų krautuvėlėse, skambučio. Suaktyvėjo ir pardavimai e. parduotuvėse. Pardavimai išaugo kelis kartus – iki to laiko buvau pardavusi per 100 vaškainių, o dabar per mėnesį jų pardaviau 200. Toks suaktyvėjimas parodė, kad produkto pirkėjų yra, tad vieno pažįstamo pasiūlymą jį realizuoti ir užsienyje labai rimtai svarstau: anksčiau nebūčiau tam pasiryžusi, bet dabar įgavau pasitikėjimo savimi“, – sako vaškainio gamintoja.

Susidomi, kai pamato galimybes

Rūta Žalianekaitė, Vilniaus UAB „Tavo kostiumas“ direktorė

„Kai prieš daugiau nei pusmetį pradėjau verslą, ne visi iš karto suprato, kokią paslaugą siūlau. Taigi reikėjo daug pasakoti, pristatyti savo idėją, parodyti, kokių kostiumų galime pasiūti“, – kalba Rūta Žalianekaitė, Vilniaus bendrovės „Tavo kostiumas“ direktorė. Įmonė siūlo tokią paslaugą: vos vieną kartą pasimatavus ir išsirinkus medžiagą bei detales, klientui kostiumą pagal užsakymą pasiuva per mėnesį. Toks kostiumas kainuoja apie 400 Eur.

nuotrauka::3left

Pasak verslininkės, klientų daugėja ne taip sparčiai, kaip tikėtasi, tačiau džiugina tai, kad žmonės, išgirdę apie paslaugą, ja susidomi. Jei patiems kostiumo siūtis nereikia, papasakoja tiems, kam ši paslauga aktuali.

„Dalyvauju renginiuose, kuriuose pristatau savo paslaugą. Žmonės tikrai susidomi tokia galimybe, kartais nustemba, kad galima rinktis iš tiek medžiagų, stiliaus detalių. Būna, kad vyrai tiesiog nežino, kaip gali funkcionaliai dėvėti kostiumą, kaip rūbą pritaikyti kiekvienai progai. Džiugu, kad yra klientų, kurie jau po antrą kostiumą siūdinasi. Vis dėlto svarbiausia, kad apie paslaugą sužinotų kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, netrukus dalyvausiu vestuvių parodoje“, – nurodo p. Žalianekaitė.

Sezoniškumo klausimas vis dar aktualus

Edita Vaitiekūnienė, Vilniaus UAB „Grosmetika“ direktorė

„Teikiame išskirtinai tik pėdų priežiūros paslaugas. Taigi klientams tenka nuolat aiškinti, kuo mūsų atliekamos pėdų priežiūros paslaugos skiriasi nuo siūlomų įprastame grožio salone. Nors vasarą klientų nestokojame, atšalus orams apsilankančių gerokai sumažėja. Vis dar ieškome būdų, kaip stabilizuoti sezoniškumo įtaką“, – pasakoja Edita Vaitiekūnienė, Vilniaus bendrovės UAB „Grosmetika“, kuriai priklauso pėdų priežiūros studija „CosmeticsM“, direktorė.

nuotrauka::4left

Šiuo metu studijoje dirba 3 pedikiūro specialistės. Vokietijoje pėdų priežiūros studiją, kur atliekamos gydomosios ir kosmetinės procedūros, yra įkūrusi p. Vaitiekūnienės sesuo Margarita Mattivi, ji taip pat reguliariai kas mėnesį atvyksta iš Vokietijos ir rūpinasi itin sudėtingų pėdų problemų turinčiais klientais. Į pėdų studiją verslininkės investavo apie 70.000 Eur. Pasak pašnekovės, pagrindinis tikslas – pasiekti, kad salonas nuolat dirbtų 80% pajėgumu.

„Pasamdėme internetinės rinkodaros specialistą. Ši investicija labai pasiteisino. Dabar mus žmonės lengviau randa internete, esame pastebimi feisbuke. Be to, mūsų skelbiamos akcijos internete tikrai atkreipia klientų dėmesį, paskatina pasirūpinti savimi ir ateiti į saloną“, – internetinės rinkodaros pranašumus vardija p. Vaitiekūnienė.

Svarbiausia – išdrįsti pamėginti

Gabrielė Nečejauskaitė, gaminanti veganiškus sūrelius su prekių ženklu „The Goodvibes Kitchen“

Kai pastebi, kad kiti drąsiai ima įgyvendinti verslo idėjas, pats metas ryžtis pradėti nuosavą verslą. O jei nepasiseks, žinosi, kad bent jau išdrįsai pamėginti. Tokia patirtimi dalijasi Gabrielė Nečejauskaitė, gaminanti veganiškus sūrelius su prekių ženklu „The Goodvibes Kitchen“.

nuotrauka::5left

Po pirmosios sūrelių degustacijos, vykusios renginyje „Hub Camp“, p. Nečejauskaitė sulaukė palankių gaminio vertinimų. Verslininkė nesustojo, gamino sūrelius toliau ir aktyviai dalyvavo įvairiose mugėse bei renginiuose, kuriuose lankėsi tiksliniai klientai – veganišką mitybą propaguojantys žmonės.

„Kai sulaukiau pasiūlymo bendradarbiauti su parduotuve „Veggo“, nežinojau, ką atsakyti. Neturėjau patirties, kaip tinkamai organizuoti veiklą, kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Vis dėlto vasarį susiradau ir išsinuomojau nedideles gamybos patalpas, susitvarkiau dokumentus ir leidimus, kurių reikia maisto gamybai, ir balandį pradėjau tiekti sūrelius veganiškais produktais prekiaujančiai parduotuvei“, – pasakoja p. Nečejauskaitė. Veiklos pradžiai, nurodo pašnekovė, užteko apie 5.000 Eur. Beje, šiuos pinigus mergina planavo skirti studijoms užsienyje, tačiau investavo į nuosavą verslą.

6 skonių sūrelių galima nusipirkti sulčių baruose Vilniuje „The Juice room“, „Vaisinė“, parduotuvėse „Gilės kromelis“, „Assorti“, Senamiesčio krautuvėje, taip pat parduotuvėse Kaune ir Klaipėdoje.

Raktas į sėkmę – paprastumas

Laurynas Zavadskis, Vilniaus UAB „Dropbyke“ bendraturtis

„Pernai nusipirkome 30 paprasčiausių dviračių, apklijavome juos logotipais ir informacija, kaip dviratį galima išsinuomoti, pakabinome spynas ir pastatėme jų įvairiose sostinės vietose. Teliko stebėti, kaip jais bus naudojamasi“, – kalba Laurynas Zavadskis, bendrovės „Dropbyke“ bendraturtis, verslą plėtojantis kartu su Aleksandru Švecovu, pagrindiniu investuotoju.

nuotrauka::6left

Dviračių nuomos paslauga veikia paprastai: tereikia į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti programėlę ir ji nurodys, kur yra artimiausias dviratis, kokia jo nuomos kaina ir ankstesnių naudotojų atsiliepimai. Tuomet bus atsiųstas spynos kodas ir dviračiu jau bus galima naudotis.

„Esminis dalykas yra tas, kad jį galima palikti bet kur, tarkime, prirakintą prie dviračių stovo, nufotografuoti, nuotrauką atsiųsti mums, ir nuoma baigiasi. Jokių narysčių, specialių kortelių čia nėra. Yra tik laisvė dviračiu naudotis tiek, kiek nori, ir palikti jį ten, kur nori“, – nurodo verslininkas.

Pernai patikrinusi, kaip sistema veikia, šiemet sostinę „Dropbyke“ jau paliko – dviračius nuomoja Druskininkuose, Alytuje ir Klaipėdoje.

Iš viso į verslą investuota apie 120.000 Eur. Dviračiams įsigyti skirta apie 20% investicijų, visų kitų lėšų prireikė programinei įrangai kurti.

Sekite „Mano verslo“ naujienas, dalinkitės nuomone, užduokite klausimus „Facebook“ puslapyje „Verslo žinios. Mano verslas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą MANO VERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba
  • Nėra lyderio, nebus asociacijos

    Viena daugiausia narių turinti ir dar ne taip seniai vidinių skandalų supriešinta šalies asociacija „Linava“, jungian...

      
  • Ištuštėjusią Lietuvos rinką keičia į sotesnes šalis

    Kelininkai pastaruoju metu sulaukia labai mažai užsakymų. Šios srities įmonės viena per kitą kalba apie tai, kad projekt...
    Virgaudas Puodžiukas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas
  • Kaip užkurti Y kartos pardavimų komandą

    Personalo specialistai jau seniai kalba apie tai, kad darbuotojus vis sunkiau ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti. Kai k...
    Agnė Novikienė „Avia Solutions Group“ mokymų ir kompetencijų ugdymo centro „Emblick“ vadovė
  • Aptūpti ES pinigų puodai

    Lietuva prastai išnaudoja 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramą – išmokėta tik 13% šaliai skirtų lėšų. Europos K...
      
  • Be draudimų – nė iš vietos: ir vėl akiratyje maisto papildai

    Vis dar netyla diskusijos apie Seimo narių siūlomus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama uždrausti maisto papildų re...
    Asta Šamulevičiūtė Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatė
  • Rezervų yra, mąstymo trūksta

    Kova su šešėliu – tarsi pereinamoji vėliava, kurią viena valdžia entuziastingai perima iš pirmtakų rankų, kaskart svajod...
      

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau